Lietuvoje apie šiuolaikinę (ne klasikinę) muziką knygų išleista labai mažai, todėl kiekvienos pasirodymas - tikra šventė. Ypač jei knygą parašo žinomos grupės autorius, kaip yra šiuo atveju. Stabmeldys ne tik puikiai valdo plunksną, turi gerą humoro jausmą bei atmintį, bet ir suteikia neįkainojamą progą perskaityti vienos žymiausių mūsų šalyje šiek tiek stigmatizuojamo black metal grupių istoriją: be cenzūros, taip, kaip ir turi būti rašoma. Šie memuarai - itin vertingas "grobis" visiems muzikos tyrinėtojams ir, žinoma, black metal (juodmetalio) gerbėjams. Viliuosi, kad knygos pasirodymas paskatins tokių memuarų pagausėjimą - juk apie žymių, ypač pogrindžio (kadaise) grupių gyvenimą mes žinome išties mažai, o ir ši informacija išsibarsčiusi po elektroninę erdvę. Ačiū Stabmeldžiui už įdomų tekstą, o jo komandai - už puikią muziką.
Tai išties puiki knyga, kuri baigiama kiek netikėtais, filosofu virtusio muzikanto D. Žičkaus žodžiais (be ironijos): AČIŪ TAU, DIEVE.