Mano Fluxus yra tavo Fluxus yra Fluxus: MR. FLUXUS. Kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931–1978) portretas, pagrįstas asmeniniais prisiminimais, kuriuos surinko Emettas Williamsas ir Ay-O bei redagavo Emettas Williamsas ir Ann Noël

Gyveno (deja, trumpai, vos 46 metus) toks puikus žmogus Jurgis Mačiūnas, gimęs Kaune ir 1961–1963 m. JAV su bičiuliais Yoko Ono, Josephu Beuysu, Emmettu Williamsu ir Nam June Paiku įkūręs judėjimą, kuriam nereikia reklamos ir vien pavadinimas yra brendas, prekės ženklas, lygis ir t. t.

Visus Fluxus įkūrėjus pergyveno, žinoma, moteris –­ „bitlų žudikė“ Yoko Ono. Nebėra nei vokiečių ritualisto J. Beuyso (1921–1986), nei vokiečių kilmės amerikiečio E. Williamso (1925–2007; jo vardas 3–iame knygos puslapyje neteisingai rašomas kaip Emettas), nei „informacijos vieškelio“ ir vaizdo meno pradininko korėjiečio Nam June Paiko (1932–2006). Tiesą apie Fluxus mums piešiniais tebeskleidžia (knygos viršelis –­ jo darbas) japonų „vaivorykštinis dailininkas“ Ay-O (Takao Iidžima, g. 1931) ir dar viena (be Yoko Ono) moteris, Berlyne gyvenanti britų tapytoja, dizainerė ir grafikė Ann Noël.

Kodėl vardiju išėjusiuosius? Dėl kelių priežasčių. Viena jų – norisi pagerbti šviesaus atminimo Šiaurį Narbutą, taip ir nespėjusį parašyti apie Fluxus. Kita –­ kad parodyčiau ad se ipsum et totum, kas yra Fluxus, o kas ne (remdamasis tuo, ką kalba jau mirę ir dar gyvi Fluxus įkūrėjai).

Labai daug kas šiais laikais, sukūrę kokį „šedevrą“ ir pavadinę jį menu (pvz., tris vamzdžius už sumą su penkiais nuliais), vadina tai Fluxus. Todėl galiausiai meno gerbėjas susipainioja ir nuklysta į lankas.

Kas iš tikrųjų yra (buvo? bus?) Fluxus? XII knygos skyrelyje „Jurgis – kas?“ ironiškai sakoma: „niekas netrokšta būti fluxus šventuoju / šiandien tenorime šlovės / kam rūpi teorija / tenorime pelningos žiniasklaidos / surenkime spaudos konferenciją / (...) / jeigu raktas į šlovę yra mačiūnas / kam gi sakyti spaudai kad mes jam pavydėjome / kam gi sakyti spaudai kad / mūsų ego tokie pat dideli kaip ir mūsų užpakaliai“ (p. 319). Tai –­ Beno Vautier (g. 1935 m. Neapolyje), prancūzų Fluxus menininko žodžiai; to paties, kuris sakė: „Menas –­ nenaudingas. Eikit namo“ bei „Menas nėra menas“ ir gynė oksitanų kalbą, kurią asimiliuoja prancūzai). „Fluxus = Mačiūnas = Fluxus = Mačiūnas = Fluxus“ (p. 327; frazės autorius – niujorkietis avangardo kompozitorius Joe Jones, 1934–1993). „Man apskritai nepatinka reklamuoti nei savęs, nei savo biografijos, nei savo veido. Vietoj biografijos galite parašyti: „Jurgis Mačiūnas (slapyvardis Gerontijus). Milano diakonas, pavaldus Ambrozijui (…) Arba rašykit paprastai: „Biografija neprieinama“ (p. 333; J. Mačiūno 1964 m. laiško Wolfui Vostelliui fragmentas). Jonas Mekas prisimena, kad J. Mačiūną išgelbėjo nuo Naujojo Džersio mafijos vyrukų ir su jam būdingu narciziškumu sako, jog tik „taip Jurgis liko gyvas“ (p. 192).

Kompozitorius Johnas Cage’as (1912–1992), kurio pavardė taip pat tapo brendu, yra sakęs, jog nelaiko savęs Fluxus dvasios tėvu, greičiau „lyg ir kokiu šaltiniu, lyg šaknimi“ (p. 320). Įtakingiausias XX a. kompozitorius, Tylos ir Garso filosofas, pripažino: „Iš tiesų Fluxus sumanė Jurgis Mačiūnas. (…). Tai, ką darė Mačiūnas, tikrai buvo menas, bet ne tas menas, kuris paremtas taisykle „du plius du lygu keturi“ ar net „aš tave myliu arba aš tavęs nekenčiu“ (p. 320; A. Noël įrašas dienoraštyje, 1977 m.).

Fluxus (lot. flux judėjimas) yra pats paprastumas, judantis iš amžinybės per amžinybę į amžinybę. Jis niekam nepriklauso. Ir, pasak J. Cage’o, Fluxus kūrinys neturi asmenybės atspaudo, pašalina ego. Todėl Fluxus tęsiasi... (perskaičiusiesiems ar skaitantiesiems knygą rekomenduoju: www.artnotart.com/fluxus).

Ką bendra turi šios dvi knygos, išskyrus tai, kad jas išleido „Baltos lankos“? Tai, kad pirmojoje aiškinama, kaip parduoti bet ką, naudojant „stebuklingus žodžius“ („kaip padaryti“, „ką tik pasirodė“, „reikšmingai patobulintas“, „skubėkite“, „paskutinė galimybė“ ir kt.), o antroji įrodo, kad tai, kas tikra, apsieina be reklamos: prisimindami Fluxus, žmonės galvoja ne apie brendus Yoko Ono ar Johną Cage’ą, o apie (ne)paprastą lietuvį Jurgį Mačiūną.