Recenzija. NERRIUS A. PETCHURRA – Durnas durnas (2019). Lietuviškas pankrokas atgimsta!

Reiktų pažymėti, kad itin „prikolnas“ albumo viršelis, kurį sukūrė Timėja Gradickaitė, o smagios pirmosios dainos „Konfucijus ir Frida“ teksto autorė – Justina Razumaitė.

Nėrius Pečiūra sugebėjo šiuo albumu lakoniškai, bet aiškiai ir koncentruotai išdėstyti esminius pankroko postulatus: jo kokybė primena 1977-ųjų Londoną, o dainuojama ne tik apie įsivaizduojamus pasaulius, bet ir apie sovietinę niūrumą („Milicija ateina ir neklausia“, „Lėktuvas“, „Palanga 1983“) ir įsivaizduojamą realybę, kai „žmogui žmogui - žmogus“.

Sugriežtėjo Nėriaus Pečiūros (Nerrius A. Petchurra) stilius, jis ir puikūs tekstai – gera dovana kiekvienam melomanui. Nors galėtų pasirodyti, kad albumo stilistika itin paprasta, tai – apgaulinga: pankrokas nėra „tik trys akordai“. Pirmiausia – tai nuotaika, o ir melodijos taiklios, smagios. Ko vertas vien šokinėjantis „Palanga 1983“ ritmas: tokios dainos gali pavydėti net tokie klasikai kaip „Magazine“ ar „Wire“. Smagus, melodingas, bet griežtas, trumpas kūrinys yra ir „Dėl visko kaltas Giga“. Kuo jau kuo, o popsu šios muzikos nepavadinsi. Beje, įsidėmėtinas ir dainos „Nuo inovacijų man sukasi galva“ tekstas. Iš esmės visus albumo tekstus galima ištisai cituoti, jie šmaikštūs ir gilūs.

Albumą persukau kelis kartus išsyk, kol kas jis neturi jokių šansų atsibosti.

Nėrius Pečiūra. Asmeninio albumo nuotr.

Daugiau nei 35 metus kuriantis Nėrius Pečiūra gali būti drąsiai vadinamas vienu lietuviško roko klasikų. Jei kažkada galėjo dėl to kilti abejonių bijant, kad popsą parodijuojantis pankų tėvas nusivažiuos į lankas, dabar akivaizdu, jog prieš mus – tikrų tikriausias pankas, turintis daug parako. Ačiū jam ir sėkmės visuose darbuose. Lauksim naujo albumo, naujų filmų ir renginių.

P. S. Juokai juokais, bet smagu būtų išvysti Nėrių grojantį su simfoniniu orkestru.