Jau šeštajį kartą Vilniaus menų fabrikas „Loftas“ rudenį sutiks rengdamas vienintelį urbanistinį muzikos ir menų festivalį Lietuvoje „Loftas Fest“. Antrus metus iš eilės festivalis savo duris atvers visam miestui – visos festivalio zonos (išskyrus vidinę „Lofto“ sceną) bus nemokamos.

IN SLAUGHTER NATIVES (Jouni Havukainen, Finland) from the first sounds i've heard long time ago (Sacrosancts Bleed and Enter Now The World albums, and especially composition DEATH, JUST ONLY DEATH...) became "my music": its sound is hard but at the same time meditative and not irritating. Symphonic industrial, industrial bossanova, - one of the names of the band's style. For me it is a very good, quality (post)industrial music with martial music influences that always remind: memento mori. This time, in album Psicofonias - Las Voces Desconocidas, the musician explores dead voices. Rituals of life and death here come from an inspiration of Jose Moral's documentary "Psicofonias: Las Voces Desconocidas" (2008) which is about the voices of dead people where echoes of spirits leave us some footprint after death. IN SLAUGHTER NATIVES now becomes a medium which tries to connect the afterlife with its wonderful, powerful music.

OTTO VAN KLEIST (you can find my interview with him here: http://www.radikaliai.lt/garsas-sound/3525-otto-van-kleist-humans-are-not-humans-anymore-i-feel-like-an-alien) is a unique musician known as EL PRÊTRO MANIACO, SONA NYL, CATHURIA, ORPHEUS etc. Creator of mystical industrial music from Bordeaux, France, has released a real masterpiece as EL PRÊTRO MANIACO - RECUEIL. This music doesn't resemble any other (post)industrial sound art and is as surreal as it can be.

For 15 years, Dmitry Vasilyev, the journalist and music promoter from Moscow (Russia), was working on the VIVA ITALIA book. It presents the historical overview of experimental music, it's the compilation of numerous articles about the artists and labels appeared in Italy during the recent 60 years. The author's view to their work and impact to the world of art, the first ever attempt in Russia of approach systemically to the knowledge about the cultural phenomena of experimental, industrial, noise, electroacoustic, avantgarde and other unusual music coming from Italy.

Pirmiausia, labai gerbdamas ir mylėdamas lietuvių kalbą, pabarsiu šią grupę, nes jos pavadinimas yra netaisyklingas: taisyklingai jis turėtų skambėti LAIMINGAM BŪTI LENGVA (dienraščių lyderis šios klaidos nė nepastebėjo - šiais laikais ant lietuvių kalbos spjaunama visur, kur nepažvelgsi, todėl tai nestebina). Vis dėlto grupė, kurios kūrybą netyčia aptikau internete, sudomino gana įdomia muzika. Ji yra akivaizdžiai puiki alternatyva seniai užknisusiai "elitinei" polkučių kūrėjai, grupei VILKDUJA. O šiaip abi grupės (kartu su IŠJUNK ŠVIESĄ, kurios polkutės taip pat gana panašios ir smagios) galėtų surengti bendrą koncertą "Polkutes groja apduję laimingi šviesas išsijungę vilkai". (Idėja nepatentuota, galite naudoti.) O kol tai neįvyko, smagios grupės nariai atsakė į keletą klausimų (2017 06 09),

Lithuanian one-man (Domas) band SUICIDEOSCOPE (non)exists from 2012, and in 2017 it finally released its debut album (the band's name is nice so there possibly was no need to name its album differently). Lo-fi electronics mixed with a touch of neofolk, darkgaze and nontrivial texts - that's what you need when you don't know "what to listen" and search for an interesting album.

KABLOONAK (Jonas Narbutas) yra vienas puikiausių Lietuvos muzikinių projektų. Kuklus muzikantas, nors grojęs įvairiose žinomose grupėse (BEKEŠO VILKAI, GARBANOTAS BOSISTAS, PARRANDA POLAR), nuostabi, ramybe dvelkianti muzika. Interviu (2016 12 29) metams baigiantis.

62 minutes of postindustrial music of Lithuanian project KARKASAS (shell, carcass, frame, skeleton, framework) is one of the most interesting products of new Lithuanian experimental scene which emerged about ten years ago. Some bands are already dead, some only emerge, and KARKASAS is somewhere between them: it's not a newbie's work, but the name is rather new, it emerged only in 2016. Anyway, the album Société de Ruche is really a fine peace of postindustrial art balancing among DEUTSCH NEPAL, ZOVIET FRANCE and IN SLAUGHTER NATIVES. Strongly recommended.

Apie 91 minutę trunkantis dvigubas TEN WALLS (Marijaus Adomaičio) albumas QUEEN yra vienas rimčiausių lietuviškos muzikos kūrinių. Nesu elektroninės muzikos žinovas ir ne itin dažnai ją klausau, tačiau tai, ką groja TEN WALLS, yra nuostabu: ypač profesionalu, skoninga, subtilu, o apie leidinio dizainą verta parašyti atskirą recenziją, tačiau minimalistiškai apsiribosiu žodžiais - labai įspūdingas. Tai knyga, kurioje aiškiai aprašytas kiekvienas kūrinys, o Mindaugo Bonanu juodai baltas dizainas, juodi matiniai CD yra tiesiog nuostabūs. Įdomiausias čia viršelis. Kas jame? David Lynch sukurta būtybė? Tai mano versija, manau, jų gali būti be galo daug: Marijus praktikuoja pranajamą, o medituojantieji pasaulį suvokia kitaip nei to nedarantieji, tad tebūnie atvira erdvė ---

Praėjusio albumo GILIAI VANDENY (2015) recenzijoje anglų kalba (http://www.radikaliai.lt/garsas-sound/3070-cd-review-jurga-giliai-vandeny-2015) rašiau, jog "šis albumas yra tobulas" (this album is perfect). Ir štai netikėtai po dvejų metų JURGA išleido dar vieną puikų albumą, kuris pavadintas NOT PERFECT. Pavadinimas kiek ironiškas, tuo pačiu išmintingas, kokia yra ir jo dedikacija: TOBULAS TAS, KAS NEBIJO SUKLYSTI. JURGA teisi, tačiau šiame albume jokių klaidų nėra, jis tikrai tobulas, na, o jei vengsime patoso, - tiesiog labai, labai geras. Kuo?

ANTAKALNIS yra geriausias šių metų albumas, internete pareiškė vienas komentatorius. Na, šie metai (2017-ieji) dar nesibaigė, tačiau tikėtina, kad grupės ARKLIO GALIA albumas ANTAKALNIS taps tuo, kas pernai buvo SHEEP GOT WAXED albumas PUSHY. Tai išties labai, labai geras albumas su daug draivo, o stilius - laisvai valdomi instrumentai, kuriems patinka džiazas, rokas, fankas, dainuojamoji poezija, bliuzas ir įvairūs prieskoniai. O jei pridėsime tai, kad grupės nario Žilvino Jagėlos piešiniai ir dainų tekstai (beje, pralenkiantys išradingumu net grupę ANTIS) tiesiog veža (ir CD išleistas puikiai), turime sprogstamą mišinį, geresnį už AC/DC TNT. Besižavėdamas albumu ir kelioliktą kartą jį klausydamas, pateikiu jums ir interviu su Ž. Jagėla (2017 05 10).

Atsitiktinai sužinojęs apie Tomą Byčkovą, jo HANG'ą, nuostabiai skaidrią, nušviesinančią muziką, suradau ir jos autorių, kuris mielai sutiko pasikalbėti (2017 05 03). 2015-2016 m. išleistus muzikanto albumus MUZIKOS SKULPTŪRA ir VIENĄ KARTĄ galite rasti ir pakartot.lt. Taip pat intriguoja ir jo bei kolegų grupė THE FLYING FISH.

Vilniečių instrumental/ambient/post/space rock grupė ARCADIA REPEATS galbūt mažokai žinoma platesnei auditorijai, tačiau muzika, kurią ji groja, verta dėmesio. Ne tik postroko/postmetalo gerbėjams, bet ir tiems, kas myli Hawkwind. Skaitykite interviu (2017 01 04) su grupe, neseniai išleidusia puikų debiutinį albumą.

Tarptautinė menininkų rezidencija DAR kartu su festivaliu “Penkiasdešimt antroji Druskininkų fortepijono vasara” pristato fortepijoninės muzikos virtuozą Emanuele Torquati, kuris atliks neeilinę programą, skambėsiančią pirmą kartą Lietuvoje.

Metų pradžioje jidiš kalba atliktą dainą „Kadril“ pristatę „Baltic Balkan“ toliau laikosi žydiško leitmotyvo. Dienos šviesą išvydo jų naujas, tai pat jidiš kalba įrašytas kūrinys „Foxtrot“. Šįkart – kiek energingesnis, iš naujo prikėlęs tarpukaryje sukurtą melodiją, čia su instrumentine neliturginė žydų liaudies klezmerio muzika susipina elektroninės muzikos garsai. Drauge su kompozitoriumi Mariumi Salynu sukurtas jų darbas – jau antras naujo, metų pabaigoje pasirodysiančio „Baltic Balkan“ albumo „Litvish“ kūrinys.