LIGITAS KERNAGIS: pop muzikai reikalavimai aukštesni, ją pripažinti turi masės, o ne savo rūsio chebra

Kadangi Jūsų tokia pavardė, kurios neįmanoma neatsiminti, jei esi doras lietuvis, paklausiu tiesiai - ar esate garbiojo a.a. Vytauto giminaitis? Turbūt nemažai istorijų yra buvę, kai painiodavo?

Taip, mūsų giminystė net nėra labai tolima. O gal kaip tik tolima. Mūsų tėvų seneliai buvo broliai kilę iš Kavarsko. Iš viso, aš manau, kad  visi Kernagiai Lietuvoje yra giminės, nes genealoginio medžio šakų labai nemažai. Vien mano tėvo senelis turėjo penkis brolius ir tris seseris.  

Painiojo labai dažnai. Ir sūnum vadino, ir Vytautu, ir taip toliau. Vieną kuriozinį įvykį net aprašiau Facebook'e, kai sustabdė policininkas ir vadino Vytautu, nors tai jau buvo po jo mirties. Lietuviai išradingi :)

Norėčiau, kaip enciklopedininkas, surikiuoti Jūsų muzikinę karjerą į stalčiukus. Žinau Jus kaip garsiosios dainos apie barmeną autorių, kad grojote synth-pop grupėse Prologas ir Domino. Gal kažką praleidau?

Dėliojant mano, kaip atlikėjo muzikinius laiptus, tai ryškesnė pradžia buvo 1977 m., pradėta groti mokyklos šokiuose man dar lankant 7 klasę. Tuo metu tai buvo kažkas. Mokyklos žvaigždės. Grojom tada Bitlus, Smokie, Slade. Dainavom angliškai kaip mokam, vis tiek niekas nesuprasdavo :)

Vėliau teko groti Jonavos miesto kultūros namų šokiuose, 1980 m., dar besimokant 10 klasėje visą vasarą grojome Žąslių kultūros namuose. Tuo metu jau buvome ''paaugę'' groti šokiams  iki Deep Purple, Nazareth ir kitų, bet kaimiškas jaunimas mieliau prašė jiems melodingesnės ir lengvesnės muzikos.

1984 m. pradėjau groti miesto restorane "Banga", o tai jau buvo laiptelis aukštyn, nes tokias grupes jau būdavo privaloma atestuoti. Atvažiuodavo komisija iš Vilniaus ir vertindavo, ar kolektyvas pajėgus groti. Įdomios būdavo tos atestacijos. Sovietinis reliktas. Beje, restorane pradėjau groti ir savo kurtas dainas. Ten pradėjau groti ir jau liaudies daina tapusią "Vakarėja".

1987 m. su restorano kolektyvu teko sudalyvauti Birštone "Vilniaus Bokštų" atrankiniame ture, iš kurio buvome sėkmingai diskvalifikuoti, nes dainavom savo kūrybos, o ne Sovietų kompozitorių dainas. Buvo labai linksma, kai visa salė ''ošė'', o mus prametė :)

1988 m. mane pasikvietė grupė Prologas, su kuria mes ''iškepėm'' nemažai populiarių dainų. Labai norėjosi dainuoti ir groti roką, bet  vis netiko skambesys, balsai lyriški ir pati muzikinė rinka mums padiktavo sąlygas.. Sausio 13 d. naktį kaip tik teko dainuoti prie Parlamento ''Vakarėja'' ir '' Mūsų dienos, mūsų naktys'' Laisvės gynėjams ir kartu deginti laužus. Todėl laukiame eilėje prie medalių, kaip Mamontovui :)

Po to labai trumpai buvau subūręs grupę Domino, bet vėliau pradėjau solinę veiklą. Per jos metus išpopuliarėjo tokios dainos kaip "Pasiilgau tavęs" (1 vieta Studijos MT metų dešimtuke), "Barmenas" gavo 1 vietą Radiocentro metiniame dešimtuke. Tuo metu stipriai buvo populiarios ''Tau visko per maža'', "Mis Lietuva", "Niekada nesakyk niekada", "Popierinės gėlės" ...ir dar daug dainų.

Publika dainuodavo ištisus tekstus kartu su mumis.

Prologas stovėjo prie Sąjūdžio ištakų, įsikūrė 1988 m. Kodėl pasirinkote būtent synth-pop, paprasčiau kalbant, lengvesnį stilių, o ne kaip daugelis tuomet (Tigro Metai ir t.t.) sunkųjį roką? Kokia Jūsų mėgstamiausia grupė?

Labai norėjosi gitarinio roko, panašesnio į Foreigner, Sweet ir pan. Netenkino įrašų skambesys, todėl nuėjom kitu keliu. Muzikos leidėjai dar iki šiol sako, jog mūsų antras albumas skambėjo pop rinkoje pakankamai novatoriškai..

Discogs.com rodo, kad Jūsų solinė diskografija, kuri tikrai gana solidi, baigėsi prieš devynerius metus. Ar tikrai? Jei taip, kodėl? Ar po 2008-ųjų nebedainavote, metėte muziką, ar...?

2008 m. mano muzikinė veikla stipriai sulėtėjo dėl visiškai objektyvių priežasčių. Buvau išrinktas į Seimą, o politinė konjunktūra absoliučiai buvo prieš mūsų, kaip atlikėjų, bet kokią veiklą esant politikoje. Trumpai tariant, koncertinę veiklą uždraudė. Todėl tuo metu pasirodė tik keletas dainų video klipų: ''Aš lietuvis'', Aleliuja"" pagal L.Coheną, dainos "Mafija Seime" versija. Beje, tokia veikla buvo labai viešoje erdvėje politizuota, todėl vieši pasirodymai buvo labai blokuojami. Beje, tai jaučiu iki šiol :)

Ką manote apie Lietuvos muziką? Ar mūsų muzika aukšto lygio, lyginant su užsienio? Ar ji pagerėjo per tris dešimtmečius kokybiškai? Jei taip, įvardinkite, ką vadintumėte geriausiais arba net pasaulinio, europinio lygio muzikantais?

Neabejotinai muzikinis atlikimo, įrašymo lygis Lietuvoje per tą laikotarpį labai pakilo. Atlikėjų taip pat atsirado nedarančių gėdos bet kurioje scenoje, bet... Beveik nebeliko kūrėjų. Daugelis dainuoja angliškai, koverius, savo kurti nemėgina, o jei mėgina, nepasisekus, meta šitą reikalą ir eina lengvesniu keliu. Žinoma, visada lengviau undergraundui, ar pankams, ar experimental...nes jiems eksperimentuoti yra paprasčiau. Pop muzikoje taisyklės kažkiek kitokios. Reikia šlagerio. O čia Lietuvoje niša yra, nes, kaip ir minėjau, su kūrėjais striuka. Ypatingai tai atsiskleidžia mūsų lietuviškose atrankose į eurovizinius konkursus. Dažniausiai laimi užsieniečių dainos. O gaila.  

Muzikantų tikrai jau yra. Labai gabių, techniškų, kaip ir balsų...ypač moteriškų. bet reikia ieškoti savęs lietuviško. Visos nori būti beyoncemis, rihanomis, o lietuviškai savęs rast nesiseka. To jaunimui labai linkėčiau, nes keletas gražių pavyzdžių yra. Monika Linkytė, Monique ir tt...Net ir Džordana Butkutė yra lietuviška, - sava :)

Paprastai į popmuzikos atlikėjus, kūrėjus žiūrima kreivokai, neva tai prastesnė muzika nei, tarkime, rokas. Tačiau nebesu radikalus paauglys, kuris pripažino tik metalą, ir žinau, kad ir popmuzika gali būti itin kokybiška. Ką manote apie popmuziką?

Muzikos nėra blogos... yra tik nekokybiška. Kaip ir minėjau, pop muzikai net ir reikalavimai yra kažkiek aukštesni, nes ją pripažinti turi masės, o ne savo rūsio chebra. Lietuvoje yra gražių pavyzdžių ir su roko grupėmis, bet vis tiek tiek žmonių į savo koncertus nerenka, kaip pop atlikėjai (kalbu apie lietuvišką muziką).

Aš pats domiuosi labai įvairaus žanro muzika. Nuo progroko iki Abba, nuo cool jazz iki heavy metal. Nuo vaikystės buvau surinkęs visą Uriah Heep LP kolekciją. Prioritetą visada teikiau melodijai, esu prigimtinis melomanas. Nors ir prie tekstų nemažai kamavausi, kad jis nebūtų labai lėkštas, bet gerai įsimenamas. Beje, paskutinė pirkta plokštelė buvo vakar - Budgie 1974 m.

Kalbant apie kokybišką popmuziką Lietuvoje, drąsiai galima minėti Leon Somov darbus, Sel'o komandą, Marijono bei Andriaus  kūrybą, kuriuos, beje, priskirčiau irgi labiau prie popmuzikos.

David Bowie ar Leonard Cohen? Lustmord ar Andrius Mamontovas?

Oi koks sunkus klausimas. David Bowie man jaunystėje buvo ikona su jo Ziggy. Plakatai, ryškūs plaukai, skirtingos akių spalvos, jis kaip atlikėjas puikus, tai kaip ir aktorius... L.Cohenas...šaaarmas. Ne veltui su dukra įrašėm ''Halleluyah'' lietuvišką versiją, kuri labai užsikabino tarp vaikų. Peržiūrų YouTube jau gerokai virš milijono.

Lustmord puikus savo žanre... Mamontovo jau net nevadinčiau Lietuvoje muzika. Man tai labiau reiškinys, kurio aš iki šiol ne visai perkandu. Rodos, visiškai nieko ypatinga, viskas paprasta, o publiką labai kabina. Galbūt paprastume ir yra tas genialumas. Laužo šviesos"" fenomeną reikia arba nuspėti, arba netyčia pataikyti... viskas savo laiku, savo vietoje, ir bingo. Suveikė puikiai, ir manau, kad net pats Andrius nesitikėjo tokios sėkmės tuo metu. Net ir kai kurie jo nesėkmingi projektai priimami kaip geri. Džiaugiuosi, kad toks reiškinys kaip Mamontovas yra, nes tai ilgam. Kaip pavyzdys Sel, jam nustojus darbuotis scenoje, jo muzikos po daug metų niekam neprireiks, bet tai puikus komandos profesionalaus darbo pavyzdys.

Popmuzika visada būdavo linčiuojama, nes daugiau uždirbdavo nei alternatyvos. Nors iš esmės tai ir yra užkoduota pačiame žodyje POP. Populiarioji. Kaip ir buvau užsiminęs, prastos muzikos nėra, yra tik prasti jos atlikėjai.

Aš manau, kad jaunuoliui bręstant, pradedi rasti geros muzikos visuose stiliuose. Kažkada vaikystėje buvo išskirtinai tik rokas :)

Kuo dabar užsiimate?

Šiuo metu viena koja stoviu politikoje, kita koja vėl mėginu stoti į muziką. Kadangi yra nemažas poreikis senų šlagerių, subūriau grupę ir ruošiuosi šuoliui atgal į sceną. Keletą koncertų pamėginimui turėjau, ir jie praėjo puikiai. Pasirodo, bloga yra daina ta, kuri, būdama nauja, niekada po laiko netampa sena gera :) O pas mane senų gerų, kaip išaiškėjo, yra.

Beje, mokykloje tada mūsų grupė vadinos Žvaigždė - Star. Tada tai atrodė cool :) Na, o mano, ko gero, artimiausi planai ateičiai, tai reklama ir koncertinis turne su naujai suburtu kolektyvu.

Ačiū už pokalbį.