Brolių šaunuolių „Timohi“ pokštai ir realizmas

„Timohi“ susikūrė 2005 metais, koncertavo įvairiuose Lietuvos alternatyviojo roko festivaliuose. Savo stilių grupė vadina eklektišku roku (eclectic rock). Išties – jų muzikoje susipina balkaniški motyvai (grupės trimitininkas, garso režisierius, klavišininkas – rumunų kilmės Mihai Sorohan), slaviškos melodijos (broliai šaunuoliai Romanas ir Dmitrijus Timofejevai dainuoja ir rusiškai; albume – Viktoro Cojaus dainos „Vosmiklassnica“ koveris, pradedamas Lady Gaga „Bad Romance“ melodijos parodija; įsimintina ir paskutinė albumo daina „Strannaja štuka“ („Keistas dalykas“), ironija ir optimizmas beveik be sarkazmo (dainoje „Thank you (very much)“ padėka angliškai skamba kaip „fuck you“).

"Timohi" koncerte Vingio parke, skirtame Viktorui Cojui.

Pasitaiko ir rimtų temų, pvz., „antipatriotinė daina“ – „Tėvyne atleisk“, kuri bene labiausiai keri savo melodingumu ir tikriausiai nepatiks visiems, kas mano, jog kitataučiai Lietuvai nereikalingi. Emigrantams ši daina patiks: „Ten jau laukia draugai, Tėvyne, good bye! (...) Nuo pažadų pavargau, išeities nematau, viso labo, brolau – London, hello!“ Dainoje „Keleivių kontrolė“ „Timohi“ primena, jog yra paprasti „zuikiai“, t.y. daug laiko praleidę grodami gatvėje ir dabar nebijantys to daryti. Jei bus bloga nuotaika, įsijunkite dainas „Daug pinigų“, „Tau pavyks“, „Grąžinkit optimizmą“, „Babulia, diskoteka“, ‚Ciber-boba“, „Superman“, „Čia ir dabar (krepšinio himnas)“.

"Timohi" karikatūristo akimis.

Grupės „Timohi“ muzikoje galime išgirsti vieną kitą skambesio atšvaitą iš grupių „Markscheider Kunst“, „Bi-2“, klezmer muzikos. Ypač puiki pučiamųjų sekcija, o jei tiksliau – Mihai Sorohan, grojantis trimitu, taip pat mandolina, gitara. Bosinę gitarą valdo Andrei Viazinin-Andriuxa, mušamuosius ir perkusiją – Jhony Zed (Jan Suchodolski), gitaras – Romkaka (Roman Timofejev; jis groja ir melodika) ir BlonDimka (Dmitrij Timofejev), kuris dar ir švilpuku pašvilpauja. Tarp VIP svečių albume „Pirmas blynas“ – Žygimantas Skvarcevskis (saksofonas 4 ir 10 dainose), Marijus Banaitis (chorų įrašymas 4, 5 ir 10 dainose) ir dar nemažai kitų žmonių iš Rumunijos bei Lietuvos.

"Timohi" dizainerio akimis.

Kaip pastebėjote, grupėje nėra nė vieno „tikro lietuvio“. Nepaisant to, „Timohi“ dainuoja su žaviu akcentu lietuviškai (išskyrus minėtas dvi dainas rusų kalba; mano pajauta, jiems vertėtų išleisti atskirą albumą rusų kalba – tai būtų labai sėkmingas roko albumas). Kodėl? Vos susikūrusi grupė pareiškė, kad palaiko ir palaikys įvairias socialines akcijas prieš terorizmą, tautinę ir rasinę diskriminaciją, už brolybę, lygybę ir laisvę. Beje, dainoje „Daug pinigų“ dainuojama ne tik apie pinigų trūkumą, bet ir apie lietuvių kalbos neišmanymą (nepaisant akcento, broliai šaunuoliai lietuvių kalbą valdo puikiai).

"Timohi" kepa pirmąjį blyną.

Dar reikėtų paminėti puikaus dizaino, šviesiai nuteikiantį CD apipavidalinimą, originalaus dizaino knygutę su dainų tekstais ir akordais bei vietą, kur galima daugiau sužinoti apie „Timohi“ – jų tinklalapį www.facebook.com/pages/TIMOHI/322898792379, kuriame yra beveik 2000 grupės gerbėjų.

"Timohi" multiinstrumentalistas Mihai Sorohan.

Broliai Timofejevai nebūtų šaunuoliai, jei nesugalvotų kažko originalaus (visgi nepamirškime, kad broliai dvyniai yra dizaino studijos www.broliaishaunuoliai.lt savininkai). „Pirmas blynas“ (taiklus albumo pavadinimas) bus pristatomas tarybinės armijos dieną (kitaip – vyrų dieną; kitokios nuo tarybinių laikų neatsirado), vasario 23-iąją, 18 val. 30 min. Vilniaus Geležinkelio stotyje esančioje „Gusto blyninėje“. Ir kartu su „Timohi“ gros ne bet kas, o patys BIX! Broliai jau mokosi kepti blynus, kuriais vaišins svečius. (Čia prisiminiau pusiau tikrą, o gal ir autentišką istoriją, kaip vienas kalbininkas kompaktinę plokštelę – CD – norėjo pavadinti neįsivaizduojamo kvailumo terminu blynelis-suspaustukas.)

Ką pamiršau? Kilo keli klausimai, į kuriuos negavęs atsakymų nenusiraminsiu.

Romanas Timofejevas (nuotraukoje; visos nuotraukos - grupės asmeninio archyvo) atsako į klausimus.

Albumo knygelėje parašyta, kad įsirašinėjote 16-ame pagal dydį (maždaug Klaipėdos dydžio) Rumunijos mieste Tirgu Mureše (rum. Târgu Mureș, vengr. Marosvásárhely, vok. Neumarkt am Mieresch) esančioje studijoje SRRS (Small Room Recording Studio). Kodėl ten? Kaip tai nutiko?

Įš tikrųjų albumas įrašytas Rumunijos studijoje, bet Vilniuje 2011-aisiais… Grupės narys ir nuostabus trimitininkas Mihai Sorohan (atvažiavęs į Lietuva dėl didelės meilės) turi visus reikalingus įrašinėjimui prečendalus ir draugų Rumunijos studijose su atitinkama aparatūra (kurie ir padarė keleto dainų masteringą).

Dainos – gana skirtingos tematikos ir stilistikos. Kaip jos gimsta? Ar visas kuriate su grupe, išskyrus Viktoro Cojaus „Aštuntokę“, dainoje „Daug pinigų“ panaudotą lietuvių liaudies dainos „Dijuto kalneli“ motyvą bei, žinoma, Lady Gaga‘os „Bad Romance“ parodiją?

Dainų atsiradimų istorijų daug, jos visos skirtingos. Kadangi mes visi esame dainų kūrėjai, dabar praktiškai neįmanoma nustatyti, kur buvo kieno idėja ir kokia buvo tos idėjos istorija. Yra krūva idėjų, kurios taip ir liko krūvoje. Ir tik tas, kurios jaudina visus grupės narius, mes dabar dainuojam.

Kurios emocijos aptinka Jus dažniau - pesimizmas ar visgi optimizmas, kuris trykšta iš Jūsų muzikos?

Emocijos aptinka labai dažnai ir labai skirtingos (ir labai dažnai iškart visus grupiokus, bet skirtingos). Tai matoma ir iš šito „blyno“. „Gražinkit optimizmą“, po to „Man gerai“, tada norisi viską palikti ir emigruoti („Tėvyne atleisk“)... Visgi nusprendėm dar likti Lietuvoje ir padaryti, kas imanoma „čia ir dabar“.

Ką planuojat?

Labai norime pavažinėti po Europą, pakoncertuoti gatvėse. Mes gana dažnai praktikuojam šį būdą Lietuvoje. Mums tai atrodo pats natūraliausias muzikavimo būdas: jeigu žmonėms įdomu, jie stovi ir klauso, jei ne, eina toliau savo reikalais. Tai - pats geriausias būdas patikrinti savo draivą.

Ir dar vienas klausimas - iš kur pas Jus tiek optimizmo? Iš ko jo semiatės? Lietuviai juk labai pesimistinė tauta, ar ne? Kokį receptą jai išrašytumėt?

Jokio optimizmo, mes 100% realistai!