Pradžia / Garsas / Sound
 

Kam rūpi paklydę paklydę žalčiai? Bandymas recenzuoti IVTKYGYG albumą „Paradas“ (2016)

Oi brač. Nelengva užduotis. Antrąsyk sukasi albumas, ir ne kaip fonas, nes tai ne mellow jazz, tad ausys įtemptos, gaudo kiekvieną garsą, (savi)ironijos gaidelę, prasmės užuomazgą, džiazinę improvizaciją, bosinę liniją, klavišų smaigstymus, Šlipo demonišką balsą ir metalinius gitarų rifus. Albumas pasirodė vos prieš penkias dienas. Ir nors pusė dainų buvo skelbtos kaip singlai per pastaruosius dvejus metus, šis albumas yra vientisas kaip simfonija, sudėtingas kaip Philip Glass ir Robert Fripp go partija prie musmirių arbatos. O ypač veža prasmės, kurių negali suprasti ir instrumentų įvažiavimai, kurių pavydėti gali bet kas.

Mindaugas Peleckis
2016 m. Balandžio 28 d., 22:44
Skaityta: 213 k.
Kam rūpi paklydę paklydę žalčiai? Bandymas recenzuoti IVTKYGYG albumą „Paradas“ (2016)

Muzikantai – maloniai nekuklūs (bet malonūs), ir tai labai gerai – kam jau kam, o jiems leistina. Savo 2016 04 28 interviu (jis bus publikuojamas atskirai) mini: „Jei su kuo susirungtume menamoje dvikovoje ant scenos, tai su „King Crimson“. Arba su Frank Zappa.“ Pokalbyje R. Fripp, KC minimi ne kartą. Ne veltui. Lygis toks pat aukštas. Visi aštuoni „gražuoliai“ (kabutėse ne todėl, kad negražūs, o kad tokios gramatikos taisyklės) puikiai valdo instrumentus, o be to dar yra ir profesionalūs inžinieriai, dailininkai ir kitų amatų bei menų meistrai, tad būtų tiesiog keista, jei šis albumas būtų nevykęs.

Modesto Ežerskio nuotr.

Kompozicijos ilgos (albumas trunka 46 minutes), tad kad jos yra aštuonios, atrodo, yra tik puikaus visatos dizaino iliuzija. Klausydamas albumą pirmąsyk girdėjau maždaug 16 dainų, įdomi haliucinacija – joje buvo ir roko, ir džiazo, ir bliuzo, ir deklamuojamojo teksto. „Aš aš“ – tokia lengvai vežanti daina su tokiu ironijos kiekiu, kad belieka tik paklausti: „Kur mano mopedo rakteliai“?

Kitąmet 30-metį švęsianti grupė kaip niekada stiprios formos. Socialinės temos, psichodelika, (savi)ironija, pankrokas/avangardinis rokas/džiazmetalas – visko čia yra. Bet tai ne eklektika. Viskas dera. Ir tai nestebina: groja aštuoni meistrai, tarp kurių yra ir Auklėtojas Artūras Šlipavičius-Šlipas, ir legendinės „Lygiailyja“ bei „Soda“ muzikantas Donaldas Žvybas, ir lietuviško proto-punk grupės „Mind‘s Disorder“ lyderis Arvydas Makauskas-Makys, ir grupėje „Antis“ grojantis Gediminas Simniškis, ir „Fojė“ bei „Blues Makers“ muzikantas Saulius Valikonis, ir dar trys instrumentų valdytojai Robertas Kancius (perkusija), Titas Laucius (trombonas, groja grupėje „Baltasis Kiras“) bei Karolis Levarauskas iš grupių „Jama&W“ ir „Baltasis Kiras“ (altinis saksofonas).

Grupė operuoja vokalais, gitaromis, rubaba, perkusija, soprano saksofonu, ewi5000, boso gitara, trombonu, altiniu saksofonu, mušamaisiais. Albumas įrašytas itin kokybiškai 2014–2016 m. Arūno Zujaus „MAMA studios“, garsas suvestas Rimtauto Piskarsko „Muzlab masteringas“, masteringas darytas Neil‘o Pickles‘o „Reveal Sound“, albumą prodiusavo D. Žvybas. Albumo meninė idėja – Šlipas, grafinis dizainas – D. Žvybas, fotografijos – Martynas Ežerskis (plakatu tapusi grupės fotografija – vienas labiausiai vykusių pavyzdžių, kokius teko matyti), albumo logotipas – D. Žvybo ir Mariaus Kneipferavičiaus.

Albumo muzika ir žodžiai – visos grupės, išskyrus pirmąjį, titulinį kūrinį, kuris sukurtas dar Nepriklausomybei beauštant suradus puikius nežinia kieno žodžius „Jaunimo gretose“. Dabar perrašinėjant kūrinį, susisiekta su Sigitu Parulskiu, ir paaiškėjo, kad tai jo eilėraščio „Dienos paradas“ iš pirmosios knygos „Iš ilgesio visa tai“ (1990) žodžiai.

Šiemet grupė ketina nustebinti ne tik puikiu albumu ir koncertais Lietuvoje bei Berlyne, bet ir pirmuoju vinilu: iki metų pabaigos ketinama „Paradą“ išleisti LP formatu, su meniškai surašytais dainų tekstais. O jie oi kokie ne(pa)prasti. Man asmeniškai itin patiko albumo pabaiga, daina „Kam rūpi“, kurioje tartum ciniškai, tačiau su melancholijos ir liūdesio gaida kalbama apie mirusius draugus, paklydusius žalčius.

Geltona grupės spalva, tapusi vienu jos simbolių (prisiminkime kultinę „Geltonąją kasetę“, tiksliau, to paties pavadinimo albumą, 1991 m. išleistą Vokietijos „Marabu Radio“), nepaliko ir šio albumo dizaino. Puikų digipaką supa ir astrologinės, mitologinės prasmės: saulė, pasaulis, kuriame viskas gražu (plačiau apie tai – interviu), dermė, kuri nusipelno pakartoti tai, ką neseniai konstatavau: IVTKYGYG yra Lietuvos roko variklis Nr. 1.

Skaitykite ir šiuos tekstus:

http://www.radikaliai.lt/garsas/3073-legendine-grupe-ivtkygyg-grizta-su-sarkastiska-pramogu-elitui-skirta-daina-as-as

http://www.radikaliai.lt/radikaliai/2332-gyva-legenda-slipas-arturas-slipavicius-ivtkygyg-groja-skyryboms-ir-ruosiasi-puosiasi-naujam-albumui-video-foto-interviu

Komentarai