Be kraujo: UKRAINA: MODERNIOS NACIJOS GIMIMAS

Ši studija – pirmoji vakarietiška Ukrainos istorijos apžvalga, apimanti 2004–2005 m. Oranžinę revoliuciją (Помаранчева революція) ir jos padarinius. Dr. Serhy Jekelčykas – Kanadoje gyvenantis ukrainiečių istorikas, kuris, remdamasis naujausiais moksliniais Ukrainos tyrinėjimais ir posovietinio periodo archyvine medžiaga, atskleidžia modernios ukrainiečių nacijos kūrimą. Tai –­ istorija šalies, kurioje kertasi strateginiai Rusijos ir Vakarų interesai.

Ukraina – dar viena (šalia Gruzijos) Lietuvai svarbi šalis, be to, antra pagal dydį Europoje. Rusiškų jėgų susidūrimai su provakarietiškosiomis joje itin ryškūs, todėl iki šiol ši šalis dar nėra nei NATO, nei Europos bendrijos narė. Galima daug ginčytis ir politikuoti, kas teisus, o kas ne (daugeliui Ukrainoje vykstantys dalykai atrodo sunkiai suvokiami), tačiau pažvelgti į šios šalies praeitį tikrai galime. Tiksliau, į neseną (iki šiol Rusijos nepripažįstamą) badą (holodomor) ir stalininį terorą, ukrainiečių nacionalinį išsivadavimo judėjimą, revoliuciją ir istorines šiuolaikinės Ukrainos šaknis.

Beje, pirmąsyk angliškai 2007 m. išleista knyga pirmiausia buvo išversta į lietuvių kalbą. Autorius lietuviams parašė pratarmę, kurioje prisimena mūsų bendrumus (pvz., 1829–1831 m. Vilniuje gyveno bardas Tarasas Ševčenka) ir tikisi, kad po 10–20 metų Ukraina bus maždaug ten, kur esame mes.

Ką mums simbolizuoja oranžinė spalva? Istorikas primena skaičius, kurie tarsi ledo dušas gali padėti išsiblaivyti nuo prorusiškos propagandos: „Sunkiausi raudonojo teroro metai Ukrainoje buvo 1937–1938-ieji, kai respublikoje buvo suimta 267 579 žmonės, iš kurių 122 237 buvo sušaudyti“ (p. 176). Beje, savo partijos funkcionieriaus demonišką karjerą Leonidas Brežnevas pradėjo būtent Ukrainos Dniepropetrovsko apskrityje 1938 metais.

Ukrainoje genocidas vykdytas, pasitelkus juodosios magijos užkeikimą kurkul („buožė“), nors šis terminas „niekada nebuvo aiškiai apibrėžtas, juo nesunkiai buvo galima įvardyti kiekvieną, pasipriešinusį kolektyvizacijai“ (p. 167).

Dabar keistokai skamba anksčiau šiurpą kėlę žodžiai, susiję su raudonuoju teroru. Ir vis dažniau suvokiame, kad oranžinė spalva – tai nušvitusi raudona, išsilaisvinusi iš kraujo...