Pradžia / Garsas / Sound
 

Gintautas Gascevičius - Varava (2018). Recenzija. Eiti į saulę

Kiekvienas Gintauto Gascevičiaus albumas yra tikra šventė melomanams, tad nenuostabu, kad VARAVA yra dar vienas kūrinys, vertas atidaus dėmesio ir daugkartinio klausymo. Kaip visada, gilus, unikalus, avangardinis ir tuo pačiu subtilus, nors ir bekompromisis. Pasižvalgykime po jį.

Mindaugas Peleckis
2018 m. Lapkričio 27 d., 13:14
Skaityta: 257 k.
Gintautas Gascevičius - Varava (2018). Recenzija. Eiti į saulę

Kaip visuomet pradėsiu nuo leidinio (CD) išorės. Viršelis ir visas albumo dizainas bene geriausias, kokį esu matęs - labai vykusios nuotraukos, kuriose Gintautas Gascevičius (GINC) perduoda sau būgnų lazdeles. Prasminga, filosofiška.

Išsilankstantis digipakas malonus estetiškai, tad CD suteikia ne tik garsinį malonumą. Fotografijų ir dizaino autorius - Vilmantas Dambrauskas.

Kas yra ta VARAVA, klausiu G. Gascevičiaus. Atsako: "Žodyne rašo taip: varava. vora, vilkstinė. Išplauks į jūrą, ta visa keleivių varava dabar atsisuko nuo ramstinių į laivo vidurį. Mėklinu sustojęs, kas tai galėtų būti – gi juodų kirminų visa varava!"

Kodėl, neklausiu. Kiekvienas savaip teinterpretuoja.

46 minučių albume yra dešimt kūrinių, iš kurių trys yra "dainos", tiksliau, įtekstinta muzika.

"Rytoj" - kūrinys, kuriame girdisi Monikos Šaltytės (ji kartu su Gintautu yra grupėje TRINTUKAS PRIEŠ TIKROVĘ) balsas. Jame - tekstas iš Williamo Shakespeare'o "Makbeto":              

Rytoj – ir vėl rytoj – ir vėl rytoj...
Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos
Link nužymėtos kiekvienam ribos,
Ir saulė, kuri šviečia mums, bepročiams,
Tik rodo kelią nebūties tamson.
Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže!
Gyvenimas – tai bėgantis šešėlis,
Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką
Papostringauja scenoj, pasimaivo,
Nueina ir nutyla amžinai.
Tai idioto pasaka triukšminga.
Neturinti prasmės.

Kūrinyje PUM Dalius Naujokaitis, kaip sako Gintautas, "paleido sąmonės srautą", šį įdomų kūrinį verta daugsyk klausyti ypač tiems, kas mėgsta NURSE WITH WOUND (beje, viso VARAVA albumo stilistika kažkiek primena šį įdomų Steveno Stapletono projektą).

Trečiasis įtekstintas kūrinys - "Eiti ratu" - vėl su M. Šaltytės balsu, o jo tekstas - iš Donaldo Kajoko "Lapės gaudymo":

Tarkim, jeigu tikslas eiti į saulę, tuomet kasdien eiti ir eiti ratu reiškia ne ką kitą, o eiti tiesiai į salę. Ir visai nesvarbu, ką mums tvirtina visokie gudrūs išvedžiotojai, atseit judate ratu, puslankiu, ar išvis trypčiojate vietoje. Svarbu, jog tai netrukdytų mums eiti tiesiai.

Kiti septyni albumo kūriniai - instrumentiniai, jie, kaip jau minėjau man primena NURSE WITH WOUND, nors yra visiškai originalios stilistikos ir nieko nekopijuoja. Smagiausia tai, kad Gintautas nekopijuoja pats savęs. Ankstesniuose albumuose jo muzika skambėjo kitaip, nors perkusijos čia taip pat nemažai esama, ji, kaip ir anksčiau, įspūdinga, šamaniška, gili.

Kūrinių pavadinimai, kaip ir visuomet G. Gascevičiaus kūryboje, veža. Štai jie (be jau minėtųjų): VARAVA (beje, labai skaidrus kūrinys), MARIJA, VIBROMOOD, RAPOLO RATAI, COMA DO, GREIMAS, HOMO SAPNIS, KAMUOLIJA.

Kaip melomanui man kelia džiaugsmą, kad Lietuvoje turime tokių stiprių, rimtų menininkų. O juk keturiasdešimt metų kuriantis Gintautas sugeba groti bemaž viską - nuo roko legendos BIX iki eksperimentinės muzikos. 

Nė neprasminga kalbėti, kuris kūrinys albume geriausias - tai vientisas, konceptualus albumas, kuris, kaip bebūtų keista (vis dėlto tai eksperimentinė muzika) susiklauso labai greitai, ir norisi vėl ir vėl jį klausytis iš naujo. Be abejo, daro įspūdį minėtieji tekstai, Gintauto perkusijos trenksmai, M. Šaltytės vokalas ir bendra atmosfera, kuri nėra triukšminga, nors tai ir ne relaksacinė muzika.

G. Gascevičiaus tinklalapyje apie albumą rašoma štai kas: Čia autorius daug dėmesio skyrė erdvės, kaip muzikos instrumento, organiškame buvime idėjų, poskonių, įtakų pynėje. Vietomis sąmoningai vengiama sterilumo, žengiama už profesionalumo ribų, audžiant muzikinį audinį, nevengiama suskambėti neįprastai. Jo muzika kuriami pasauliai labai vizualūs. Tai tikras garsų teatras.  

Neprasminga rašyti ir balą šiam albumui. Be abejo, kad jis aukščiausias, koks tik gali būti.

Na, belieka laukti tikriausiai simfoninio G. Gascevičiaus albumo (primena Frank Zappa, tiesa?).

Ačiū už Muzikos suteiktą malonumą, Gintautai ir ko.

Naudingos nuorodos:

www.gascevicius.com

http://www.radikaliai.lt/garsas-sound/3966-recenzija-gintautas-gascevicius-fonografijos-2017-portalas

Komentarai