Šiandien, kovo 15 d., menų fabrike „Loftas“, pasaulinę šlovę pelnęs lietuvių elektroninės muzikos atlikėjas Marijus Adomaitis, scenoje žinomas „Ten Walls“ slapyvardžiu, pristatys ilgai lauktą debiutinį albumą „Queen“.

Viena sėkmingiausių Latvijos grupių „Carnival Youth“ šiandien pristato vaizdo klipą singlui „Youth Is Gold“ iš savo naujausio albumo „Propeller“, kurį prieš pusantrų metų įrašė Vilniuje, Sauliaus Prūsaičio studijoje.

Kas yra Gintautas Gascevičius, pristatinėti seniai nebereikia. Tačiau kas yra jo "FonoGrafijos", būtina. Ne tik dėl to, kad pagaliau išleistas šis unikalus albumas, bet ir todėl, jog tai vienas kūrinių, kurį, greta Z'EV kūrybos, GTČ "Concerto Grosso", Vladimiro Tarasovo albumų ("Atto" ir kt.) reikia laikyti ypatingoje lentynėlėje. G. Gascevičius šiame albume parodo, kaip roko (pirmiausia - BIX) ir kitokios stilistikos meistras gali atsiskleisti visai kitokiame amplua. Artėjant albumo pristatymui - mintys apie jo muziką.

„Tai turėjo būti paskutinis turo koncertas, bet jūsų dėka turas dar tik įpusėjo“, – taip po savaitgalio koncerto Šiauliuose gerbėjams dėkojo grupės „Lemon Joy“ muzikantai. Vasario 15 dieną Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ turą „Willkommen“ pradėjusi grupė „Lemon Joy“ jau sugrojo penkis anšlaginius koncertus – keturis, kurie buvo numatyti pradiniame šio turo kalendoriuje, ir vieną papildomą Kaune.

Apie AKD kalbėta daug, promo veikia puikiai, todėl tai tiesiog bus mano nuomonė apie antrąjį grupės albumą (tarp jų buvo dar du singlai). O ji - labai gera.

Lietuvoje prieš kurį laiką prasidėjo ir tęsiasi įdomus reiškinys, kurį (jokiu būdu nepiktai, be ironijos) galima pavadinti vinilomanija: žymios grupės, taip pat ir scenos naujokai (pvz., THE STATION) leidžia vinilus. Nors kai kurie su muzikantais bendraujantys asmenys prognozavo kasečių rinkos atgimimą, panašu, kad jie patyrė visišką fiasko: LP išlieka geidžiamiausias ir prestižiškiausias formatas. Todėl vinilas dabar - nuo Vytauto Kernagio, Teisučio Makačino, Saulės Laikrodžio, Autism iki minėtų naujokų (nors savo kokybe gerokai pralenkiančių daugelį nenaujokų) THE STATION, taip pat SHEEP GOT WAXED ir kitų grupių, tarp kurių yra ir netrukus 30-metį švęsianti avangardinio roko legenda „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ (IVTKYGYG).

THE STATION albumas buvo vienas tų (ne tik lietuviškų) muzikos kūrinių, kurių pats atsiradimas nustebino. Kad kažkur tyliai Lietuvoje gimsta gera, naujoviška muzika, buvo galima numanyti, kai grupės SIELA lyderis Aurelijus Sirgedas prieš kelerius metus prasitarė, kad SIELA STUDIJA įrašinėja įvairių įdomių dalykų. New wave skambesį įgavusios ALINA ORLOVA bei JURGA, atgimusi ir sustiprėjusi pati SIELA, linksmiausia Lietuvos grupė ANTIKVARINIAI KAŠPIROVSKIO DANTYS - tai buvo 2015 m. derlius, tačiau jis neišsisėmė. Jau tikriausiai galima pradėti kalbėti apie tam tikrą "SIELA STUDIJA sound", nors grupės gana skirtingos. Vis dėlto talentingasis A. Sirgedas "kaltas", kad Lietuvoje muzikos kokybė gerokai pagerėjo. Bet dabar apie Mykolą Katkų ir THE STATION.

Tai, kad esama ir buvo daugybė pasaulinio garso lietuvių kilmės (rašydamas "lietuvių", turiu galvoje ne etnosą, o teritoriją, iš kurios šie žmonės kilę: dažniausiai tai yra litvakai arba Lietuvos ir šalia jos esančių teritorijų žydai) muzikantų, nėra naujiena: dirigentas Saulius Sondeckis, eksperimentinės muzikos kūrėjas Z‘EV, kompozitorius Philip Glass, viena ryškiausių pasaulio roko figūrų Bob Dylan, dainininkas Leonard Cohen, „penktasis bitlas“ Brian Samuel Epstein, Vilniuje gimusi teremino atlikėja Clara Rockmore ir daugybė kitų. Lietuviški pavadinimai gana dažnai pasitaiko tarp įvairios stilistikos grupių, jų albumų pavadinimų: egzistuoja Izraelio ambient/industrial projektas „Viltis“ (arba „Kreuzer/Surma“), amerikiečių grupės „Velnias“ (blackened folk/doom metal) ir „Ragana“ (black metal), kanadiečių grupė „The Lithuanian Empire“ (folk/world), anglų grupė „Pulkas“ (heavy metal/hardcore), britų neofolko grupės „Sieben“ albumas „Lietuva“ (2015), „Sonic Youth“ (noise rock/avantguarde) albumas „Koncertas Stan Brakhage Prisiminimui“, skirtas Lietuvai ir Jonui Mekui ir kt.

Neseniai baigusi savo antrojo albumo įrašus, viena smagiausių Lietuvos grupių „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ pristato naują dainą „Indai“. Šiame kūrinyje muzikantai daro tai, ką moka geriausiai – dovanoja smagią nuotaiką, tačiau pro kasdieninį indų tarškėjimą taip pat kviečia išgirsti ir apie tarp mūsų esančias problemas.

Finišo tiesiąją prieš koncertų turą „Willkommen“ pasiekusi grupė „Lemon Joy“ nenustoja džiuginti gerbėjų – vasario 13 dieną grupė pristatys savo pirmąją vinilo plokštelę, kurioje įamžino naujausią savo albumą „Willkommen“.

Alternatyvios muzikos scenai Lietuvoje pasiekus piką, geros naujienos pasiekia progresyviojo roko gerbėjus — legendinė grupė „Saulės laikrodis“ grįžta į mūsų šalies muzikos sceną. 1976 metais Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. VGTU) Gintauto Rakausko ir Giedriaus Kubiliaus įkurtos grupės atminimas — palikęs žymų įrašą Lietuvos muzikos istorijoje.

Grupė BALTOS VARNOS yra puiki kelrodė žvaigždė, kas mes esam ir kokią muziką lietuviai groja geriausiai. Apklausų duomenimis, labiausiai mėgstama popmuzika ir rokas. Tačiau iš tiesų lietuviai yra poetų tauta (sakysite, o kuri nėra? nežinau, bet lietuviai yra), dainuojamoji poezija yra stipriausioji lietuviškos muzikos dalis. BALTOS VARNOS, dar jauna grupė, išleidusi pirmąjį albumą vos 2017-iesiems prasidėjus (kol kas kiti muzikantai dar vis miega žiemos miegu, jokių rimtesnių albumų nepasirodė apskritai), tęsia VYTAUTO KERNAGIO pradėtą tradiciją ir sukuria puikią alternatyvą kiek per prievartą bandomam piršti neofolkui ir panašiai vadinamiems stiliams, kurie niekada čia neprigis.

Dvidešimt septintus metus pradedanti roko grupė „Siela” kviečia į pirmąjį šių metų savo koncertą, kuris šį šeštadienį įvyks muzikos klube „Tamsta“. Jau kurį laiką grupė savo gerbėjus labiau lepina koncertais nei naujais įrašais. Prieš lipdami į sceną Vilniuje muzikantai teigia, jog nesiekia kurti ir leisti dainų vien tam, jog apie save primintų.

„Karnavalo pramonės“ kūrybinio susivienijimo vokalinis-letalinis-fekalinis-instrumentalinis ansamblis, kaip save vadina Sa-Sa, susikūrė Vilniuje 1982 metais. Grupė yra koncertavusi nedaug: pirmajame etape – VU Medicinos fakultete kokius keturis kartus, antrajame etape – Antakalnyje buvusiame nedideliame klube (susirinkdavo 20-30 žmonių) bei festivalyje „Purvinoji žiema“ 1988 metais Kaune.

Nebuvo tokio „Baltų varnų“ koncerto, iš kurio eidami klausytojai nestabtelėtų prie juos išlydinčių organizatorių, klausdami: „O šitų mergaičių disko neturit?“ – nes visiems norėjosi truputį jų balsų parsinešti namo. Scenoje jos šėlioja, šoka, juokiasi, svajoja, o kadangi yra dvi, žiūrovas šito gėrio gauna dvigubai daugiau. Kalbinamos sako, kad kol yra bent vienas klausantis žmogus, groti verta. Vieno žmogaus koncertai jų niekada ir negąsdino – grįžusios į gimtuosius Zarasus tokius ir dabar dažnai surengia tėčiui. Su dvynėmis Milda ir Terese kalbamės ne tik apie pirmąjį albumą, bet ir apie keliones, svajones ir, žinoma, muziką. Ir jau visai pokalbio pabaigoje kvatodama Milda sako: „Teresė nekenčia svogūnų. Aš dievinu svogūnus, o ji nekenčia. Čia yra mūsų pats didžiausias dvynių skirtumas.“ „Vadinas, jei nežinai kaip jus atskirti, užtenka pakišti svogūną? Jei svogūnas bus nučiuptas, reiškias Milda, jei dama pabėgs, tai buvo Teresė?“, – klausiu šypsodamasi. „Taip!“, – choru atsako besijuokiančios seserys, pasitikusios ir išlydėjusios su plačiausiomis šypsenomis veiduose.