Albumas nėra labai ilgas, 25 minučių, jame - 11 dainų. Tačiau, mano galva, tai pliusas, nes šešių-aštuonių minučių opusai telieka džiazo, avangardo ir ambiento kūrėjams, o indie/punk rock stilistikai geriausias pečiūriškas formatas. Dainos neatsibosta, albumą galima klausyti vėl ir vėl.
Visos dainos lygiavertės pagal savo kokybę: kaip visada, smagūs tekstai, kuriuose už humoro dažnai slypi gilesnė mintis, jie gerai surimuoti, o N. Pečiūros muzika kas albumą vis labiau tobulėja. Šis albumas gal net labiau indie rock nei punk rock, ar greičiau šių dviejų stilių mišinys.
Bene įdomiausia muzikine prasme yra daina Psichodelinė panelė, tai jau visiškai kita stilistika, nei ankstesnės Nėriaus dainos. Jei jis išleistų albumą būtent tokios stilistikos, tai būtų tikras psichodelinio roko šedevras.
Labai smagi daina yra ir Milicija, taip pat Turiu laivelį mažą, titulinė daina, legendiniu tekstu paremta Sėdo kiaulė į taksi, taip pat Spjūvis į kairę, spjūvis į dešinę.
Puikios ir dainos Tobulos Kalėdos, Paprastas žmogus, Utėlė, Esu nekaltas, Pelėdų baras (jo tekstą sukūrė Justina Razumaitė).
Reikėtų paminėti puikų albumo apipavidalinimą - jo viršelį sukūrė Linas Kasiulionis. Šio dailininko tapybos darbas išties puikus ir labai dera su indie/punk stilistikos N. Pečiūros albumu.
Be abejo, aukščiausias balas šiam albumui, kuriame, kaip minėjau, jaučiu permainas - panašu, kad Nėrius smogs ir dar stipresniais albumais.
Beje, šie metai jam - itin produktyvūs. Be gausybės koncertų organizavimo, filmo "Lietuva - tai jėga" pristatymo, išleisti dar du albumai: 10 dainų "EDM", kuriame dainos perrašytos elektroniniu raktu, ir įspūdingas filmo "Lietuva - tai jėga" garso takelis, tiksliau, 10 dainų iš šio dokumentinio filmo. O dainos - kultinės: ko vertos vien tokios kaip "Šiandien Glasnost", "Lietuva - tai jėga", "Aš nuplikau nuo peroksido", "Vadas", "Pilnas miestas narkomanų", "Romas Kalanta", "Komunizmas neturi ateities" ir kt.
Lietuvoje būtų daug liūdniau gyventi, jei joje nebūtų Nėriaus Pečiūros. Ir ačiū jam už viską.