V. Tarasovas: Eilės yra tik mano paties „vartojimui“ – aš tik mėgaujuosi

Net tokiais sunkiais metais kaip 2020-ieji Jūs sugebėjote įrašyti tris albumus, iš kurių du jau pasirodė. Papasakokite apie juos. Kokie buvo Jūsų metai, ar labai smarkiai koronavirusas sujaukė Jūsų planus?

Taip, buvo išleisti du albumai ir dar du yra ruošiami leidybai. Bet visi jie buvo įrašyti iki pandemijos. Kinijoje pasirodė mūsų dvigubas vinilas LA GRANDE SONATA (Old Heaven Books OH 020, China 2020) duetu su Vladimiru Čekasinu, o taip pat CD ir DVD su ta pačia programa. Tai mūsų pasirodymo įrašas iš Kinijos, kur koncertavome festivalyje Šendženo mieste.

O Amerikoje prieš mėnesį pasirodė albumas Jon Raskin - Chris Brown - Jason Hoopes - Vladimir Tarasov Quartet SYNERGY SIGNALS (Art 3007, USA 2020) Recorded January 31 2020 at 25th Street Recording Studio, Oakland CA.

Metai, be abejo, labai sudėtingi mums visiems. Bet palaipsniui priprantame prie darbo internete ir kartu su mūsų trio „Jones, Jones“ (Larry Ochs, Mark Dresser, Vladimir Tarasov) repetuojame naują programą, pavadintą „Virtual Jones“, kurią greitai parodysime online.

Pasaulyje Jūsų ir V. Čekasino bei V. Ganelino Trio populiarumas nemažėja, jis išlieka vienas geriausiai vertinamų džiazo trio mūsų planetoje. Ar dažnai tenka prisiminti Trio laikus, pasakoti apie juos, sulaukti susidomėjusių žmonių klausimų? Ar planuojate, kai baigsis pandemija, vėl surengti koncertą trise? Ar yra Jūsų planuose solinių koncertų, numatytų (po pandemijos, žinoma) Lietuvoje ir užsienyje?

Trio prisimena gana dažnai, ypač tie, kurie domisi tuo laikmečiu ir kažką apie tai rašo. Bet groti kartu – trio su Ganelinu – bent jau šiandien man tai jau nebeįdomu. Tai buvo geras trio ir įdomi muzika, kurią mes kūrėme ir atlikome. Bet tai jau istorija. Mes pastoviai grojame su Volodia Čekasinu duetu, bet grįžti į praeitį jau nebesinori. Mes turime pakankamai daug naujų idėjų.

Koncertų suplanuotų turime ir dar perkelta yra pakankamai daug, tad tikiuosi, kad pandemija visgi pasibaigs ir viskas grįš į savo vagą. Nors ir suprantu – taip, kaip buvo, jau niekad nebebus.

Pernai išleidote ir knygą, – "Būgnininko dienoraščiai" (leidykla "Sofoklis"). Tai - jau ne pirma Jūsų knyga. Gal galvojate ir apie grožinės knygos leidybą? Ar rašote eiles, galbūt net apsakymus ar romanus? Jūsų įvairialypė erudicija aiškiai matyti iš tokių konceptualių albumų, kaip, tarkime, "Thinking of Khlebnikov". Beje, kuo Jums artimas poetas Velimiras Chlebnikovas?

Ne – apie grožinę literatūrą aš negalvoju, bent jau dabar. O eilės yra tik mano paties „vartojimui“ – aš tik mėgaujuosi. Tai nerimta. Bet poeziją labai myliu, o jau Velimiras Chlebnikovas savo poezijoje yra tikras perkusininkas. Kaip ir didžioji dalis futuristų. Žodis kaip perkusijos garsas – kas gali būti artimiau.

Ar, be knygų apie meną bei pačių menininkų knygų, Jūsų rankose atsiduria ir, tarkime, mokslinės, filosofinės, religinės ar mitologinės knygos? Ar esate tikintis?

Taip, be abejo – aš turiu pakankamai didelę biblioteką ir kiekvieną dieną su malonumu pailsiu, ką nors skaitydamas.

Tikėjimas – tai, be abejo, labai asmeniška, ir, kažkuria prasme, taip.

Šiemet nemažai įvairių sričių specialistų dalinasi patirtimi internetu. Galbūt Jūsų perkusijos meno taip pat mokote tokiu būdu? Ar daug turite mokinių?

Aš vis dėlto galiu groti online, bet ir tai tik dėl situacijos, kurioje mes visi atsidūrėme, tačiau dėstyti internetu negalėčiau. Man reikalingas tiesioginis kontaktas. Galbūt ir gautųsi kažkas, bet aš net nemąstau ta kryptimi.