Eksperimentas pavyko?: ŽMOGAUS DESTRUKTYVUMO ANATOMIJA (T. 1, T. 2)

Vokiečių psichoanalitiko Ericho Frommo (1900–1980) knygoje „Žmogaus destruktyvumo anatomija“ (1973) nagrinėjama tamsioji kiekvieno mūsų pusė. Tai –­ bene nuodugniausia agresijos studija. Knyga įrodo liūdną faktą, kad destruktyvumas (piktybinė agresija) yra neišvengiama žmogaus charakterio dalis ir egzistuoja šalia kitų mus valdančių aistrų – meilės, ambicijų, gobšumo.

Knygoje paspęsti provokacijos spąstai – puikūs. Vos perskaičius jos pagrindinį teiginį, suima pyktis. Norisi lementi, kad taip atsitiko netyčia, žmogus yra geras gerutėlis, ir panašius blėnius.

Netiesa. Knygoje plačiai aprašomas psichologinis eksperimentas, apie kurį daugelis sužinojo ne iš E. Frommo, o iš kinematografo – tiksliau, 2001 m. vokiečių režisieriaus Oliverio Hirschbiegelio juostos „Das Experiment“. Joje pasakojama, kaip dvidešimt savanorių sutinka dalyvauti kalėjimą imituojančiame eksperimente, kuriame pusė bandomųjų tampa „prižiūrėtojais“, kita pusė – „kaliniais“. Filmas šokiruoja: parodoma, kad net taikiausi žmonės, įgiję (nesvarbu, kad tariamą) kitokį statusą, į jo vaidmenį taip įsijaučia, kad gana greitai psichologinis eksperimentas baigiasi tragedija.

Filmo kūrėjai dievagojosi nesieję siužeto su realybe, tačiau iš tikrųjų remtasi dviem – Milgramo (1961) ir Stenfordo kalėjimo (1971) – eksperimentais. Pirmojo organizatorius – psichologas Stanley’s Milgramas (1933–1984) nustatė, kad net 65 proc. žmonių gali būti „išauklėti“ elgtis žiauriai, tačiau pripažino, kad daugelis „turi sąžinę, ir jiems skaudu, kai klusnumas verčia elgtis prieš savo sąžinę“ (T. 1, p. 90). Stenfordo kalėjimo eksperimente, kurį surengė kitas amerikiečių psichologas – Philipas George’as Zimbardo (g. 1933), siekta įrodyti, kad „dauguma žmonių gali daryti beveik viską verčiami situacijos, į kurią yra patekę, nepaisydami savo moralės, asmeninių įsitikinimų ir pripažįstamų vertybių“ (T. 1, p. 91). Dėl itin stiprių „prižiūrėtojų“ ir „kalinių“ reakcijų eksperimentas buvo nutrauktas po šešių dienų (jis turėjo trukti dvi savaites). 35 kvadratinių pėdų plote Stenfordo universiteto psichologijos skyriaus pastato pusrūsyje įrengtame „kalėjime“ imituotos tikslios sąlygos, esančios Amerikos kalėjimuose.

Ar pavyko eksperimentas? „Kaliniai“ patyrė kraštutinę emocinę depresiją, šaukė, siautėjo, juto stiprų nerimą. Nutraukus eksperimentą, jie tiesiog nušvito iš netikėtos laimės. „Prižiūrėtojai“ – priešingai – nusiminė, nes buvo įsigyvenę į vaidmenis, mėgavosi didžiule valdžia ir nebenorėjo to atsisakyti. Net trečdalis „prižiūrėtojų“ pasireiškė kaip tikri sadistai. E. Frommas optimistas: jo manymu, „neįmanoma taip lengvai padaryti žmonių sadistais“ (T. 1, p. 98).

Ar žmogus yra pikčiausias iš visų gamtos būtybių? O kokį atsakymą labiau norėtumėte išgirsti?