Recenzija. LEMON JOY - WILLKOMMEN (2016): Einam gerti Ylang Ylang

Albumo dainų sąrašas - saikingas (11), albumo ilgis - taip pat (43 minutės), o dizainas (Asta Kaušpėdaitė, kurios rankų darbas yra ir ANTIS naujausieji albumai) - fantastiškas. Žalsva spalva, Algio Kriščiūno fotosesija su paslaptingu W, naujas superinis klipas BE ATŠVAITŲ yra tai, ką reikia vertinti. Sunkūs pasaulio muzikai metai (tiek daug praradimų seniai nebuvo) turi savų pliusų: atsiranda vis daugiau geros muzikos. Konkrečiai kalbant apie LEMON JOY, nei jie išsisėmė, nei ką, tik gerėja. O juk nuo pirmojo, dar ETASH TREE (ETAŽ TRI) pasivadinusiųjų, leidinio praėjo jau daugiau nei 20 metų.

Šis albumas, kaip visada, įrašinėtas neskubant, nuo 2010 m. Išleisti albumą ėmėsi patyrusi kompanija, vadovaujama Vaido Stackevičiaus, tad nenuostabu, kad blogas šis produktas tiesiog negalėjo būti.

Teko girdėti, kad LEMON JOY išsisėmė, nieko naujo nebepasako. Netiesa. Jei iš eilės be perstojo klausytumėte DEPECHE MODE visus albumus, turbūt pajustumėte, kad depešėjate. Jei labai daug klausysite LEMON'ų, bus kažkas panašaus. Jų reikia dažnai ir po truputį. Viso albumo klausymas - jau įvykis, kuriam pasiruošiama, ir tuomet vakaras virsta švente.

Patiko, kad puikiai išleistame digipake galima rasti dainų tekstus, o jis pats išsipakuoja kaip žalsva, kažkur kviečianti (gi WILLKOMMEN) šviesa... Gal gerti Ylang Ylang?

P. S. Ta stebuklinga melancholija, kurią turi Igorio Kofo balsas ir LEMON JOY muzika, įtraukė ir nebepaleis. Jis, kaip ir Viktoras Cojus, sugeba magnetizuoti.