Recenzija ir interviu. MR. JUMBO - Ritual Zone (2017): Dirbau prie Džordanos Butkutės albumo "Kryžkelės"

Prieš pateikdamas interviu, pridėsiu nuo savęs, kad naujajame albume RITUAL ZONE yra 16 kūrinių. Nors jis pradedamas humoristiškai - Star Wars Theme Intro - kiti kūriniai rimti kaip gyvenimas. Puikus albumas lengvam klausymui po darbų, o koncerte puikiai tinka pašėlti. 

Papasakokite, kada, kokiomis aplinkybėmis gimė grupė (projektas?) Mr. Jumbo, kas jame groja ir kokie pasiekimai šiai dienai?

Nors solo albumas jau buvo geri metai kaip įrašytas, tačiau 2006 metais pradėjus dirbti teisinga linkme su vadybininku, buvau pakurstytas suburti muzikantų grupę, su kuria grosime instrumentalinį repertuarą. Po kai kurių bandymų su kitais žmonėmis, aš, kartu su savo ilgamečiu bičiuliu ir muzikantu, bosistu Julium atsidūrėme pas kaiminystėje gyvenantį Dellamorte iš grupes Ossastorium, į kurio studiją bendrai veiklai buvo prikalbintas ir tos pačios grupės tuometinis būgnininkas Sergejus Lebedevas. Neblogai prasinešėme per vietinius klubus Kaune ir Vilniuje, bet tuo viskas ir baigėsi, dėl pasibaigusios motyvacijos ir intensyvesnio mano bendradarbiavimo su grupe S.B.S. Toliau, kaip solo projektas ėjau vienas savo keliu, lygiai kaip prieš atsirandant aukščiau minėtai instrumentalinei grupei.

Kur ketinate koncertuoti artimiausiu ir kiek tolimesniu metu?

Koncertai lydi beveik kiekvieną savaitgalį, todėl sunku kažką įdomaus išskirt. Vėl tie patys klubai šalies didmiesčiuose, daug privačių koncertų. Taip pat, rugpjūčio gale pasirodysiu Mėnuo Juodaragis festivalyje kartu su atlikėjų Donio ir Rassa Serra bendro projekto gyva grupe. Periodiškai atsiranda žadančių mane su grupe išvežti pakoncertuoti tai Amerikoje, tai Japonijoje, tai Škotijoje ir pan., bet viskas ir baigiasi kalbų lygmenyje.

Ar ilgai kūrėte naująjį albumą?

Kūrimas ir įrašinėjimas, kaip ir anksčiau, man yra lygiagretus procesas. Turėdamas savo asmeninę įrašų studijėlę savo reikmėms galiu eksperimentuoti, bandyti, kurti tiesiog įrašo metu į valias, kol nusibos. Čia kažką pabandau įrašyt, čia jau pusę dainos trinu ir bandau kitą variantą. Taip, per metus laiko, šiek tiek planuojant, kad neužsižaist, atsirado mano penktasis albumas "Ritual Zone". Lyginant su prieš tai buvusiu albumu "My Amber Story", kurio įrašinėjimas ir miksavimas truko bent jau penkis metus, tai naujausias albumas su savo terminais, žinant mano norą pasikrapštyt, neleido man ilgai užsižaisti, ir išsilukšteno palygint greitai.

Kaip konkrečiai apibūdintumėte savo stilių?

Net kiti muzikantai, buvę ar esami, kurie išmano apie garso formavimo subtilybęs man yra sakę, kad skambu iš esmės kaip ankstyvųjų 1990-ųjų gitaristas. Ir čia nepriklauso kokiom gitarom, kuriais pedaliukais ar stiprintuvais grojame. Viskas slypi po kaušu. Skambu taip, kaip pasamonėje visada norėjau ir stengiausi skambėti. Manau lygis pakankamai apsimesti kitų žanrų atstovu, bet muzikaliai pajuokauti aš nebeturiu laiko, o už tai ir pinigų nieks nemokės. Taigi darau tik tai kas patinka širdžiai ir ausim. Vienaip ar kitaip tai rokas, hardrokas, glam'as. Ir neužsidaryčiau į kažkokį laikotarpį, nes ta muzika niekada nebuvo mirus ar pasitraukus iš eterio, nei 1990-ais, nei 2000-ais, nei dabar.

Ką Jums reiškia Mr. Jumbo pavadinimas? Ar tai aliuzija į ką nors?

Tai vieno žmogaus alter ego, skirtas įgyvendinti tai ko niekada nepavykdavo sukurti ir sugroti kitose grupėse. Tokiu slapyvardžiu, galima sakyti esu nuo vaikystės. Dar kieme, tarp bendraamžių tapau Jumbo, pagal tuo metu populiarią dainą Mr. President - Coco Jambo, kadangi turėjau vešlią, tamsią šukuoseną. O vėliau, į Lietuvą atėjus mIRC bendravimo programėlei, o taip pat ir tarptinkliniam žaidimui Quake II, prie to paties savo slapyvardžio pridėjau žodelį Mr. (mister), nes tai buvo keletos žmonių virtualus klanas su kiekvieno unikaliu slapyvardžiu ir trumpiniu Mr_. Tuo metu jau turėjau šiokią tokią muzikinę veiklą, ir viskas palaipsniui išsivystė, jog Kaune atsirado gitaristas pravarde Mr. Jumbo. Tai maždaug 1999-2000 metai. Su metais garbanų mažėja, bet atsisakyti savo pravardės, kurią gavau už afroamerikietišką šukuosena - neketinu. Kad ir kokia ta pravardė, nemėgstama ar blogai skambanti, ar neturinti ryšio su roko muzika, mane ji džiugina, atsiradusi natūraliomis aplinkybėmis, negu kažkieno susikurta dirbtinai.

Kokia muzika labiausiai įkvepia Jus?

Kai šiandien paklausau muziką, kurią klausiau būnant paaugliu ar studentaujant, tai atrodo kiek kitaip, nei atrodė tada. Kai kas juokingai, kai kas ne taip patraukliai, kaip klausant paauglystėje. Bet tikrai prisipažinsiu, kad didelį progresinį šuolį padariau klausydamas Iron Maiden, o vėliau Stratovarius. Net, kartais kaltinamas, jog mano kompozicijos kai kuriuose albumuose pernelyg įvairialypės, nesibaigiančiais, kintančiais rifais ir persipinusios melodijomis, bet kai pasižiūriu Stratovarius albumus Elements pt.1 ir Elements pt.2 tai viskas kaip ir aišku pasidaro kur aš mokiausi to. Nespjaudavau nei į Yngwie Malmsteen, nei į Steve Vai, nei į Ritchie Blackmore. Lai kažkam atrodo juokinga, bet net ir Nickelback gabaluose atrandu džiaugsmą, ne tik iš gitaristo, bet ir muzikos prodiusavimo pusės. Įdomu patyrinėt.

Papasakokite, kur esate grojęs, ką išleidęs, ką planuojate?

1999-2002 - ,,Overdrive”. Sunki pradžia su kiemo ir ne kiemo bendraamžiais, bet sugebėjome įrašyti skaitmeninį albumą.

2002-2007 - ,,Linfeng”. Stiprus kokybinis šuolis su nu-metal grupe. Buvome nuvažiavę pakoncertuoti ir iki Austrijos. Per trumpą laiką įrašėm septynis studijinius albumus ir atlikome du "live" albumus.

2002-2003 -,, Nevermind”. Grupė kurioje grojau ne gitara, o būgnais. Smagus laikas.

2005-2006 - ,,XESS”. Patyrusi ir vyresnių muzikantų grupė, su kuria per metus laiko kokybiškai žiūrėjome į grupės veiklą, tiek repeticijose tiek koncertuose. Nors albumas "Psychoholical Bastard Crew" jau buvo įrašytas prieš man ateinant, tačiau su manimi jis buvo gyvai pristatytas koncerte.

2006-2009 - ,,S.B.S”. Roko senelių prikelta grupė, kurioje atsiradau, grupei išsiskyrus su jų originaliu gitaristu Tomu Varnagiriu. Teko prisėst ir prie prodiuserinio darbo, leidžiant tris albumus man būnant joje. Kokybine prasme, iki tol profesionaliausia grupė kurioje man teko groti. Taip pat naujos galimybės išeiti į labai dideles scenas Lietuvoje. Esu dėkingas Vitaliui ir Viliui už šią roko mokyklą.

2006-2009 - ,,Mr.Jumbo projektas”. Tik gyviems pasirodymams suburtas ketvertas, kurio pusę sudarė grupės Ossastorium nariai Saulius ir Sergejus.

2009-dabar - ,,Hansanova”. Mano šeimyninis muzikinis projektas, kuriame apjungti groja ir mano šeimos nariai: žmona Indrė ir tėtis Rimantas. Tai labai šiltas, bet didelio profesionalumo iš savęs nereikalaujantis viduramžių muzikos projektas-grupė. Koncertuojame įvairiose viduramžių šventėse, esame įrašę keletą autorinių dainų.

2013-2016 - ,,Ugnė Smile”. Su atlikėja, kuri šiuo metu persivadino į Otreya, pradžioje darbavausi kaip jos muzikinis prodiuseris ir pagalbininkas įrašų studijoje. Bet, atsirado poreikis grupei ir Eurovizijos scenose, ir miesto šventėse. Su Ugne iškeptų jos dainų kiekio užtektų keletai, o gal ir daugiau albumų, tačiau labiau dirbama ties pavienėmis dainomis.

2009-dabar - Bon Jeans. Su šia veteranų ketveriuke koncertuoju, įrašinėju, dalyvauju kūryboje, užsiimu prodiusavimu ir iš dalies vadybininkavimu. Egzistuojame jau ne taip ir trumpai, bet kai yra bendri tikslai, tai nenuostabu, jog nieks ir nenustoja egzistuoti. Kol kas esame išleidę vieną debiutinį albumą, tačiau sukūrėme net tris "tribute" projektus: Bon Jovi, Def Leppard ir Europe, todėl koncertinė veikla iš ties džiuginanti savo intensyvumu.

Negaliu kažko labai atskirai išskirti su kuo esu dirbęs kaip studijinis muzikantas, nes tokių įrašų, dainų ir albumų susidarė, mano manymu, tikrai labai solidus kiekis, ir net neapsiimčiau jo perskaičiuoti. Galbūt daug kas ir pasimiršę, neišsaugota kaip įrodymai. Iš garsesnių vardų paminėčiau, kad dirbau prie Džordanos Butkutės albumo "Kryžkelės", kaip solo gitaristas. Taip pat šiomis pareigomis užsiėmiau mum puikiai pažįstamo Donio albume "Kas tave šaukia". Paskutiniu metu bendradarbiauju su įrašų studija Lapės records, kurioje įsirašinėja įvairiausio plauko muzikantai ir atlikėjai, pageidaujantys miksavimo ir prodiusavimo paslaugų.

Ar klausotės metalo ir pankroko?

Teko ir Offspring ir Goldfinger tūkstantmečiui prasidedant paklausyt intensyviau. Ir su Cannibal Corpse kūryba supažindintas buvau. Gana ilgai žavėjausi grupe Mudvayne, nes visada mėgau mikstūrą tarp kažko seno ir kažko naujo, tai nebuvo sunku patapti nu-metal atstovu. Šiuo metu šiek tiek nagrinėjuosi djent stilių, nes tai yra techniška ir įdomu. Bet jei reiktų atsakyt į klausimą ar galiu gyventi be atmosferinių gitarų drožyklos, blastbeat'inių būgnų tratinimo, ir growl/scream vokalų tai galėčiau atsakyti, kad jokių problemų.

Lustmord ar Slayer?

Norėjau parašyt Gazmanovas, bet pasiliksiu prie mane užauginusių Iron Maiden. Kiemas buvo net pasidalinęs į stovyklas. Vieni Metallica fanai, kiti už Iron Maiden mušėsi. Specialiai neėjau į google paieška, kad pareikšti, jog nežinau, kas yra Lustmord.

Ačiū.

Mano subjektyvia nuomone, absoliučiai geriausias albumo kūrinys, prilygstantis geriausiems tokio stiliaus muzikantų kūriniams pasaulyje: