Recenzija. BALTOS VARNOS - Dar nedaviau Tau vardo (2017, Bardai LT)

Apie neofolką (dar vadinamą tamsiuoju folku, apokaliptiniu folku, postfolku ir kt.) ketinu plačiau papasakoti atskirame straipsnyje. Kadangi jį labai mėgstu, turiu moralinę teisę kalbėti kiek kritiškai. Čia tik užsiminsiu, kad tai - ne lietuviškas stilius, kad ir kiek bandyta jį "sulietuvinti". 1960-aisiais pradėjusi groti legendinė grupė CHANGES yra neofolkas, 1980-aisiais atsiradusios britų grupės DEATH IN JUNE, CURRENT 93, SOL INVICTUS, daugybė į jas panašių ir nelabai panašių grupių iš kitų šalių yra puiki muzika, tačiau neturi nieko bendra su Lietuva ir lietuviška muzika. DONIS savo daina Bars bars puikiai parodė, kad groti taip, kaip groja DEATH IN JUNE, gali daug kas (panašų skambesį savaip atkartoja danai ::OF THE WAND AND THE MOON::, kaliningradiečiai ROMOWE RIKOITO), tačiau tai nėra ir nebus neofolkas, lietuviai jo tiesiog negroja. Neofolkas dažnai susijęs su martial industrial stilistika, visai ne lietuviško folkloro tekstais, tam tikra ideologija, kuri yra tiesiog ne mūsų. Kopijuoti mokam, tačiau ar to reikia? Mongolai juk turi savo folką, ir tai nėra neofolkas.

Viena nuo 1993 m. veikianti leidybinė, renginių organizavimo firma bando įrodyti, kad postfolkas, kaip ji vadina, yra grupės ESATIS, UGNIAVIJAS, SEN SVAJA, TRYS KETURIOSE, DONIS, GYVATA, SPANXTI, PIEVOS, KŪLGRINDA (keturi pavadinimai iš šių tiesiogiai susiję su Doniu, Ugniavijas yra vyriškos vikingiškos giesmės, Kūlgrinda - baltų apeiginis folkloras, Spanxti - eksperimentinės muzikos grupė, Trys Keturiose - sutartinių dainuotojos, vienintelės Sen Svaja ir Pievos yra arčiau neofolko, bet tik pagal skambesį, o ne pagal ideologiją; iš esmės jos groja panašų stilių į grupę BALTOS VARNOS) ir pan. Tai puikios grupės, tačiau ne neofolkas (jokio postfolko nėra, tai dirbtinis terminas).

Užsienio mugėms išleistas rinkinys Note Lithuania: Beyond folk (2016) taip pat su neofolku nieko bendra neturi: jame grojama įvairi muzika: ambient (Sovijus, Oorchach, Girnų Giesmės, Skeldos, Daina Dieva), poprokas su pretenzija į meną (Vilkduja, OBŠRR, Semănat), foklorinė muzika (Ritingo, Raguvos, Jogailė Jurkutė). Vienintelė rimta grupė, patekusi į rinkinį tikriausiai iš pagarbos jai (o ji to verta), yra Sala. Tačiau tai nėra neofolkas, tai apskritai joks folkas, o grupė, seniai pasiekusi pasaulinį lygį, grojantį tai, ką nori.

Nesakau, kad šis albumas, kurio trukmė 70 minučių, man nepatiko, tačiau jo pavadinimas būtent ir pasakė esmė - užfolkis (beyond folk). Kitaip tariant, užsieniečiams bandoma parodyti, kad tai yra geriausia, ką turime. Ne, tai nėra geriausia, ką turime, nors ir kiek savi girtų savus (http://www.mic.lt/en/news/2016/10/13/lithuania-presents-nontraditional-interpretations-/).

Geriausia, ką turime iš SAVOS muzikos lobyno, o tiksliau, arti (ne už jo) folko, yra mūsų poezija, kuri dainuojama. Minėjau šiuos vardus: VYTAUTAS KERNAGIS, SEN SVAJA, PIEVOS, galima prisiminti grupes VYNAS, AIRIJA ir daugybę kitų, kurios folką derino su roku, taip pat tas puikias, deja, nebeegzistuojančias grupes, kurios folką derino su metalu (HA LELA, ZPOAN VTENZ ir kt.).

O dabar apie grupę BALTOS VARNOS. Be dviejų seserų "varnų" yra dar ir du "varnai".

Milda Andrijauskaitė - Vokalas, smuikas, gitara.
Teresė Andrijauskaitė - Vokalas, gitara, smuikas.
Šarūnas Dignaitis - Būgnai/Perkusija
Julius Bakanauskas - Bosinė gitara

Prisistatoma taip: Esame grupė, atliekanti daugiausia savo kurtas dainas. Žodžiai labai svarbu, bet ne ką mažiau dėmesio skiriame ir pačiai muzikai. Mėgstame įmaišyti įvairiausių stilių, labiausiai folk'ą. Baltos Varnos esame visai ne todėl, kad grupėje yra šviesiaplaukių. Mūsų pavadinimas turi perkeltinę prasmę, kurią kiekvienas gali suprasti savaip.

https://www.facebook.com/Baltos-Varnos-218313601521136

Debiutiniame grupės BALTOS VARNOS albume (tiesa, 2016 m. Bardai LT išleido CD Atradimai, kuriame buvo 2013-2015 m. įrašytų šios grupės dainų, tačiau tikrasis debiutas yra būtent šis albumas) Dar nedaviau Tau vardo (2017) yra dešimt 35 minutes trunkančių kūrinių. Smagu, kad muziką ir žodžius visoms dainoms dažniausiai kūrė pačios "varnos", taigi tai autorinis produktas. Stipri dainuojamoji poezija, tačiau tai muzika, o ne išdainuoti eilėraščiai, kaip, deja, kartais būna.

Dėl subjektyvių priežasčių man labai patiko daina Baltas kambarys, tačiau kadangi visos dainos tiesiog plaukia kaip upė, išskirsiu išsyk visas - tai vientisas, puikiai parengtas, įrašytas albumas. Solidu, šviežia, gaivu, gražu, tikrai, nuoširdu, miela...