Šią dainą sukūriau vienu įkvėpimu nuo pradžios iki pabaigos, įrašo metų padariau minimalias korekcijas tekste ir melodijoje. Daina labai autentiška, o jos nuotaika absoliučioje harmonijoje su mano dabartine vidine būsena. Taip, turbūt mano naujos dainos nuotaika padiktuota šiuometine visuomenine situacija, globaliu karantinu ir saviizoliacija. Bet tai laiko tarpas ir jis irgi kažkada baigsis. Vieniems žmonėms jis sunkesnis, kiti galbūt išnaudoja jį kaip galimybę savęs pažinimui ir ugdymui.
Šios dainos įrašai bei vaizdo klipo kūrimo darbai užtruko devynis mėnesius. Vaizdo klipas nufilmuotas gruodį Vilniuje, vėliau prasidėjo dailininkų- iliustratorių darbai. Muzikinio vaizdo klipo iliustracijoms panaudota legendinė pasaka suaugusiems, alegorinis prancūzų rašytojo Antuano de Sent-Egziuperi pasakojimas “Mažasis princas”. Auksaplaukis berniukas puikiai pažįstamas viso pasaulio skaitytojams. Vienos iš mano mėgstamiausių šios pasakos citatų yra apie meilę ir draugystę. Būtent jos ir pavaizduotos vaizdo klipo iliustracijose.
· Visi suaugusieji iš pradžių buvo vaikai, bet retas tai tepamena.
· — Tavo planetoje, — pasakė Mažasis princas, — žmonės augina viename sode penkis tūkstančius rožių… ir neranda to, ko ieško…
— Neranda, — pritariau aš.
— O juk tai, ko jie ieško, galima rasti vienoje vienintelėje rožėje…
· — O kurgi žmonės? – vėl prašneko Mažasis princas. – Dykumoje taip vieniša…
— Tarp žmonių irgi vieniša.
· Žmonės jau neturi laiko ką nors pažinti. Jie perka daiktus parduotuvėse. Bet juk nėra tokių parduotuvių, kuriose prekiaujama draugais, todėl žmonės nebeturi draugų.
· Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai to užtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri.
· Žmonės pamiršo šią tiesą, bet tu nepamiršk: tampi amžinai atsakingas už tą, ką prisijaukinai."
Plačiau:
www.akelanmarija.com,
https://stihi.ru/avtor/mariaakelan