Penktadienis, lapkričio 22 d.
Iš pradžių reikėtų pristatyti patį duetą. Tai - legendinio kalbininko ir įdomaus poeto Alekso Stanislovo Girdenio (1937– 2011) sūnus, istorikas, unikalios knygos "Artima praeitis" (2021; apie ją - atskirame tekste) autorius ir muzikantas, grojęs ir grojantis ne vienoje žinomoje grupėje bei solo, Povilas Girdenis bei Povilo 13 metų sūnus Julijus Girdenis, kuris jau spėjo puikiai įvaldyti elektrinę gitarą. Julijaus gitaros meistriškumas ypač justi puspenktos minutės solo kompozicijoje "Motopaganini": panašu, kad sekama Marty Friedmano, Yngwie Malmsteeno, Stevie Vai ir kitų gitaros meistrų pėdomis, ir sekama talentingai bei nuosekliai.
Viršelis pieštas Julijaus Girdenio, - vykęs piešinys, reikia tikėtis, ne paskutinis jo kūryboje. Grupėje Povilas dainuoja, groja boso gitara ir programuoja būgnus, Julijus groja gitaromis ir dainuoja pritariančiu vokalu. Dainų autoriai - PLIENINĖS VARLĖS, tačiau esama ir malonių išimčių: "Lietuva - tai jėga!" yra legendinės Nėriaus Pečiūros dainos perdara (koveris), o "Lėktuvas" - ne mažiau legendinės grupės "Sa-Sa." kūrinio koveris (perdara).
Dar trys dainos yra lietuvių liaudies, tačiau aranžuotos metaliniu kodu: tai - "Ko palinkot, žilvičiai, prie kelio?", "Bolševikai tegul žino" bei "Per Vilniaus miestą". Kiekvienas doras lietuvis šias dainas žino, tad plačiau pristatinėti nėra prasmės, nebent paminėti, kad sugrota smagiai kaip iš pypkės.
Taigi, turime 11 originalių kūrinių iš 16. Vieną (solinį Julijaus) jau paminėjau, o kitus dešimt pristatysiu trumpai, neatimdamas jums klausymo malonumo.
Daug smagios, žemaitiškos ironijos rasime dainoje "Materija (ir jokios dvasios)", kuri (varlių kvaksėjimu, beje) atveria albumą: jei nežinotume, kad Povilas mėgsta šposyti, pagalvotume, kad jis - grynas materialistas (ir be jokios dvasios). Antra, titulinė albumo daina - rimtas hard'n'heavy stilistikos kūrinys, ir nėr čia ko ieškot jokios ironijos. Tačiau jos rasime žemaitiškai sudainuotoje trečiojoje albumo dainoje "Velnė kryžiaus meta", kurią, kaip byloja legenda, paklausę kai kurie aukštaičiai atsivertė į žemaičius ir pramoko kalbėti šia sudėtinga kalba.
"Kirmėlė" planuoja sugriaužti internetą, todėl "mes nekenčiam kirmėlių", dainuoja PLIENINĖS VARLĖS. Ši ironija kažkuo primena grupę ANTIS. Daina "Mes - kaliniai" - bene rimčiausia visais atžvilgiais šiame albume: skamba solidžiai, tekstas - filosofinis apie mūsų būtį (bent taip supratau aš). "Širšė le fam" vėl grįžta prie žaidimų žodžiais, panašu, kad tai - viena stipriųjų dueto pusių. Dainoje "Nežaisk su ugnimi" - rimtas įspėjimas žaidžiantiems su ugnimi (visomis prasmėmis), metalinis hitas, kuris koncerto metu turėtų iššaukti žiebtuvėlių ugnelių audrą (ir netrukus ją užgesinančių gesintuvų ataką). Įsišėlus nuo ankstesnių albumo dainų, puikiai sueis ir rimti kūriniai "Geležiniai žirgai", "Lemiama kova" bei "Pergalė". Pastarieji trys kūriniai - patriotinis rokas/metalas, nedarantis gėdos jokiam patriotui. Ypač tam, kuris žino, kad lemiama kova - tai "tavo kova su su savim".
Kiek teko girdėti, duetas PLIENINĖS VARLĖS žada judėti savo pačių pramintu keliu ir jau darbuojasi su naujomis dainomis, kurias dar šią vasarą pristatys publikai.
Apibendrinant, - 10 balų. Laukiu naujo albumo, kuris, tikiuosi, dar labiau išryškins stipriąsias dueto puses.
Ribotu tiražu CD formatu išleistą albumą taip pat rasite šiose platformose:
Visas autorines teises saugo įstatymas. Dėl tekstų publikavimo prašome kreiptis į redakciją. Redakcija adreso ir savininkų neturi. Tekstus ar jų dalis publikuoti neatsiklausus redakcijos draudžiama, tai padaryti galima tik gavus redakcijos leidimą. Radikaliai.lt redakcija tekstų negrąžina, nenaikina, neredaguoja. Honoraras autoriams nemokamas. Radikaliai.lt leidžiamas nemokamai. Visos fotografijos publikuojamos gavus jų savininkų leidimus. Jei po fotografija neparašyta, kas jos savininkas, vadinasi, jis yra kalbinama grupė ar muzikantas (ir pan.). Visos pretenzijos dėl nuotraukų autorystės bus sprendžiamos tik taikiu keliu.
© radikaliai.lt 2011–2021 | Kontaktai