INOVERT: Juokinga, kai jaunimas, patys nesuprasdami prieš ką jie kovoja, protestuoja tik dėl mados ar stiliaus.

Apie Jūsų grupę sužinojau tik šiandien. Nenuostabu - Lietuvoje labai daug įvairių grupių, ir tai džiugina. Grojate nuo  2014 m. Kokie pasiekimai per trejus metus?

Pirmuosius pusantrų metų mes praleidome Vilniaus „underground‘e“ XI20, kur įvyko ir du pirmieji mūsų koncertai. Vėliau, persikėlėme repetuoti kitur, ten prasidėjo brandesnis mūsų kūrybos periodas. Praėjusiais metais pasidarėm įrašus ir itin daug koncertavom.

Kaip gimė Jūsų grupė, kas joje groja (mačiau fb paskyroje suomišką pavardę - ar tai pokštas, ar tiesa), ką Jums reiškia jos pavadinimas?

Viskas prasidėjo nuo Martyno ir Tomo, kadangi mes buvom seniai pažįstami ir abu muzikavom-nusprendėm pradėti naują projektą.  Pradėjom repetuoti XI20 (aka „skylėje“), ten atradom bosistą su kuriuo grojom ganėtinai neilgai. Pirmojo bosisto ir mūsų keliai išsiskyrė dėl interesų sankirtos, bet tada atsitiko tikras stebuklas! Socialinių tinklų pagalba atradom nuostabųjį Adomą, su kuriuo dar dabar einame kūrybos takais.

Mūsų būgnininko Tomo tėtis iš tiesų suomis, todėl ir jo pavardė yra skandinaviška. Kita vertus, norint groti tikrą metalą skandinaviškas kraujas yra mažų mažiausiai prievolė - mes džiaugiamės savo sėkme. O pavadinimą pasirinkom dėl gero skambesio, tikriausiai jis neturi jokios lingvistinės prasmės. Beje, kai kurie mus atsimena ir pirmuoju grupės pavadinimu „Retards“.

Kaip vadinate savo stilių? Fb paskyroje kukliai - "metalas".

Tai va ir priėjome sunkiausią klausimą. Visada, kai kažkas paklausia kokį stilių mes grojame, tarpusavyje susižvalgom ir pradedam improvizuoti atsakymą. Improvizacijos keliai nežinomi- kartais jie nuneša mus iki tokio žanro apibūdinimo kaip „šlapi sportbačiai, laužas ir staklės“, o kartais iki paprasto, konservatyvaus atsakymo „Ai, toks metalas kažkoks...“. Kai žmonės išgirsta įrašus, viskas pasidaro aiškiau.

Kokie muzikantai labiausiai patinka - užsienio ir Lietuvos, kas daro didžiausią įtaką?

Išties mes klausom labai daug skirtingų atlikėju, todėl sunku išsirinkti bent keletą. Kai buvom vaikai klausėm ir „50 cent“ ar „Limp bizkit“, netgi tokie nuodėmingi potyriai formavo mūsų muzikinę pasaulėjautą. Vėliau atradom tokias grupes kaip Primus (Primus actualy sucks, - prideda Adomas), Megadeth, Rage against the machine, System of a down ir taip toliau. Pastaruoju metu mūsų „playlist‘uose“ atsirado ir Herbie Hancock, Chick Corea, Jaco Pastorious. Galėtumėm atskirą interviu duoti vien tik apie mums patinkančia muziką ir jis tikrai nebūtų iš trumpųjų.

Sveikinu pasirodžius pirmam albumui smagiu pavadinimu "Trūksta dainos iki EP...". Kodėl EP, o ne pilno metro albumas? Ar ketinate jį leisti, turite dainų?

Nusprendėm įrašinėti tris dainas, kurios yra senos, geros, atgrotos ir jau susilaukusios dėmesio iš klausytojų, todėl ir turim EP, o ne pilno metro albumą. Šiuo metu, turime gana nemažai įdomios ir naujos kūrybos, todėl pilno metro albumo idėja bręsta.

Neseniai grojote Narauti klube, apie Jūsų grojimą solidūs roko, metalo muzikantai parašė labai gerus atsiliepimus. Į ką lygiuojatės? Kokie tolesni planai - koncertai, įrašai?

Na, tas koncertas buvo išties puikus. Prieš mus pasirodžiusi grupė „Kielwater“ uždavė aukštą profesionalaus atlikimo toną, todėl džiaugėmės jog publika teigiamai įvertino ir mūsų kūrybą ir pasirodymą. Mes nesilygiuojam į nieką, bandom būti savimi. Ateityje planuojam daug koncertų ir albumo įrašymą.

Dainuojate ir lietuviškai, ir angliškai. Kaip geriau grupei šiais laikais daryti - kuria kalba geriau dainuoti - sava ar universalia?

Česlovas Milošas sakė, jog rašo ta kalba, kuria geriausiai geba perteikti mintį, - mes jam pritariam. Todėl jeigu daina yra apie alkoholizmą ar keleivių kontrolę, rašome lietuviškai, o abstraktesnės temos lengviau atsiskleidžia anglų kalba. Niekada nesupratom, kodėl grupės mėgsta užsibrėžti ribas ir kurti tik lietuviškai, angliškai ar kita kalba.

Kokia filosofija, pasaulėžiūra vadovaujatės, ką norite pasauliui pasakyti savo dainų tekstais, gal protestuojate prieš ką nors?

Niekada nesugebėtume savo mąstymą ar gyvenimo būdą priskirti kažkokiai ideologijai. Be abejo, palaikom visapusišką lygybės įdėją ir visiškai nesvarbu, ar ta lygybė yra tarp lyčių, odos spalvų, tikėjimų ar pramogavimo būdų. Tiesiog bandome būti savimi, todėl ir dainų tekstuose kalbam apie pasirinkimo laisvę, tolerancija, atsakomybę aplinkiniams, tuo pačiu ir apie juokingus nutikimus-dalykus, kurie yra aktualus mums. Kol kas dar sunkų sakyti, ar mes prieš kažką protestuojam. Protestas reikalauja didelės individo erudicijos ir atsakomybės prieš visuomene. Juokinga, kai jaunimas, patys nesuprasdami prieš ką jie kovoja, protestuoja tik dėl mados ar stiliaus.

Nuorodos:

https://soundcloud.com/user-250533252

https://inovert.bandcamp.com/album/tr-ksta-dainos-iki-ep

https://www.facebook.com/pg/inowert