Latvijos muzikos ateitis: latgalių kultūros puoselėtojai LAIMAS MUZYKANTI

Grupė groja nuo 1995 m. Iš pradžių ji koncertuodavo liaudiškų šokių vakaronėse, grojo autentišką latvių folklorą, vėliau pakeitė stilių į postfolklorą ir folkroką. Visi grupės nariai – profesionalūs muzikantai, tiesa, naudojantys ne tik liaudiškus, bet ir šiuolaikiškus instrumentus. Jie teigia norį atgaivinti primirštas latgalių tradicijas. Grupė yra koncertavusi Kanadoje, Japonijoje, Australijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje. Beje, šioje šalyje vykusiame festivalyje “Music World” tarp etninės muzikos kolektyvų 1999 metais “Laimas Muzykanti” užėmė pirmąją vietą. Vertina juos ir patys latviai – 2001 ir 2004 metais grupės albumai “Alus dziesmas” ir “Gonam gona” tapo geriausiais “Latvijos muzikos apdovanojimuose”.

Į klausimus (interviu darytas dar 2006 m. kovą) atsakė “Laimas Muzykanti” lyderis – Artūras Ūškānas.

Kokiomis aplinkybėmis gimė grupė “Laimas Muzykanti”?

Tai įvyko 1995-ųjų spalį, kai Daugpilio universitetų šokio ansambliui “Laima” prireikė muzikantų, kurie akompanuotų jiems gastrolėse Kanadoje. Mes – du pažįstami muzikantai – nusprendėme įkurti grupę. Po gastrolių Kanadoje likome kartu ir grojame iki šiol. Tiesa, per dešimtmetį muzikantų sudėtis keitėsi – per visą tą laiką išlikome tik aš ir smuikininkė Inga Zeile. Jau penkerius metus mūsų grupėje groja legendiniai Latvijoje artroko muzikantai - Valdis Rudzānas (boso gitara), Artūras Pribilovas (gitara) ir Juris Čekusinas (būgnai). Labai džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungė ir viena geriausių Latvijoje folkloro dainininkių Kristīne Kārkle. Tiesa, šiuo metu ji studijuoja Rygoje, todėl ne visada gali būti kartu su mumis.

Jūsų tekstų tematika labai įvairi – nuo dainų apie alų iki melancholiškų pamąstymų apie vienatvę. Kas juos kuria ir kokia jų prasmė?

Daugiausia grojame latgalių liaudies dainas. Kartais tekstus rašau ir aš, tačiau taip pat naudojuosi liaudies patirtimi.

Jūsų grupės muzika išties profesionali ir pažangi. Vieną jūsų klipą jau kuris laikas transliuoja „Pirmasis Baltijos muzikinis kanalas”. Ar planuojate kurti naujų klipų? Kokie tolesni planai? Gal MTV?

Ačiū! Planuojame leisti naują albumą, o kartu ir naują klipą. MTV? Šiais laikais patys vieni muzikantai negali visko nuspręsti – viskas vadybininkų ir prodiuserių rankose. Mūsų grupė turi vadybininkų Latvijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir JAV, tačiau būtų malonu, jei mūsų muzika susidomėtų ir kitų šalių atstovai. Žinoma, būtų puiku, jei mūsų klipą transliuotų MTV.

“Laimas Muzykanti” latviškai reiškia “Laimos muzikantai”. Kas ir kodėl sukūrė šį pavadinimą?

Latvijos ir Lietuvos mitologijoje deivė Laima buvo likimo ir sėkmės, taip pat geros bei blogos lemties įsikūnijimas. Ji buvo siejama su vaikų gimimu, vedybomis, mirtimi, vaisingumu, šeimos gyvenimu. Laima ir jos seserys, Karta bei Dekla, buvo lemties dievybių trilogija, atspindinti senosios Europos požiūrių į likimo koncepciją – jas būtų galima palyginti kad ir su graikų nornomis. Nors Laimos sprendimas galutinis, jos seserys taip pat veikia žmonių likimus. Savo pavadinimą paveldėjome iš šokių ansamblio „Laima“, su kuriuo bendravome pirmaisiais savo egzistavimo metais. Vėliau pasirinkome kitą kryptį ir su šiuo ansambliu daugiau nebendradarbiaujame. „Laima“ mūsų pavadinime daugiau nesusijusi su minėtu šokių ansambliu. Mes esame mitinės dievybės Laimos muzikantai.

Jums teko ne kartą lankytis Lietuvoje. Kaip jus priėmė publika? Ar planuojate dar atvažiuoti į mūsų šalį?

Lietuvoje buvome kelis kartus. Artimai bendraujame su daugeliu lietuvių muzikantų, pavyzdžiui, kapela „Sadūnai“. Jos vadovas Gintaras Andrijauskas – mano geras draugas, jis groja ir naujajame mūsų albume. Su Algirdu Klova, Pranciškumi Trijoniu ir dar daugeliu gerų muzikantų bei gerų žmonių visada smagu susitikti ir išgerti bokalą skanaus lietuviško alaus. Esame groję festivaliuose „Suklegos“ bei „Baltas kelias“, taip pat TV laidoje „Duokim garo“. Lietuviai visada mus priimdavo labai šiltai ir svetingai. Su malonumu pagrosime Lietuvoje ir vėl, kai tik gausime pakvietimą. Gegužę grosime liaudiško muzikavimo festivalyje „Sėlos muzikantai“ Zarasuose. Gali būti, kad atvyksiu vienas, be grupės, tačiau su savimi tikrai pakviesiu atvykti senąją latgalių liaudies muziką išmanančių žmonių.

Jus vadina latgaliais. Ar tikrai esate latgaliai? Papasakokite daugiau apie jų kultūrą, gyvenimą, filosofiją.

Apie tai galiu kalbėti valandų valandas. Daugelis lingvistų mano, kad latgalių kalba – trečioji baltų kalba šalia latvių ir lietuvių. Sutinku su tuo. Ji tikrai skiriasi nuo latvių kalbos. Be to, latgalių kitoks mentalitetas, kitokia muzika.

Latgaliai – viena baltų genčių, vėliau sukūrusių latvių tautą. Latgaliai gyveno centrinėje ir rytinėje Latvijos dalyse, vadinamose Vidzeme ir Latgale. Dėl politinių priežasčių nuo 1562 iki 1917 metų Vidzeme ir Latgale vystėsi atskirai. Latgaliai Vidzemėje daug bendravo su kitomis baltų gentimis, kurios sukūrė latvių tautą. Tie, kurie gyveno Latgalėje, buvo atskirti nuo kitų Latvijos regionų ir išlaikė savo kalbą bei kultūrą iki šių dienų. Pirmosios Latvijos Nepriklausomybės metu, 1920-1940-aisiais, Latgalė buvo vienintelis Latvijos regionas, kuriame veikė stiprios regioninės politinės partijos. Tuo metu šiame regione buvo populiari politinės autonomijos idėja, tačiau ji taip ir nebuvo pasiekta. Nors Latvijos valdžia daugiausia populiarino latvių kultūrą, buvo vartojama ir latgalių kalba. Buvo spausdinamos knygos latgalių kalba, ji vartota mokyklose, ja buvo galima bendrauti ir su valdžios atstovais. Sovietiniais metais latgalių kultūra buvo smarkiai naikinama. Spausdintas latgališkas žodis buvo uždraustas. Leista vartoti tik latvių ir rusų kalbas. Latgalių kalba legalizuota tik 1991-aisiais, kai Latvija vėl tapo nepriklausoma, tačiau dabar ji ne daug kur vartojama. Ja daugiausia kalbama kaimuose. Tiesa, 2000 metų Kalbos įstatyme teigiama, kad “Latvijos Respublika garantuoja rašytinės latgalių kalbos, kaip latvių kalbos istorinės atmainos, saugojimą ir vystymą”. Kai kurie latgaliai iki šiol save laiko skirtinga etnine grupe nei latviai, nors, daugumos nuomone, latgaliai – tie patys latviai. Tikslus latgaliais save laikančių žmonių skaičius nežinomas, nes Latvijos valdžia latgalių nelaiko statistiniu vienetu ir į surašymus neįtraukia.

Kaip gimė per televiziją transliuojamas jūsų klipas “Sudrabōta saule lēce” – trumpa, graudi meilės istorija?

Rašydamas šią dainą panaudojau porą melodijų iš vadinamųjų nuotakos raudų dainų. Kai tokios dainos buvo kuriamos, buvo manoma, kad jauna moteris po vestuvių turėdavo palikti savo tėvų namus ir keliauti į vyro namus, kurie būdavo toli. Per vestuves nuotaka būdavo papuošiama vainiku, kurį uždėjus jai ant galvos ji apverkdavo savo geras dieneles tėvų namuose. Tada ištekėjusios moterys dainuodavo nuotakos raudų dainas. Šiam klipui išsirinkau gražiausius rastus žodžius, kurie pravirkdė ir mane patį. Iki tol įrašuose grodavau boso gitara (koncertuose apsieiname be jos), tačiau šį kartą man ja groti buvo per sunku. Todėl įrašų metu į studiją pasikviečiau Valdį Rundanzsą, kuris, pagrojęs boso gitara, liko mūsų grupėje. Klipą sukūrė mūsų albumo “Gonam gona” prodiuseris Harijs Bekeris, kuris yra žinomas Latvijoje TV prodiuseris ir dokumentinio kino režisierius. Klipe – istorija apie dvi vienatves: Rygos gatvės gitaristo ir smuikininkės iš Latvijos kaimo…

Kokie jūsų artimiausi planai?

Šiuo metu, kovo mėnesį, įrašinėjame naują albumą. Šiuos metus esame suplanavę iki pat Kalėdų.

Bus daugiau

Nuoroda:

https://www.facebook.com/LaimasMuzykanti