GERŲ ALBUMŲ PIRMADIENIS. Dugne - 7 melų labirintas - Išsigelbėjimas ir nyka - Alkoholikai žudikai

DEPRIVACIJA. Dugne. CDr, 2015 (Not On Label, Deprivacija Self-released).

Grupės stilius įvardijamas kaip Sludge Metal, Post Rock. Dainų sąrašas įdomus, todėl bus išvardintas visas.

1     Šukės     12:49
2     Nerimas     7:24
3     Sociopatas     6:12
4     Skausmai     8:56
5     Krentu     6:17
6     Ramybės     12:36
    Bonus track
7     Nuovargiai     6:52

Beje, CDr išleistas kaip digipakas, dizainas ir apipavidalinimas aukštumoj, paremta Francisco de Goya paveikslais, o kiekviename CD dar yra ir A3 dydžio plakatas. Tiesa, ne su nuoga boba, todėl virš lovos geriau nekabinti: jame depresyvūs žodžiai, Goya paveikslas. Stipru, kadaise Goya labai sukrėtė.

Klausau ir vertinu. Ką dainuoja, suprasti beveik neįmanoma, ir tai gerai, nes muzika ir taip depresyvi. Užleiskit pagiriotam kaimynui TIK prieš tai įsitikinę, kad jis neturi kirvio ar peilio.

Visas albumas - kaip viena daina, gana vienodas/vientisas. Nesakysiu nuobodus, nes pati stilistika tokia. O per bonus track'ą net pašokinėti galima, muzikantai atsibunda iš depresijos liūno. Iš tiesų stilistika, kurią propaguoja grupė, ir muzika, kurią ji groja, puikiai dera. Tad jei norėsite pasigrūzinti - visada prašom į šį CD. Neduos pasilinksmint. Čia jums ne rokenrolas, jedryštvailiok.

Geras albumas. Kadangi sludge metal beveik neklausau, man jis įdomus. Šio stiliaus žinovai tepasisako savo ruožtu.

P.S. Kažkuo primena Burzum, nors tu ką. Norvegiško svartmetall įtaka čia jaučiasi, arba vaikinams Rokui, Domantui, Karoliui ir Deimantui tai gavosi netyčia. Jei ir netyčia, tai puikiai.

Po P.S. pagerėjo nuotaika, nes suvokiau, kad tai tikrai labai geras albumas. Bet būtina klausyti ne mažiau kaip du kartus, kol tai suvoksi. Nerk į dugną, ko čia šypsais.

STIFFER. 7 Lies. CD, 2016 (BOD Group)

Kieta banda. 2014-2015 m. teko ją kalbinti (http://www.radikaliai.lt/garsas/2786-stiffer). Tuomet 2010 m. įkurta grupė grojo southern rock / metal. 2011 m. išleido debiutinį albumą Nothing to Lose. Kalbėjo, kad galimai keisis grupės pavadinimas ir stilius. Pavadinimas nepasikeitė, o stilius šiek tiek pakito.

Stiffer apšildė Michael Angelo Batio, grojo ne tik žymiuose Lietuvos roko ir metalo festivaliuose, bet ir Norvegijos sostinės Oslo renginyje Global Battle of The Bands, kur 2015 m. balandį pateko į finalą.

Naujasis albumas įrašytas Vilniuje, užbaigtas Prahoje. Du alchemikų miestai. Gal todėl ir viršelis labai jau primena vienos Juodosios Saulės garbintojų pilies grindis. Paklaustas, ar tikrai taip, grupės vokalistas ir tekstų autorius Paulius griežtai neigė ir net buvo nustebęs. Jo teigimu, grupė suka filosofijos link, o 7 melai ir dizainą dariusio Algirdo pieštas labirintas tartum simbolizuoja pagrindines žmogaus nuodėmes. Kokios jos?

1. 7 Lies

2. Saints

3. Lost

4. Twisted Play

5. Remember Me

6. All the Same

7. Lose Control

Kaip matome, niekas iš dainų pavadinimų neaišku, ir nėra taip, kad viena daina skirta vienai nuodėmei. Vadinasi, reikia klausyti albumo muziką ir tekstus. Muzikos skambesys jau tikrai nebe southern rock / metal, bet tai ne krikščioniškas rokas ar metalas, o labiau alternative metal, kaip sako pats Paulius. Išties stiprus, modernus skambesys, geras, švarus vokalas. Melodijos, priedainiai, geri rifai ir soliakai, visa tai klausosi smagiai. Panašu, kad albumas konceptualus, ir jo klausymas nuo pradžių iki galo galiausiai į veža į naujuosius Stiffer. Skambesys vis labiau patinka. Grupė moka ir nuleisti gazą, ir užsidraskyti, kitaip tariant, valdo instrumentus, o ne instrumentai valdo juos. Ar gerai, kad dainuoja angliškai (dažnas klausimas Lietuvoje)? Gerai. Osle jie buvo įvertinti, o kas jau kas, bet norvegai ir muzika turtingi.

Stiffer yra jėga. Belieka išgirsti juos gyvai ir planas chuliganas bus įvykdytas. Manau, būtent to trūksta iki galutinio albumo vertinimo balo, kuris yra dviženklis. Neabejoju (liudija YouTube), kad gyvai grupė skamba dar galingiau. O jei kas papriekaištaus, kad jie "sulengvėjo" ar "per lengvi", tai juk ne problema klausytis Cannibal Corpse ir jų pasekėjų, kurių turime ir Lietuvoje.

Ačiū Pauliui, Justui, Ignui, Martynui ir Mindaugui.

LA CHUDRA. Salvation / Decay. CD, 2015 (Not On Label, La Chudra Self-released)

Seniai tokio smagaus thrash (ne trash, kaip neseniai rašė nepriklausoma Lietuvos spauda) metal albumo neklausiau. Kažkas tarp The Exploited hardcore'o ir pariaumojančio, kieto, bet melodingo amerikietiško thrash metal kaip antai Exodus, bet ne taip nuobodžiai.

La Chudra verti pagyrimų. Ne tik dėl drąsaus viršelio (Marijos radijas turbūt jų nemėgsta),

nes blevyzgoti prieš šventus dalykus dabar daug kas moka, bet pirmiausia dėl bendro dizaino. Į jį visada pirmiausia kreipiu dėmesį, sakysite - snobas, galbūt. O čia štai digipakas, su tekstų ištraukomis, grupės nuotrauka, spalviniu sprendimu ir dešimčia dainų:

1     Dystopia     3:17
2     Toll     3:43
3     Inbred     3:40
4     Vulva Control     4:38
5     Perpetual Chaos     4:03
6     Mr. Skinner     2:32
7     5 Jums 1 Man     4:48
8     Anvil And Hammer     3:38
9     Kravastok     1:44
10     †††

Albumas sugriebia ir neleidžia jo išjungt. Kažkoks patiunintas, matyt, digipakas, nes ausys nori girdėti visas dainas iki galo. Velniukas galvoj klausia: kur balandė, nu kur baladė. Ne, balandėliai, balandžių čia nėra. Bet melodijų, perpintų su Entombed'išku vokalu, gausu. Ypač graži man 5 kūrinio melodija.

La Chudra drąsiai gali būti vadinama viena geriausių (jei ne geriausia) thrash metal grupe Lietuvoje (neskaičiuojant grupės Katedra, kuri yra virš visko, aukštai, metalo danguose ir pragaruose). 7 ir 10 dainos skamba lietuviškai. Paskutinės dainos, kurios pavadinimas mementomoriškas, žodžiai kažkuo primena legendinius Sa-Sa.: Tavo dvokas saldus, jis apgaubia mane ir kaulėtais pageltusiais pirštais aš myluoju tave.

Iškeliu Dio išpopuliarintą ženklą, nors begemoto negarbinu. Na, patys suprantat, geras metalas šiek tiek iš proto varo. Ačiū grupei, kuri yra: Maiklas, Arturka, Guthural, Vincas ir Gedulionis.

TRUČAS. Alkoholikai Žudikai. CDr, 2016 (Not On Label, Tručas Self-released)

Šie thrash metal nešvankuoliai (net "Parental advisory Explicit content" uždėtas ant viršelio) štai apie ką dainuoja:

1     Alkoholikai Žudikai     
2     Infekcija     
3     Atominis Miestas     
4     Marozas     
5     Morgas     
6     Rokeris     
7     Miestas     
8     Čefyras     
9     Prievartautojų Skyrius     
10     Ascona     
11     Duok Į Snukį (Written-By – XXL)

Tručas yra įdomi grupė dėl įvairių priežasčių. Man patiko, kad atliktas 1995 m. XXL dainos Duok į Snukį koveris. Netikėta ir smagu.

Visa grupė Tručas muzika yra smagus trešiukas, kažkas tarp Destruction, Tankard, senų Flotsam and Jetsam, Artillery, na, supratot, 1980s thrash metal. O ir logotipas baisiai jau primena tuos laikus, kai perpiešinėdavom garsių trešerių logotipus ir nešiojom našyvonus, kurie provincijoj buvo retenybė (galiu pasigirti pirmuoju ir vieninteliu - Death - Scream Bloody Gore).

Nostalgija tiems, kas thrash metal mėgsta, o tekstuose gelmės neieško. Tiesiog gera, stipri dozė trešo.

Įdomiausia tai, kad Tručas nariams Matui, Pauliui, Minvydui ir Tautvydui dar vos po 22-24 metus (kalbu kaip senelis koks, bet tais metais, kai jie gimė, jau kelintus metus klausiausi thrash metal ir panašios muzikos), tartum kokiems Death Angel karjeros pradžioje, todėl džiugina, kad nauja karta vertina seną gerą 1980s thrash metal. Jiems didelį įspūdį paliko pasirodymas festivalyje "Ont Grindų" ("stipriai "nurautas" renginys, sakė man grupė).

Darbas nestovi vietoje, pasakoja Tručas, tad formuojamas jau antrasis albumas. Nekalbūs, rupūžės, bet groja puikiai. Sveikinu su debiutu. Antrojo albumo lauksiu nekantriai.