Geriau vėliau negu niekada. Apie pirmąjį grupės KARO STOVIS albumą “Taip ir niekada“

Žinoma, šalia sėkmės istorijų yra ir nesėkmės istorijų. Galbūt tai yra kiek per drąsus pareiškimas, tačiau negalime nesutikti su faktu, kad ne visos gotikinę muziką Lietuvoje nusprendusios groti grupės sulaukė tokio pasisekimo kaip SIELA ar MANO JUODOJI SESUO. Kaip ir įprasta, savo laiku išgarsėti nepasiseka vieniems dėl finansų trūkumo, kitiems dėl menko pažinčių tinklo, tretiems - dėl muzikantų nesutarimo grupės vizijos klausimu.

Panašu, kad dėl visų trijų priežasčių savo laiku didesnio pripažinimo nesusilaukė KARO STOVIS iš Klaipėdos. Nuo 1991 metų grojantis kolektyvas po dviejų metų kukliai žybtelėjo leidybinei firmai Zona Records išleidus rinktinį albumą “Kitaip“. Kasetėje randami vien tuo metu ir dar dabar labai gerai žinomi alternatyvinio roko kolektyvai – BIX, UTV, FOJE, ŠIAURĖS KRYPTIS, IR VISA TAI KAS GRAŽU YRA GRAŽU ir kt. Rinkinyje “Kitaip“ KARO STOVIS debiutavo tokiu niūriu kūrinio tekstu:

„Aš sudeginau savo namus
Suteik man prieglobstį
Nuo šalto tėvo žvilgsnio
Nuo amžino motinos priekaišto“

Karo Stovis “Aš sudeginau savo namus“, 1993 metai

Iš rūsio išlindusi grupė labai greitai sugrįžo atgal į rūsį. Tyla iš grupės stovyklos truko iki 2010 metų – tais metais KARO STOVIS pasirodė Klaipėdoje vykusiame festivalyje “Gatvės muzikos dienos“, sugroję penkis kūrinius (šį pasirodymą galima rasti YouTube). Vėliau grupės Facebook puslapyje sekė įvairūs pranešimai apie planus įrašyti albumą (pirmajį tokį pranešimą KARO STOVIS paskelbė dar 2012 metų vasario 14 dieną). Ir pagaliau, po visų atidėliojimų ir vėlavimų, rugpjūčio 31 dienos vakare grupės gerbėjus pasiekė žinia apie grupės albumą.

Tiesą sakant, apie naująjį KARO STOVIO albumą “Taip ir niekada“ aš sužinojau per eilinį apsilankymą interneto portale Pakartot.lt – dėmėsį patraukė nespalvotas albumo viršelis. Jo centre vaizduojami du mediniai gitaristai muzikantai, o iš skulptūrų šonų - du balti vyriški siluetai.

Galbūt grupės sprendimas pasirinkti šią nuotrauką albumo viršeliui nėra pats patraukliausias. Bet yra sakoma - nereikia iš viršelio spręsti apie knygą. Geriau gilinkimės į kūrinius, kurių albume yra dešimt. Pats albumas trunka beveik 44 minutes.

Albumas prasideda nuo kūrinio “Mano sapnai“. Jau iš pat pradžių galime išgirsti, kad nuo savo šaknų per daug nenutolta – kaip ir garsiajame kūrinyje “Aš sudeginau savo namus“, taip ir “Sapnuose“ skamba КИНО primenantis cojiškasis vokalas, aiškiai girdimos bosinės gitaros partijos bei niūrus būties-čia-ir-dabar apdainavimas: „Mano saulė jau nusileido / Ir vakar prasidėjo baisūs lietūs / Mane aptaškė purvinais žodžiais“. Pabėgimas, lietus, purvas, ankstus rytas, susimąstymas – tokiomis tekstų temomis grupė pasitinka savo klausytoją.

„Opus 33“ – taip vadinasi antrasis albumo kūrinys. Vėl seka toks pats niūrus būties apdainavimas – šičia debesys apniaukia žemę. Tačiau priedainyje grupė meta pirštinę artėjančiai lemčiai, viltingai skanduodama “Aš esu, esu ramus / Ir man nebaisu / Danguj ir žemėje būna / Pilkų debesų“.

Vėliau sekančios dainos savo energetiniu užtaisu ir dainų tekstų temomis nelabai kuo ir skiriasi viena nuo kitos. Tačiau savo klausytojui KARO STOVIS pateikia šiokių tokių staigmenų. Nuskamba saksofono partijos kūrinyje “Ką noriu darau“ (kas įprastai nėra per daug būdinga gotikinėje muzikoje), o “Paslaptis“ šiek tiek linksta į lengvą funk. Jeigu muzikoje jums yra svarbu greitas tempas ir ieškote energijos užtaiso, įsijunkite “Degančios gatvės“.

Na, ir kaip gi be vyšnaitės ant torto? Paskutinis, dešimtasis kūrinys albume „Taip ir niekada“ – tai jau prieš tai minėtas legendinis hitas iš 1993 metų – “Aš sudeginau savo namus“. Kūrinys atšviežintas, perrašytas iš naujo bei yra trumpesnis visa minute, nei prieš tai išleista versija rinktiniame Zona Records albume „Kitaip“. Menkai su šia daina susipažinęs klausytojas skirtumo tarp abiejų versijų per daug neišgirs – tiesa, naujojoje kūrinio versijoje trūksta sintezatorių partijų. Ir prie to paties norisi pridurti, kad “Aš sudeginau savo namus“ man pačiam kiek primena THE SISTERS OF MERCY kūrinį „Alice“.

Tad būtent taip klausytojui prisistato klaipėdiečiai KARO STOVIS. Gerokai pavėlavę išleisti savo debiutinį albumą, tačiau per daug nenutolę nuo savęs. Nusprendę galų gale atsiskaityti už tylą praeityje, simboliškai priminę apie save prieš tą metų laiką, kai nuo medžių krenta lapai bei kai gausiai lyja. Albumą į savo grojaraščius turėtų priimti prijaučiantys lietuviškai ir pasaulinei gotikos klasikai – ypač tokiems vardams kaip SIELA, THE SISTERS OF MERCY ar КИНО. Tikti albumas turėtų ir po Nepriklausomybės paskelbimo gimusiems gotikos entuziastams, dabar klausantiems ne ką mažiau žinomų kitų gotikos / post-punk / darkwave atstovų LEBANON HANOVER ar MOTORAMA. O dabar belieka tik laukti grupės pranešimų apie artėjančius albumo pristatymo koncertus ne tik Klaipėdos, tačiau ir visos Lietuvos pogrindžio klubuose ar festivaliuose.

Albumo įvertinimas: verta jį dėti į savo grojaraštį, jeigu tik turite polinkį daug vaikščioti po miegamųjų  rajonų kvartalus ir mąstyti apie būtį. Ir jei neprarandate tikėjimo, kad debesys kažkada išsisklaido ir danguje pasirodo saulė.

KARO STOVIO albumo “Taip ir niekada“ galima pasiklausyti Pakartot.lt platformoje adresu: https://www.pakartot.lt/album/taip-ir-niekada.