ISTORINIS KAUNO BIGBENDO 30-METIS

Apie Kauno bigbendo gimtadienio koncerto programą, bigbendo dirigento funkcijas ir besikeičiančias kartas orkestre – pokalbis su Jievaru Jasinskiu. 

Balandžio 30-ąją „LRT Klasikoje“ numatyta tiesioginė koncerto transliacija, kuria minėsite Kauno bigbendo 30-metį. Kuo bus ypatinga koncerto programa?

Balandžio 30-ąją pasirinkome neatsitiktinai – šią dieną švenčiama Tarptautinė džiazo diena. Koncerte skambėsiančią muziką iliustruos muzikologės Laimos Slepkovaitės pasakojimai apie bigbendo atliekamus kūrinius. Visos kompozicijos yra mūsų pačių labai mėgstama repertuaro dalis, tačiau mums svarbu šiuo koncertu atspindėti ir džiazo stilių raidą. Tad į vieną valandą bandysime sutalpinti šimtmetį apimančią džiazo istoriją, nors tai bus nemažas iššūkis, nes bigbendinis džiazas per šimtą metų sparčiai vystėsi ir gana stipriai keitėsi. 

Kauno bigbendas mini solidžią sukaktį. Ar koncerte atsispindės ne tik džiazo muzikos, bet ir Kauno bigbendo istoriškumas?

Sudarydami programą labiau orientavomės į Kauno bigbendo universalumą nei istoriškumą, norėjome atskleisti visas orkestro spalvas. Žinoma, universalumas nėra išskirtinai Kauno bigbendo bruožas, nes visi bigbendai atlieka labai įvairų bigbendinio džiazo repertuarą. Bet šį kartą išsikėlėme tikslą įvairovę ir universalumą atskleisti viename koncerte. 

Kas yra bigbendinis džiazas? Dažnam klausytojui bigbendas asocijuojasi su svingo era. 

Svingas yra bigbendo klasika, nes joje klestėjo bigbendo žanras. Svingą aš pats labai mėgstu, jį groti labai svarbu ir smagu. Tačiau nuo svingo eros praėjo labai daug laiko, bigbendo muzika nuo tada smarkiai evoliucionavo. Dabar bigbendas atlieka labai įvairią muziką, net eksperimentinę. Turbūt nėra tokio muzikos stiliaus, kurio bigbendo orkestras negalėtų groti. Tą ir bandysime atskleisti savo koncerte, nes ne kiekvienas džiazo mylėtojas yra įsigilinęs į bigbendo galimybes. Prisipažinsiu, jog ir aš pats apie bigbendą žinojau gana nedaug, tad nebuvau didelis jo fanas. Tačiau pradėjęs dirbti Kauno bigbende, pamėgau kompozicinius šio žanrus aspektus. Džiazas juk paremtas improvizacija, kurios yra ir bigbende. Tačiau čia yra septyniolika muzikantų, tad atlikimo specifika skirtinga – kūrinio struktūroje atsiranda naujų padalų, kartais net priartėjama prie akademinės muzikos, tad čia galiu atsiskleisti ne tik kaip muzikantas, bet ir kūrėjas. Aš mėgstu kurti muziką, gal net labiau nei groti kaip solistas, tad bigbendo reiškinys man tikrai yra labai artimas. 

Kokios yra bigbendo dirigento užduotys? Iš jo tikimasi, jog ne tik diriguos, bet ir komponuos bei aranžuos?

Nėra taisyklės, kad bigbendo vadovas būtinai turi kurti ar aranžuoti, dažnai taip susiklosto natūraliai. Aš tapau Kauno bigbendo dirigentu todėl, kad mėgstu aranžuoti. Bigbendo vadovas labai skiriasi nuo simfoninio ar kamerinio orkestro dirigento, kur dirigentas yra pats svarbiausias asmuo, visuomet esantis orkestro priekyje. Bigbendo specifika dirigento nereikalauja, nes orkestras funkcionuoja ir be jo, tad dirigentas čia tiesiog dirba vadovaujamąjį darbą – repeticijose orkestrui padeda išgauti kuo tobulesnį skambesį. Aš diriguoju tik per repeticijas, o koncertuose esu vienas iš bigbendo muzikantų. Mėgstame juokauti, kad mūsų dirigentas yra būgnininkas, nes jis palaiko reikiamą tempą. 

Kauno bigbendo vardas figūruoja labai plačiuose kontekstuose. Grojate ne tik džiazą, bet ir klasiką, koncertuojate su populiariosios muzikos atlikėjais. 

Grojame viską. Džiazo repertuaras yra milžiniškas, bet mums dažnai tenka dalyvauti ir populiariosios muzikos projektuose, nes bigbendas turi ritmo grupę. Tačiau ir popsą mėgstame papuošti bigbendiškais elementais, kad skambėtų džiaziškiau. Apskritai, neįsivaizduoju, kokio stiliaus negalėtų groti bigbendas. Galbūt nepavyktų atlikti styginio kvarteto, nes bigbende nėra styginių instrumentų. Bet vis tiek sugalvotumėme, kaip prisitaikyti. Man asmeniškai su bigbendu labiausiai patinka groti solistų iš užsienio atsivežtą repertuarą. Atmintin įsirėžė koncertas su pasaulinio garso pianistu Peteriu Beetsu, tąkart grojome Frédérico Chopino opusus, aranžuotus bigbendui. Nepakartojama patirtis buvo scenoje groti kartu su legendinės grupės „Yellowjackets“ saksofonininku Bobu Mintzeriu, tai buvo vienas pirmųjų mano koncertų su Kauno bigbendu. Buvo net sunku patikėti, kad tai realu, tad tiesiog negaliu nepasidalinti šiais prisiminimais. 

Kauno bigbendas yra ne tik orkestras, bet ir Kauno džiazo kultūros simbolis. Kuo dar jis reikšmingas Kaunui ir Lietuvos muzikinei kultūrai? 

Manau, jog kiekvienam miestui yra labai svarbu turėti tokį džiazo orkestrą, nes pasaulinėje praktikoje bigbendas yra laikomas didele vertybe. Lyg ir natūralu, jog didesni miestai turi simfoninius orkestrus, o bigbendo orkestras turėtų būti traktuojamas lygiaverčiai. Kauno bigbendui šiemet sukanka trisdešimt metų, tad vien jo egzistencija yra vertinga Kauno miesto tradicija, kuria reikia didžiuotis, gilinti ir skleisti kuo plačiau. Kauno bigbendas yra ir tam tikras laisvės simbolis, nes įsikūrė vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, su kuria atlaisvėjo ir Lietuvos džiazo kultūra ir raiška. Šis orkestras yra tik dvejais metais jaunesnis už mane! Man tai atrodo įspūdinga, labai džiaugiuosi galėdamas būti jo dalimi. 

Kauno bigbende kaip atlikėjas pradėjote dirbti prieš vienuolika metų, tad kartu su juo esate šiek tiek daugiau nei trečdalį orkestro gyvavimo laiko. Tikriausiai jau spėjote pajusti ir kartų kaitą?

Vienuolika metų man kaip muzikantui yra labai daug. Kauno bigbendas buvo mano pirmas oficialus darbas, tad atrodo, jog jame groju jau visą amžinybę. Visus vienuolika metų orkestre mane lydi toks mistinis motyvas – niekuomet nebendravau su legendiniu Romualdu Grabštu, tačiau jaučiu, kad jis visuomet čia, šalia. Be istorijų apie jį nebūna nei vienos repeticijos, kažkas vis tiek bent žodeliu jį pamini. Šitas dalykas niekuomet nesikeičia. Tačiau kartų kaita orkestre yra neišvengiama. Vis gi turime muzikantų kurie Kauno bigbende groja nuo pat pirmos orkestro gyvavimo dienos. Įdomu pasiklausyti jų pasakojamų istorijų - kartais pasidalina ir pikantiškais faktais. Bet yra ir liūdnoji pusė. Orkestro amžius yra solidus, tad kartais su jo nariais tenka atsisveikinti todėl, kad jie išeina iš gyvenimo. Kita vertus, Kauno bigbendas nuolat pasipildo jaunais muzikantais, kurie įneša svarų kūrybinę indėlį, tad džiaugiuosi, jog orkestre yra ir pastovumo, ir kaitos, nes tai sukuria dinamiką. 

Kartos Kauno bigbende ne tik keičiasi, bet ir susitinka.

Tikrai taip. Kauno bigbende aš esu vienas jauniausių narių, vadovauju už save vyresniems. Tačiau sprendimus dažniausiai priimame visi, nes man svarbu patirties ir įkvėpimo semtis iš žmonių, turinčių gerokai didesnę patirtį nei aš. Tuomet gimsta gražūs dalykai. Tikrai nepameluosiu sakydamas, kad atmosfera Kauno bigbende yra labai draugiška ir smagi. Visi vieni iš kitų mokosi, ir smagu, jog ne vien jaunesni iš vyresnių, ir tai yra labai įdomu. 

Kol leido galimybės, su Kauno bigbendu daug keliavote. Kokias patirtis parsivežėte iš koncertinių kelionių? Ar bigbendo reiškinys užsienio kontekstuose populiarus?

Pasaulyje bigbendų kultūra tikrai labai smarkiai išvystyta – yra ir nacionaliniai, ir miestų bigbendai, jų yra daug ir visur. Kai Šiauliuose vyksta bigbendų festivalis, orkestrų atvažiuoja tiek daug, kad net sunku suprasti, iš kur jų tiek randasi. O kelionės dabar  - labai skaudus klausimas. Nėra galimybių koncertuoti apskritai, apie koncertines išvykas net nėra ką kalbėti. Kita vertus, koncertinių kelionių nebūdavo tiek jau daug ir iki pandemijos, nes veiklos netrūksta ir Lietuvoje. Tačiau iš kitų bigbendo narių pasakojimų žinau, kad kai kurios išvykos buvo tikrai įsimintinos. Įspūdį visiems paliko kelionė į Suomiją, kur Kauno bigbendas grojo su kompozitoriumi Jukka Linkola. Jo kompoziciją grosime ir balandžio 30-osios koncerte – įtraukėme jį į glaustą džiazo istoriją, nes džiazo kontekstuose jo figūra labai svarbi. Kadangi pats tame koncerte nedalyvavau, galiu tik įsivaizduoti, kokia nuostabi muzikinė patirtis tai buvo mano kolegoms. 

Sulig pandemija buvo apribotos ne tik koncertinės kelionės, bet ir visa koncertinė veikla. Kaip prisitaikote prie situacijos?

Apribota koncertinė veikla mums reiškia didelį pokytį. Su džiaugsmu prisimename vasarą, kai situacija buvo šiek tiek atlaisvėjusi. Pamenu – koncertavome ir buvome labai laimingi, nes nesitikėjome, kad 2020-aisiais dar teks išeiti į sceną. Bet tikrai nereikia vien liūdėti. Kai kultūros renginiai vėl buvo atšaukti, ėmėme koncentruotis į įrašus, nes tai yra labai geras būdas tobulėti ir praktikuotis, o tuo pačiu ir palikimas ateities kartoms. Šiuo metu planuojame džiazo albumą, kuriame skambės lietuvių kompozitorių kūriniai. Šis projektas yra vertas dėmesio, nes pagrindinis jo tikslas yra skatinti ir puoselėti Lietuvos kompozitorių kūrybą bigbendui, kuri šiandienos kontekstuose nėra gausi. Kaip pagrindinę albumo kryptį pasirinkome Lietuvos saksofonininkus, nes jų yra labai daug, tad suteiksime jiems erdvę atsiskleisti ir kaip muzikantams, ir kaip kūrėjams.  Dabar labai laukiame koncerto tiesioginiame „LRT Klasikos“ eteryje. Nors studijoje nebus nei vieno žiūrovo, publika mus girdės tiesiogiai, tad mums šių dienų kontekste tai prilygs pilnaverčiam koncertui. Pandemijos akivaizdoje veiklą tenka keisti ir ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie situacijos, bet viskas įmanoma, tad stengiamės gyvuoti pilnavertiškai. Laukiame ir savo tikrojo trisdešimtmečio – Kauno bigbendo įkūrimo data laikoma gruodžio 19-oji, tad turime vilties, jog pavyks suorganizuoti didelę paminėjimo šventę. Su koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vadovu Vaidu Andriuškevičiumi tikimės, jog per savo gimtadienį klausytojus pakviesime į naujos kompaktinės plokštelės „Jazz Up“ sutiktuves. Laukia ir kiti metai, kurie bus labai svarbūs, nes Kaunas taps Europos kultūros sostine, nusimato daug renginių. Ateitis daug žadanti, tad tikimės, kad viskas bus gerai ir jos labai laukiame.