"Prabusk, balte, budinkis ir eik laiko patikrintu taku... Iš atminties... Su tikra jėga!!!“

Grupės Andaja debiutinis albumas „Iš atminties" (Dangus, 2006) tuo metu itin sužavėjo, grupė iškart pateko į mano asmeninį aukso fondą. Neseniai sužinojęs apie artėjantį Andaja koncertą ir būsimą, jau trečiąjį albumą prisiminiau šį seną, bet, manau, aktualų tekstuką (jį galite rasti knygoje "Lietuvos rokas: ištakos ir raida", Mintis, 2011):

Prisipažinsiu – nors kadaise buvau „prisiekęs“ metalistas, senokai šios muzikos (su retomis išimtimis) neklausau. Po metalo „aukso amžiaus“ 1993-1996 m. truputį nusivyliau metalo muzikos vienodumu ir tuo, kad tam tikri jos porūšiai (pvz., vadinamasis numetal) tapo popsu. Todėl „Dangaus“ prieš pat Kalėdas išleistas grupės „Andaja“ albumas „Iš atminties“ buvo itin malonus siurprizas. Prisiminiau prieš dešimtmetį klausytas lietuviško metalo klasikes – grupes (beje, visos jos – iš Utenos) „Poccolus“, „Ha Lela“, „Zpoan Vtenz“. Iš tiesų, „Andaja“ – tai ne kokia rūsyje grojančių paauglių agitbrigada, o rimta stipraus, baltiška pasaulėjauta persmelkto metalo komanda, sugebanti išlaikyti dėmesį beveik 41 minutę (tiek trunka „Andajos“ debiutinis albumas).

Truputį apie albumo apipavidalinimą. Norisi tarti gerą žodį „Dangaus“ sielai, įkūrėjui Ugniui Liogei, kuris, nors ir turėdamas žurnalisto specialybę, metams bėgant tapo puikiu dizaineriu. „Andajos“ kompaktinė plokštelė – estetiškai apipavidalinta, su storu bukletu, kuriame – visų dainų žodžiai, įdomios iliustracijos. Beje, tai – jau 21-a „Dangaus“ išleista kompaktinė plokštelė (iki tol leistos tik kasetės).

Su baltų tikėjimu mažiau susipažinusiems reikėtų paminėti, kad mūsų protėviai Andaja vadino likimo, baimės, liūnų ir raistų deivę. „Tai - prisikelianti deivė, kuri tebesaugo tai, kas nekinta laike, kas svarbiausia. Tai - duoklė visų mūsų didingai praeičiai, Tautos Dvasiai, tikėjimui, baltiškam paveldui, kuris glūdi giliai atmintyje“, - sako grupės nariai.

Stilistiškai „Andaja“ – karingo, tačiau savitai baltiško (jie nekopijuoja, kaip pasaulyje įprasta, skandinaviškojo black metal) karingo „juodojo“ metalo grupė. Jos dainų tekstuose – pagarba Gamtai, tautai, protėvių žygiams, neapykanta bedvasei postmoderniųjų laikų ideologijai. Dabar tai – bene vienintelė grupė Lietuvoje, grojanti tokią muziką. Ir, reikia pripažinti, daranti tai itin profesionaliai, pagal visus „juodojo“ baltiškojo metalo kanonus, be abejo, su didele originalumo doze.

Grupėje groja būgnininkas Galas, gitaristas Marius, bosininkas Edvardas, bei vokalistas-klavišininkas Levas, - jie visi jau yra muzikavę kitose grupėse ir folkloro kolektyvuose. Neseniai „Andaja“ sustiprino savo sudėtį - prie kolektyvo prisijungė antras gitaristas Gediminas, anksčiau grojęs sostinės black metal grupėje „Stone‘s lament“.

„Andaja“ susibūrė vos prieš ketveris metus, suvienijusi bendraminčius iš skirtingų Lietuvos regionų – Varėnos, Palangos bei Vilniaus. 2003 m. grupė tapo naujokų festivalio „Naujas kraujas“ nugalėtojais, vėliau koncertavo visose trijose Baltijos šalyse, įvairiuose festivaliuose sulaukė pripažinimo.

Pasak grupės narių, pirmasis albumas brandintas net trejus metus. Jo skambesys – dailiai nugludintas, - dirbta su patyrusiu garso režisieriumi Danieliumi Dzenkaičiu.

Recenziją norėčiau baigti „Andajos“ žodžiais: „Prabusk, balte, budinkis ir eik laiko patikrintu taku... Iš atminties... Su tikra jėga!!!“ Tai, kad grupės muzika suteikia jėgos, įrodo – paradoksalu – visai ne metalo stiliumi, o etniniais instrumentais sugrotas paskutinis albumo kūrinys „Bridimas atgal“.

1.Andajai
2.Ateis laikas
3.Iš atminties
4.Rudens raudoje girdžiu tylų mirties balsą
5.Kariui
6.Dievų keršto valandoje
7.Bridimas atgal