Pyst reklamą parašiau: REKLAMA... REKLAMA? REKLAMA! Monografija

Daugeliui mūsų puikiai pažįstama kalbos žinovė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Irena Smetonienė šią monografiją lengvai skaitomu, suprantamu stiliumi parašė remdamasi savo ilgalaikiais tyrinėjimais (mokslininkės daktaro disertacija taip pat skirta reklamai). Knyga pradžiugins daugelį. Nešvankuoliai internete džiaugiasi, kad I. Smetonienė leido reklamoje vartoti ištiktuką „pyst“ (Beje, Lietuvių kalbos žodyne teikiamos dvi ištiktuko pyst reikšmės: 1) pykšt (smūgiui žymėti): Ans mun tik pýst į ausį! Pýst par galvą su pagaliu! 2) netikėtam veiksmui nusakyti: Pýst virvė i nutrūko. Pýst pašalpą gavau. Iš šaltinių sprendžiant, tai daugiau žemaitiškas ištiktukas. www.vlkk.lt/lit/86908). Neaptikau jo šioje knygoje. Kalbininkai nuo šiol savo kačiuką ar šuniuką kvies paėsti iš lakalinės ar ėdalinės (man labai jau primena alinę). Reklamos mitologijos ir filosofijos tyrinėtojai čia ras suklasifikuotą medžiagą apie šią subliteratūrą – jos stilių, adresatų tipus, analizę, kaip reklama veikia adresatą, retorines figūras ir kita. Reklamos istorikai aptiks skyrelį sau.

Knygoje, kuri labai įdomi pavyzdžių gausa ir pačia tematika, be to, parašyta itin profesionaliai, pasigedau politinės reklamos analizės. Gali būti, kad jos vengta sąmoningai. Užtat analizuojamos žmonių silpnybės, kuriomis naudojasi reklamos kūrėjai, pvz., polinkis kaupti įvairius receptus bei gyventi pagal horoskopus. Kartu tai ir vadovėlis tiems, kurie kuria reklamas, teoretikų patarimai. Tiesa, kai kurios negailestingos I. Smetonienės išvados kelia abejonių: „Reklamos teksto teiginiai turi būti arba grynas melas, arba balansuoti ant siauros ribos tarp tiesos ir kruopščiai parinktais žodžiais išreikšto melo“ (p. 46). Drįstu nesutikti su gerbiama docente I. Smetoniene. Taip, ji teisi, kad reklamoje daug melo, netiesos, „išpūstų burbulų“, tačiau vargu ar galime kokybiškos vaizdo, garso, kompiuterinės aparatūros, automobilių ir kitų prekių reklamą kaltinti melu. „Tai ne sapnas, tai –­­ SONY“ (rusiškai skamba geriau: „Eto ne son, eto – SONY“), – sakoma vienoje reklamoje. Tikrai nesutikčiau, kad šios firmos aparatūra prasta. Ar ji geresnė už kai kurių kitų firmų aparatūrą? Klauskite bet kurio melomano, atsakymas bus: „Žinoma, taip.“ Tačiau I. Smetonienė su tuo nesutinka. Neradau ir vadinamųjų teaserių (viliotinių) aprašymo (tai – reklamų ciklas, kuriame kelias dienas ar savaites neatskleidžiama, kas reklamuojama).

Be abejo, tai – geriausia knyga apie reklamą, kokią tik parašė lietuvių tyrinėtoja (-as). Kas jos dar neturi, tas – balvonas.