Unikalus dainininkas TAVIS MELODY: Didžiausia, mano nuomone, problema Lietuvoje yra požiūris darbo rinkoje

Jeigu grįžti ir prisiminti savo praeitį, galiu tikriausiai 100% teigti, kad mano kūrybai didžiausią įtaką turėjo užsienio pop/soul/r&b muzika.

Aš buvau labai didelis Michael Jackson, grupės "Queen", Phil Collins, Sting muzikos fanas. Man jie padarė ko gero didžiausią įtaką kurti savo dainas.

Aš visada mėgau kiek kitokią muziką, o pradėjau domėtis muzika būdamas vos 4-5 metukų, mokiausi dainų iš audio kasečių vis atsisukinėdamas atgal ir gadindamas muzikinio centro magnetofono mygtukus. Mane panašaus amžiaus, gal kokių 6 metukų bandė vesti tėvai į muzikos mokyklą, aš to kažkodėl jau nebeprisimenu, nors iš vaikystės atsimenu tikrai daug, žodžiu, tėvai sakė, kad aš su didžiausiomis ašaromis tada sakiau, kad neisiu į muzikos mokyklą, nenoriu, ir panašiai. Bet vėliau atėjo toks laikas, tai buvo maždaug paauglystėje, kad pats visgi sugalvojau, jog noriu mokytis muzikos profesionaliai, nuėjau į vaikų muzikos mokyklą, ten išklausė mano muzikinius gabumus, paklausė, ką norėčiau mokytis, pasakiau, kad groti fortepijonu. Taigi su mielu noru ten mane priėmė, tačiau praėjus kiek laiko, sugalvojau, kad norėčiau pabandyti kažką naujo. Buvo galvoje du variantai: arba violončelė, arba kontrabosas, nes tai labai giminingi 2 instrumentai. Bet pasirinkimas liko aiškus, kadangi mokytis violončelės vaikai jau eina nuo 6-7 metuku, galvoju tebūnie kontrabosas, dar idomiau, ne tiek daug mokosi žmonių šiuo instrumentu, tai buvo lyg egzotiškas dalykas man tuo metu.
Pradžioje baigiau Kauno J. Gruodžio konservatoriją, baigiau per 4 metus 5 metų kursą, tuomet įstojau i Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur taip pat per 4 metus baigiau 5 metų kursą.

Visą šį laiką mano tėtis (ypač garsus Nepriklausomai Lietuvai besikuriant dainininkas Arvydas Vilčinskas, - red. past.) gyveno Amerikoje, mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo mazdaug 11 metu, taigi galima sakyti augau labiau su mama ir broliu, tėvas kartais aplankydavo, bet jau tai ne tas pats, kas kartu augti ir gyventi.

Esu koncertavęs visoje Lietuvoje, ko gero, po truputi, buvo laikas kai koncertuodavom mano su broliu įkurta grupe, kurią pavadinome FATE. Šią grupę be manęs ir mano brolio sudarė taip pat ir gyvai grojantys muzikantai, repetuodavom tokiame dideliame rūsyje, kur yra sena karo slėptuvė. Bendradarbiavom kurį laiką su tuo metu buvusia "Bomba records" filialo "Koja records" kompanija, koncertavom tiek Vilniuje tiek Kaune ir kažkiek mažesniuose miestuose, sekėsi lyg ir neblogai viskas, buvo išleistos pavienės dainos rinktiniuose albumuose kuriuos leido "Koja records", "Jam records"  ir kt. Keletas dainų sukosi kurį laiką radijo stotyse "Radiocentras", "Lietus" ir kt. Teko susipažinti su nemažai garsių Lietuvos atlikėjų. Bet laikui bėgant grupė tiesiog išsibarstė.

Aš toliau kūriau vis naujas dainas. Nes tiesiog kitaip negalėjau. Muzikos kūryba, dainavimas man reikalingi kaip kvėpavimas, supratau, kad nuo to niekur nepabėgsiu.

Jei kalbėti apie koncertus, esu koncertavęs su savo kuriama muzika bendruose koncertuose su kitais garsiais atlikėjais, neslėpsiu, sekėsi dažnai netikėtai gerai, o netikėtai dėl to, kad žmonės dažniausiai nori girdėti juk populiarias dainas, o aš dainuodavau tokias dainas, kurias publika priimdavo daugumoje atveju vos pirmą kartą išgirdę. Tai labai gerai nuteikia dirbti toliau, nesustoti. Manau, labiausiai kas mane stabdo šiek tiek visą laiką, tai vadybos trūkumas, ko aš pats tikrai neišmanau. Būtų puiku, jei toks muzikos vadybą išmanantis žmogus atsirastų, nes norėtųsi tuo užsiimti kiek labiau. Aš daug laiko praleidžiu garso įrašų studijoje, kurdamas dainas, įrašinėdamas, taigi vadybai laiko nebelieka.

Plačiau žinomo savo kūrybos muzikinio albumo nesu kol kas išleidęs, bet kartais pagalvoju, kad tikrai norėčiau tai padaryti, ir tikrai išleisiu, jei tik susiklostys viskas gerai šiuo klausimu, galbūt atsiras kažkokių gerų pasiūlymų, matysim. Tiesa, buvau išleidęs mažo tiražo tokį koncertinį albumą, kurį įsigijo tiesiog koncertų metu keli šimtai žmonių.

Dėl dainos "Kiek dar bus karų", - parašyti šią dainą kilo mintis tiesiog stebint dabartinį pasaulį ir prisimenant istoriją. Mano nuomone, Rusija neturi jokios teisės okupuoti kitas silpnesnes kariniu požiūriu šalis. Mes gyvename taikiai ramiai, ir staiga atlekia kaip skėriai prisidengdami įvairiais išvedžiojimais. Visi mes matome, kad Rusija lenda į kitas šalis, okupuoja, keičia žemėlapį, o juk niekas į Rusiją nelenda, niekas su ja nenori kariauti, sakyčiau, tiesiog gerbkime vieni kitus. Kodėl mes negalime gyventi visi draugiškai, mano nuomone, tam užtektų tik noro iš Rusijos pusės, beje, tas liečia ne tik Rusiją. Žinot, pastebiu vis tokį dalyką, kad agresyviai nusiteikę žmonės paprastai būna tie, kuriems kažkas nesiseka.

Aš tikrai nesu nusiteikęs prieš Rusiją, toje šalyje gyvena labai daug gerų talentingų, puikių žmonių, bet visgi norėtųsi iš jų pusės pagarbos tiek mūsų šaliai, tiek ir kitoms šalims.

NATO yra mūsų draugai, labai džiaugiuosi, kad Lietuva yra NATO narė. Nes mes tik su draugų pagalba prieš didelę agresyvią šalį, kuri mus nuolat gąsdina netoli Lietuvos sienos, galėtume atsilaikyti.

Mano nuomone, Lietuva išsikovojo nepriklausomybę tik dėl to, kad ginklų nenaudojo ir stojo prieš tankus plikomis rankomis. Bet mes dar tada nebuvome NATO nariai. Dabar, manau, galbūt kiek kitokia būtų situacija.

Lietuva kišasi į karą Ukrainoje manau dėl to, kad pati išgyveno šiuos dalykus ir supranta Ukrainos skausmą.

NATO ginkluojasi dėl to, kad galėtų apsiginti, Rusija ginkluojasi labiau dėl to, kad užpulti, visgi regiamos tokios puolimo pratybos prie pat Baltijos šalių sienų. Nesu girdėjęs, kad kuri nors NATO šalis treniruotusi kaip užpulti ir okupuoti Rusiją.

Klausiat, ar esu pacifistas? Atsakymas būtų - ne, nesu, greičiau atvirkščiai, nereikia leisti, kad tave skriaustų ir reikia bandyti padėti tam, kurį matai, kad skriaudžia, tai gali būti net ir tinkamas žodis, kuris kartais daug geriau suveikia nei fizinė jėga prieš agresiją.

Artimiausi planai būtų įrašyti pradėtas, bet dar nebaigtas dainas, kuriomis labai noriu su jumis visais pasidalinti!

Jei tik viskas eisis kaip norėtųsi, manau būtų džiugu ir pristatyti savo dainų albumą. Aš parašau gana daug dainų, ir dauguma jų nerodau niekam, atrenku vėliau tas kurios man kažkuo yra svarbios, labiausiai patinka.

Tiesą pasakius, nežinau kas man būtų padaręs didžiausią įtaką, tiesiog turbūt visas supantis pasaulis vis įtakoja kažkaip, viską į save vienaip ar kitaip sugeri ir rezonuoji. O domiuosi aš viskuo. Filosofiniai dalykai man tikrai nesvetimi, aš net atsimenu: mokykloje su tikybos mokytoju filosofiniais dalykais bendraudavom, nedaug rinkdavosi ten mokinių, tai idomias, net ir mistines, pavadinčiau, temas paliesdavom. Ypač domiuosi įvairiais paslaptingais dalykais mūsų žemėje. Mane tai traukia kaip magnetas.

Aš Amerikoje buvau būdamas vaikas su tėvu ir grupe "Medus" 3 mėnesiams gastrolėms išvykęs, kur aplankėme pusę JAV tikriausiai. O grįžome 1991 metais sausio 12 d. prieš pat visus tuos baisius sausio 13 d. įvykius, iki dabar negaliu pamiršti tankų netoli mūsų namų, gyvenau netoli TV stoties, kuri buvo okupuota.

Taip, aš esu, sakyčiau, Lietuvos patriotas, niekada nebuvau emigrantu, ir kai pagalvoju, niekada nenorėčiau tokiu tapti, nes čia yra mano šeima ir artimieji, draugai, man patinka tas faktas kad aš galiu bendrauti su žmonėmis savo gimtąją kalba. Ne todel, kad nemokėčiau užsienio kalbų, aš pavyzdžiui anglų kalbą gana gerai suprantu, bet man mieliausia visada bus mūsų lietuvių gimtoji kalba.

Tėvas emigravo, ir tai buvo jo sprendimas, aš dėl to, pripažinsiu, liūdėjau. Atsimenu, kaip jis atvažiavo pas mane prieš išvykstant į JAV, sakė: "Greit grįšiu", o aš jam pasakiau - negrįši, aš jaučiu... Praejo 17 metų, kol grįžo, kaip suprantu, dėl muzikos.

Masinė emigracija, manau, yra didelė Lietuvos problema. Didžiausia, mano nuomone, problema Lietuvoje yra ne tik maži atlyginimai, kad daug žmonių dirbdami negali pilnai šeimos išlaikyti, bet ir apskritai požiūris darbo rinkoje. Žinau labai daug tokių atvejų, kad studentai pabaigę mokslus universitete neranda net už minimalią algą darbo, nes neturi darbo patirties. O iš kur gi pas tokį jauną žmogų bus ta patirtis, būna visaip aišku, bet žiūriu bendrai į visumą, todėl mano nuomone šios problemos labiausiai ir prisideda prie emigracijos bangos.

Kodėl nėra tokio požiūrio darbo rinkoje ten, kur Lietuviai išvyksta? Manau, viskas pasikeistų į gerąją pusę jei mes patys pakeistume požiūrį į daugelį dalykų.

Pseudonimu Tavis Melody pasivadinau, nes einu savo keliu. Tai tik mano muzikinis vardas, aš visada šalia to būsiu juk Tadas Vilčinskas, bet tiesiog sugalvojau, kad noriu sukurti kažkokį savo muzikinį slapyvardį. Tai yra mano vardo ir pavardės junginys, plius žodis "Melody", na, tai nesunkiai suprantamas muzikinis tarptautinis žodis. Tikrai ne dėl planų kažkokių užsienyje.

Kokias grupes mėgstu? Labai daug mėgstu, atrodytų juokinga, jei sąrašą parašyčiau dabar. Labiausiai man patinka R&B, funk, soul, hiphop, house muzika, Craig david, India Arie, Usher, R. Kelly, Michael Jackson ir daugybė kitų, patinka netgi gera tropical house muzika, ar geras repas. Taip pat ir klasikinė simfoninė muzika.

O iš lietuviškų atlikėjų ar dainų, mane užkabino ne taip seniai Jurgos Šeduikytes daina "Bro", kai kurie Lino Adomaičio kūriniai, G&G sindikatas, šiaip tikrai nemažai yra, kas patinka. Tiesa, prisiminiau, girdėjau neseniai naujos atlikejos Monique daina "Aš viena", man tokio tipo muzika tikrai patinka.

Daugiau informacijos:

https://www.facebook.com/TavisMelody