Vilius Alesius-Willux: Dabar, klausydamas naujai kuriamos muzikos, labiau vertinu profesionalumą, skambesio kokybę, teksto prasmę

Kaip susipažinote su muzika?

Su muzika susipažinau vaikystėje per brolį, kuris buvo Falco fanas, paskui su klasioku klausydavomės Snap'ų ir Roxette, o Vokietijoje per draugus susipažinau su Beastie Boys, Nirvana, Ministry, Pink Floyd, Queen, Doors, Clawfinger, vokiškų bei amerikietišku hip-hop'u. Grįžinėjau per atostogas į Lietuvą, mėgau Bix, Rebelheart, ankstyvuosius ŽAS. Gyvendamas Vokietijoje, po truputį pradėjau važinėti į muzikos festivalius, kur atsivėrė visiškai naujas muzikos pasaulis. Niekados nebuvau vieno muzikinio stiliaus mėgėjas, bet taip jau susiklostė, kad likau arčiausiai hip-hop'o.

Kokios pirmosios grupės, kuriose teko groti/jas sukurti?

Su Viktoru Diawara susipažinau Vasario 16-osios gimnazijoje, kur kasmet vykdavo „talentų vakaras“. Jo metu mokiniai scenoje rodydavo savo muzikinius ir aktorinius sugebėjimus. Mes su Viktoru buvome vieni aktyviausių dalyvių. Tuo metu jis jau turėjo patirties kaip muzikantas, grojo net keliose grupėse. Aš pats buvau ganėtinai žalias, eiliuodavau kažką ir mokėjau juokingai elgtis scenoje. Po truputį išmokome dirbti kartu, buvo įkūrę Rap Attack, V-Power, vėliau sekė Skamp.

Iš pradžių Skamp buvo trys bachūrai, paskui tik du, o galiausiai prie grupės prisijungė Erica Jennings, kai 1998-aisiais mes perdarėme G. Gershwin'o kūrinį „Summertime“.

Ką kuriate dabar?

Šiuo metu kuriu hip-hop'o instrumentalus ir tekstus savo hip-hop'o projektui RapeSeed, kuriame dalyvauju kartu su SJ (Sauliumi Jeruslanovu).

Kokios gyvenimo vertybės, tikėjimai, menas, mokslai ir bet kas kita padarė ir daro didžiausią įtaką?

Manau, kad daugiausia tai būtų tokios vertybės kaip žodžio laikymasis, pagarba kitam bei sau. Taip pat stengiuosi išlikti savimi. Apie religijas nelabai ką išmanau, pažįstu skirtingas religijas išpažįstančių žmonių.

Tiesa, manau, kad religija yra toks dalykas, kuris šiame globaliame pasaulyje labiau skaldo negu suvienija. Anksčiau bendruomenės kurdavosi per bažnyčias, ir tai buvo sveikintinas dalykas. Šiandien, kai yra socialiniai tinklai, bažnyčia nėra būtinas dalykas bendruomeniškumui puoselėti.

Pagrindinės įtakos.

Šiaip man patinka muzika, kuri man sukelia kažkokius prisiminimus, jausmus. Ta muzika dažniausiai ateina iš jaunystės. Tai vėlgi tos grupės, kurias aš paminėjau savo atsakyme į pirmąjį klausimą. Dabar, klausydamas naujai kuriamos muzikos, labiau vertinu profesionalumą, skambesio kokybę, teksto prasmę, t. y. labiau klausau protu, ir tai man nelabai patinka, nes dingsta jausmas...

Ar yra toks dalykas kaip menininko pašaukimas?

Manau, kad yra, tik gaila, kad dažnai menininkas turi užsiimti ir kitais, buitiškais dalykais, o neretai ir dirbti visai nemenišką darbą, kad turėtų iš ko pragyventi, nes dažnai menas pas mus deja nėra pakankamai vertinamas finansiškai. Gal žmogui ir gražu tai, ką jis mato ir girdi, bet susimokėti už gautas teigiamas emocijas nori ne kiekvienas, ypač tada, kai jam paliekama laisvė rinktis. Kam mokėti už muziką, jeigu gali gaut nemokamai, kam mokėti už filmą, jei gali gaut nemokamai ir t. t. Aišku, daug kas išplaukia iš to, kad žmonės yra įpratę taupyt pinigus „juodai“ dienai, ir pinigų investavimas į meną jiems atrodo tik jų švaistymas, nes iš to gaunamos naudos tiesiogiai neapčiuopsi.

Kada planuojate savo solinį bei naują SKAMP albumą?

Iš tikrųjų tai nebeplanuoju albumų. Šiuo metu dirbame ties RapeSeed projektu. Su SKAMP apsiribojame koncertine veikla ir neforsuojame įvykių.