Giedrė: „Niekada nebus taip, kad dingtų visi kūrybingi žmonės“

Visada maloniai nustebindavai kažkuo nauju. Dogbones, Empti, Pieno Lazeriai – tai aukščiausia lietuviškos muzikos lyga. Dabar – solinis projektas minimalistiniu pavadinimu Giedrė. Kas įkvėpė pasivadinti būtent taip, kokią prasmę turi šis paprastumas?

Į visas minėtas grupes buvau pakviesta, kai jos jau buvo susikūrusios, tiesiog trūko vokalistės. Todėl kai manęs klausia, ką reiškia Dogbones, Empti ar Pieno Lazerių pavadinimai - tikslaus atsakymo aš neturiu, nes ne aš tuos pavadinimus kūriau.

2005 m. kūriau roko grupę, kurios pavadinimas buvo Khaboota. Šis pavadinimas atsirado iš rusiško sąskambio „kak budto“, o albumą norėjau pavadinti „Bukvalno“. Šiaip, be jokios prasmės, tiesiog man tuo metu šie žodžiai gražiai skambėjo. Repetavome kelis mėnėsius, bet netrukus Pieno Lazeriai pasiūlė prisijungti prie jų, ir Khaboota projektą padėjau į lentyną. Dabar prisikaupė naujų dainų, kurias noriu realizuoti, reikia pavadinimo, tačiau man vadintis nikneimu jau kažkaip juokinga, todėl ir vadinuosi savo vardu.

Kokią muziką kuria projektas Giedrė?

Giedrė nėra projektas. Giedrė esu aš. Muzikos stilius labai paprastas, tiesiog pop/rock.

Kas padeda grot?

Be šių žmonių aš taip ir būčiau sėdėjusi prie pianino ir verkšlenanti savo lyriksus graudžiai. Kas nors gal būtų drįsęs net pavadinti mano stilių dainuojamąja poezija, nors mano lyriksams iki poezijos ojojoj kaip toli. Darius Rudis – būgnai, Andrej Polevikov – klavišai, Julius Valančiauskas – bosas, Paulius Volkovas – gitara. Šie muzikantai ir draugai padeda apvilkti mano nuogą kūrybą rūbais.

Norėtųsi paklausti apie pačią muzikavimo pradžią. Pirmoji daina, grupė, koncertas – kada, kas, kaip?

Nuo 8 metų lankiau muzikos mokyklą. Dainuoti mane mokė N. Maceikaitė. Kuomet manęs klausdavo kuo noriu būti užaugusi, sakydavau, kad estrados dainininke ir dainavimo mokytoja. Taip ir nutiko. Pirmas mano koncertas buvo Sporto komitete. Dainavau berods O. Vyšniausko dainą „Žvaigždė pusnyje“. Ir netgi gavau honorarą – raudoną virdulį, kuris užvirus švilpia. 16 metų su draugėmis Vesta, Diana ir Kristina kūrėme merginų grupę Innocence ar Innocent, dabar jau nepamenu tiksliai. Repetuodavom kažkokiam moterų užimtumo centre Justiniškėse. Su patalpomis mums padėjo gitaristas A. Barniškis-Blėka. Vesta ir Diana grojo akustinėmis gitaromis, o Kristina tuo metu dar neturėjo būgnų, tačiau turėjo būgnų lazdeles ir kėdę. Ir koncertą vieną turėjome. Ir tris dainas: Foje „Pučia pučia jūrų vėjas“ (ar kaip ten ji vadinasi?), 4 non blondes „What's goin' on?“ ir vieną pačių kūrybos. Koncertavome tame pačiame moterų užimtumo centre. Po kokio pusmečio nusprendėm rimčiau muzikuoti ir sukūrėme grupę Muse-sick. Vesta grojo gitara (soline) na, nes tuo metu kažkodėl mūsų supratimu turėjo būti solinė ir ritminė gitaros, Kristina būgnais, Audrius – gitara (ritmine), Robertas – bosu. Repetavome 27-oj vidurinėj mokykloj, ir po kelių mėnesių surengėme ten koncertą, kuriame grojo ir Dogbones. Grojome prastai, bet paaugliškas mergaitiškas pankizmas ėmė viršų. Suprasdama, kad nėra kokybės, bet reikia padaryti įspūdį žiūrovams apsirengiau raudonus džinsus, kerzus, ir kažkodėl tinklinę maikutę ant nuogo kūno. Žodžiu matėsi viskas, ko turiu ir taip labai nedaug. Užkulisiuose turėjome aronijų vyno butelį. Beje, Sumerland gitaristė Dalia ir bosistė Ugnė buvo atėjusios pažiūrėti to koncerto. O susipažinau su jomis labai juokingai. Žiūriu, eina dvi panos ir nešasi aronijų vyną, aš imu staugti ant jų, mol, ė, kur mūsų vyną nešatės? Pasirodo, jos buvo nusipirkusios tokį patį. Po šio koncerto sulaukiau skambučio iš Dogbones bei pasiūlymo dainuoti kartu. Vėliau jie pasakojo, kad ne mano balsas jiems paliko įspūdį, o tinklinė maikutė. Būgnininkė Kristina pradėjo groti Turboreanimacijoje. O mes su Dogbones aktyviai koncertuoti. Kokie 4 metai susitinkam su Dogbones gruodžio 29 per Rimvydo-Sido gimtadienį. Paskutinį kartą išsinuomavome studiją ir bandėme prisiminti senas dainas. Superinis jausmas. Šiaip daug labai visko galima pasakoti apie kiekvieną grupę, bet jei glaustai, tai po poros metų sulaukiau skambučio iš D. Bluvšteino ir prašymo pagelbėti Sumerland'ėms vienu išvykimu į Vokietiją. Grupė tuo metu neturėjo vokalistės. Pagelbėti negalėjau, nes laikiau 12 klasės egzaminus. Tačiau po egzaminų man paskambino ta pati gitaristė Dalia, kuri prieš kelis metus nešėsi „mano“ aronijų vyną. Vėliau ji pasakojo, kad bijojo skambinti „tai arogantiškai Giedrei“. Su Sumerland daugiau koncertavome užsienyje. Bosistė Agnė pasiliko mokytis Roterdame. Pamažu nustojome groti kartu. Dalia tuo metu buvo Pauliaus iš Empti mergina, ir kažkokiu būdu įkalbėjo Paulių, kad jų grupei labai reikia vokalistės Giedrės. Taip atsidūriau Empti. jau dainuodama Dogbones klausydavausi Empti su didele pagarba. Jie tuo metu grojo instrumentinę muziką.

Dogbones buvo indie / experimental rock etalonas Lietuvoje, niekuo nenusileidžiantys Sonic Youth‘ams. Primink, kaip viskas prasidėjo, kiek laiko gyvavo grupė ir kodėl išsiskirstė? Kokie įrašai padaryti / išleisti?

Kaip Dogbones esame įrašę ir 1997 m. išleidę albumą kasetės pavidalu. Albumo pavadinimas „323“. Ant viršelio special thanks Bombai, kad mūsų neišleido.

Kas labiausiai įkvepia kūrybai? Gal esi budistė ar dar ką nors praktikuoji, kas padeda suvokti pasaulį giliau?

Kūrybai mane įkvepia žmonės. Nesu budistė. O pasaulį reikia suvokti? Niekada to nebandžiau ir net nesusimąsčiau apie tai.

Kokia Tavo sukurta daina Tau mieliausia?

Man daug dainų patinka. Dažniausiai mieliausios naujausios. Nors smagu paklausyti ir prieš 5 metus įrašytų.

Ką niūniuoji / klausai pastaruoju metu?

Pastaruoju metu klausausi klasikinių džiazo atlikėjų. Dinah Washington, Esther Phillips tope. Iš dabartinių muzikantų patinka Fink, Kimbra, Alice Russell.

Lietuvos eksperimentinė muzika / garso menas/ galiausiai – rokas. Šios muzikos ateitis – šviesi?

Taip. Šviesi. Niekada nebus taip, kad dingtų visi kūrybingi žmonės, jų visada bus.