Ar bus šiemet užgavėnės? (Sutaras/Kukū records, CD, SMF 061, 2022). Recenzija

         Nežinau dinamiškesnės ir įspūdingesnės šventės, nei užgavėnės, kurios atmintyje užsifiksuoja nuo mažų dienų. Nėra nieko panašaus, kur susipintų teatras, šokiai, papročiai, dainos, būrimai, magija - aktyvios pastangos sinkretiniu judėjimu paveikti gamtos jėgas, kurios paskatintų pavasario polaidžius, paukščių parskridimą, žolės prasikalimą, javo augimą ir t.t. (D. Sauka, Lietuvių tautosaka. Mokslas 1982, Vilnius, psl. 98)
     Apie užgavėnes prirašyta daug. Ir nufilmuota daug. Tačiau, matant konkrečią situaciją, „nepaleisi“ savo fantazijos, nenukrypsi nuo vaizduojamo siužeto linijos. Šiame garso takelyje, palikta galimybė pačiam – kaip dabar sakoma: - virtualiai pabūti SAVO užgavėnėse, sąmonėje susikurti vieną, ar kitą personažą, vaizdinį, situaciją, kurioje galėtų dalyvauti ir pats klausytojas. Dar daugiau: - klausytojui paliekama galimybė bet kurioje vietoje sustabdyti grotuvą, padainuoti savo išmoktą, ar kažkada girdėtą užgavėnių dainą, pasakyti oraciją, išburti likimą, o tada vėl tęsti savo ekspediciją į žiemos išvarymo šventę. 
        Jeigu vardinčiau dainų pavadinimus, kuriomis apdainuojami „Užgavėnių respublikos gyventojai“ įkūniję totemus ir atgimimą žadinančius ožius, meškas, gandrus, arklius, įvairių socialinių ir profesinių sluoksnių - ubagų, kareivių, jaunavedžių, daktarų, giltinių, tautinių mažumų – vengrų, čigonų, žydų, vokiečių ir kitus atstovus, reikėtų daug popieriaus. O kur dar būrimai, gydymai, žaidimai, pasivaržymai, Lašininis, Kanapinis, Morė su savo filosofijomis ir kariaunomis... Tik čia už „šypseną“ gali gauti stiklą vandens į apykaklę (kad greičiau po žiemos atsigautum), gali būti parverstas ir išvoliotas sniege (kad atbudintum žemę) nemokamai gauti receptą ir netgi blyną...  Jungtinės užgavėnių pajėgos, tarp kurių įraše užfiksuoti folkloro ansambliai: AIDIJA ( Vad. D. Stakvilevičius, Radviliškio kultūros centras); GADULA (Vad. A. Morkūnas, Kauno kultūros centras); INSULA (Vad. M. Ričkutė, Telšiai); JORĖ (Vad. R. Aleksiūnienė, Vilniaus m. kultūros centras); SALDUVĖ (Vad. D. Daknys, Šiaulių m. Kultūros centras „Laiptų galerija“); RASKILA (Vad. Lina Vilienė, Panevėžys); ŠALTINIS (Vad. L. Sungailienė (Mukaitė), LR VRM Medicinos centras Vilniuje); VILNELĖ (Vad. L. Purlienė, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė) ir tautiška kapelija SUTARAS žiemai smogia vieningai, negailestingai ir išradingai pagarsindami savo repertuarą ir balsus. Jie sukuria ypatinga šiluma ir nuoširdumu dvelkiantį gyvo garso vaizdelį iš užgavėnių, vykusių tarp 1993-2013 metų Lietuvos liaudies buities muziejuje (Rumšiškėse), Telšiuose, Šiauliuose, Vilniuje ir kitur.  Papildysiu, kad tai „gyvos“ užgavėnės, parodomos kaip gyvosios tradicijos reliktas natūralioje aplinkoje, kur po kojomis žlegsi tirpstantis sniegas, praeinantis „Užgavėnių respublikos“ pilietis tau pasako sentenciją, oraciją, ar šiaip – „maloniai“ pasisveikina, aplinkui šokama, grojama, skamba balsai ir instrumentai. Ir tai 5 tūkstančius kartų įspūdingiau, linksmiau ir svarbiau, negu dūsauti tarp moliūgų, netgi kinietiškų šviesos žibintų skulptūrų, ar mums svetimą dieną verčiant upės vandenį tapti žaliu.... Niekaip nesuprantu, kodėl iki šiol dar niekas neparašė pasaulinio „Užgavėnių detektyvo“, nepastatė spektaklio, nesukūrė baleto ir nenufilmavo kino filmo...? Bet gera pradžia jau yra  - kompaktinis diskas jau skamba!. Ir tai ypač svarbu šiandien, - kai karantinai po karantinų, ribojimai, draudimai ir patarimai, - ir  kažin ar dar kada nors gyvenime valdžia leis susirinkti 15-18 tūkstančių žmonių į savo „Užgavėnių respublikos‘ šventę..?
     Išleidžiant kompaktinę plokštelę (trukmė -  58:13), prisidėjo AGATA, Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus etninės kultūros centras.
          Antanas Fokas, Užgavėnių draugas