Sparčiai pirmyn judantis Lietuvos „indie“ roko scenos atradimas „Condor Avenue“ pristato naujausią savo kūrinį „The Crown“.

Ugninga, spalvinga, šviesi ir emocinga Vakarų Europos šalių kompozitorių kamerinė muzika balandžio 11 dienos vakarą Vilniaus paveikslų galerijoje įsilies į pavasariškai nusiteikusių klausytojų širdis.

Leidybos firma „Prior Musica“ man labai patinka, neslėpsiu. Kodėl? Maloniai nustebino savo asortimentu (nuorodos žemiau): tai pati naujausia muzika, tai „senovinė“, tai rokeriai, tai bardai, tai elektronika, dar hiphopas ir net pats Maestro Giedrius Kuprevičius. Sakysite, eklektika? Atsakysiu: harmonija.

Michaelas Contreras (michael nine, MK9, anksčiau – Death Squad, Trucido) yra vienas tų muzikantų ir apskritai žmonių, kuriuos labai gerbiu. Dėl to, kad neina į kompromisus su sąžine, atvirai, šokiruojančiai, žiaurokai, tiesmukai ir kietai parodo, koks žiaurus yra pasaulis (nepamirštant, kad jis yra ir nuostabus bei gražus vienu ir tuo pačiu metu). Kas matė nors vieną Michaelo pasirodymą (man teko laimė matyti du – abu Vilniuje), neliks jam abejingas. Bet tai tik tušti žodžiai. Kai muzikantas tiesiai Jums į veidą išrėkia pasaulio skausmą ir šalia Jūsų pjaustosi rankas, tai jau nebe vien tik performansas, šiuolaikinis menas, tai Muzika be kompromisų. Profesionali, nuožmi, radikali.

Maestro Giedrius Kuprevičius toks įvairialypis eruditas, kompozitorius, kad visiškai netelpa į jokius rėmus, nebent „genijus“. Labai nekuklu taip sakyti, tačiau ką daryti, jei taip yra? Atrandu jį po truputį, jausdamas, kad dar daug oi daug turiu mokytis, kol perkąsiu įvairias jo užmintas muzikines mįsles: nuo „Ugnies medžioklės su varovais“ iki „Atviros jūros vaiko“ („Prior Musica“, 2009).

Tai – tikras atradimas, kuris, kaip dabar dažnokai pasitaiko, tiesiog netyčia buvo aptiktas internete. Lietuviška muzika gerėja, ir tai mane kaip melomaną be galo džiugina. Aksominis neofolkas, akustinė muzika, atliekama dailininkės ir dainininkės Ievos Prūsaitės, verta dėmesio. Šiemet pagaliau turėtų pasirodyti debiutinis albumas! O su tokia daina kaip „Go and sing to the mountain“ galėtume ir „Euroviziją“ laimėti, nors tai nėra komercinė muzika. Tiesiog labai kokybiška.

Prancūzų muzika – tai unikalus rafinuotumo, elegancijos ir subtilumo derinys, kaskart įtraukiantis į ilgos ir turtingos kultūrinės tradicijos sūkurį. Lietuvos profesionaliosios muzikos scenoje nedažnai tenka žavėtis prancūziškos muzikos skleidžiamais kerais – prancūzų kompozitorių muzika skamba tik fragmentiškai, tad kiekviena galimybė pasiklausyti jos prilygsta nedidelei asmeninei šventei.

2015 m. balandžio 2 d. pasirodė vienos įdomiausių Lietuvos elecro/ethno/synthpop/ambient grupių „Driezhas“ naujas albumas „7“. Šios grupės (anksčiau – vieno žmogaus, Kristijono Lučinsko, projekto) įrašai visada pasižymėjo kokybe. Naujasis albumas – dar vienas lietuviškos postmuzikos šedevras.

Iš koncerto „Tallin Music Week“ grįžę „Colours of Bubbles“ turi gerų žinių muzikos gerbėjams. Gegužės 7 d. Vilniaus menų fabrike „Loftas“ į sceną jie lips prieš žymiausią Estijos grupę „Ewert and The Two Dragons“, kurie pasaulinių gastrolių metu jau trečią mėnesį pristatinėja naujausią savo albumą „Circles“.

Roko grupė „Deeper Upper“ – maksimalistai. Keli singlai ir du minialbumai po keturias dainas. Atrodytų, nedaug per penkerius gyvavimo metus. Tačiau muzikos kokybė atperka dainų kiekį. Ir tai roko grupė, nepaisant įvairių muzikologais save laikančių asmenų tauškalų.

Net ir tvirtai tikintiems priežasties ir pasekmės dėsniu gegužės mėnuo žada muzikinį siurprizą. Bandę solidžiai užbaigti ilgametę karjerą, bet dabar neribotam laikui atidėję šias užmačias mūsų publikai gerai pažįstami vokiečių roko veteranai „Scorpions“ į Lietuvą „pritraukė“ ir savo buvusį gitaristą Uli Jon Rothą. Šis daug roko muzikos scenai nusipelnęs atlikėjas, dainų kūrėjas ir muzikos pedagogas su savo grupe mūsų šalyje surengs net tris koncertus: gegužės 14 d. pramogų salėje „Renginių Oazė“ Kaune, gegužės 15 d. pramogų salėje „Vakaris“ Vilniuje ir gegužės 16 d. klube „Ramybė“ Palangoje.

Lietuvos muzika turi gilias tradicijas, galima didžiuotis, kad Lietuvoje buvo, esama ir neabejotinai bus daug puikių muzikantų. Štai kad ir Marijaus Adomaičio (Mario Basanov) projektas „Ten Walls“, kurio singlas „Walking With Elephants“ pernai tapo žinomas ir pasaulyje. Tuo 2014 m. rugsėjo 17 d. viešai savo feisbuko paskyroje pasidžiaugė net Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Lietuvio Marijaus Adomaičio (Mario Basanov Music) projekto Ten Walls singlas „Walking With Elephants“ – perkamiausių Didžiosios Britanijos kūrinių UK Top 40 aukščiausiame dešimtuke! Sveikinu Marijų ir jo komandą! Labai džiugu, kad lietuvių kuriama muzika garsina Lietuvą visame pasaulyje.“ Kartu su Prezidente sveikinu ir aš. Tačiau kur šviesa, ten ir šešėliai, todėl šįsyk teks pakalbėti apie reiškinį, apie kurį kalbama puse lūpų: muzikinę kleptomaniją (labai nemėgstu žodžio „plagiatas“) Lietuvoje.

Tarptautinės sėkmės sulaukusi Estijos indie roko grupė „Ewert and The Two Dragons“ šį ketvirtadienį Vilniaus menų fabrike „Loftas“ sugrojo trečiojo albumo „Circles“ pristatymo koncertą. Su turu grupė jau aplankė Šiaurės Ameriką, Skandinaviją ir kitas Europos šalis, o šią savaitę trys specialūs ir vieni paskutinių albumo pristatymo koncertų įvyks Baltijos šalyse. Bilietais į Vilniaus koncertą prekiauja „Bilietų pasaulis“.

Kaip pranešė agentūra M.P.3, naują dainą „Iš taško A“ išleidusios grupės „Biplan“ gitaristas Olegas Sejevas pasidalino smagia ir netikėta istorija apie šio kūrinio gimimą. Pasirodo, dainos eilutės slepia ir kitą, ne iš karto atspėjamą prasmę. Naujausios grupės dainos priedainis yra skambus bei lengvai įsimenamas: „Iš taško A į kitą tašką, gyvenimas be krašto blaško, iš vieno taško į kitą tašką, mane gyvenimas ištaško.“

Viačeslavas „Slava“ Ganelinas (סלבה גנלין‎, Вячеслав Шевелевич Ганелин, g. 1944 m. Maskvoje) – TSRS, Lietuvos ir Izraelio pianistas, kompozitorius, džiazo muzikantas, pedagogas, 1951 m. apsigyvenęs Vilniuje (1987 m. persikėlė į Izraelį). 1961 m. debiutavo kaip pianistas. Nuo 1967 m. su kartu į Vilnių iš Archangelsko persikėlusiu būgnininku, perkusininku Vladimiru Tarasovu ir bosininku G.Talasu grojo džiazo kavinėje „Neringa“ Vilniuje. 1971 m. gimė pasaulinio garso džiazo trio GTČ, prie V.Ganelino ir V.Tarasovo prisijungus saksofonininkui Vladimirui Čekasinui.