Paulius Arlauskas ir „Žuwys“: vienas iš daugelio Šiaulių fenomenų

„Country punk“ ir „Piešėjų dienos“

Kokios būtų priežastys, faktas, kad Šiaulių fenomenas – unikalus. Dailininkas Arūnas Uogintas (g. 1960) prisimena: „Tais laikais – aštuntajame dešimtmetyje – bendrauti muzikinėje aplinkoje buvo tiesiog būtina. Sovietinė propaganda ir vadinamasis alternatyvus judėjimas buvo nesuderinami dalykai. Tačiau alternatyvusis judėjimas egzistavo po legalių jaunimo organizacijų sparnu, pvz., ŠPI (Šiaulių pedagoginio instituto) studentų atstovybės interklubas „Duok ranką, tolimas drauge“ rengė įvairius koncertus, festivalius, į kuriuos pakviesdavo studentų gerbiamas grupes ir atlikėjus, nepriklausančius Filharmonijai ar kitoms valstybinėms koncertinėms organizacijoms. Čia koncertavo pirmojo lietuviško miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ solistė, tada dar tik pradedanti savo karjerą, Gintarė Jautakaitė ir kt. Sklido kalbos, kad Vilniuje, Kaune yra gerų jaunimo muzikos grupių, mus pasiekdavo „Hiperbolės“ įrašai, bet jie buvo kažkokie saldūs, mūsų manymu, neatspindintys nūdienos. Kartais institute „koverius“ pagrodavo oficiali ŠPI roko grupė (A. Talat-Kelpša, E. Petrovas, S. Dirginčius, H. Stanevičius, R. Šiaudkulis ir kt.). Paskutiniuose jų koncertuose skambėjo net britų pankų grupės „Sex Pistols“ muzikinės temos... Kiekviename Dailės fakulteto kurse būdavo dainuojančių, grojančių gitara, kuriančių savo dainas studentų. Nenuostabu, kad 1980 metais vienos talkos metu Žagarės rajone vakarais, po darbo pradėjo muzikuoti piešiančių studentų grupė, vėliau pasivadinusi „Kaimo pankais“ („Country punk“). Ši grupė kelis kartus, nuo 1981 metų, koncertavo „Piešėjų dienose“. „Kas per dalykas, tai juk kiaulių Velykos/ Tiktai vyno vis dar per mažai./ Aušta jau rytas – štai, tau kiaulių Velykos/ Negi nieko dar tu nematai...“, – tai eilutės iš priedainio, parašytos jau mirusio Panevėžio dailininko, tuometinio grupės nario A. Griniaus. „Dabar į viską nusispjaut, pasitikiu žirgu/ Linksmumą suteikia man dar – gitara, dainos, Tu“... Pankiški tekstai, country stiliaus muzika, Bobo Dylano bliuzas iš juostinio magnetofono studentų sueigose, interjere su nebaigtais paveikslais, prie alaus, vyno ir nenutylantys ginčai, kalbos apie tai, kas visų laukia... Tariamas gyvenimo problemų ignoravimas buvo tarsi atsakas sovietinei propagandai, kuri nuolat teigė, kad turi džiaugtis tuo, kas yra, o ateitimi bus pasirūpinta, kad tai jau yra kažkoks „bendras reikalas“, kaip komunistiniai-mistiniai žodžiai iš „Internacionalo“.

Grupė kruopščiai ruošėsi 1981 m. šou: per pasirodymą šalia sceninės pakylos antrųjų ŠPI rūmų didžiausioje auditorijoje buvo demonstruojamos skaidrės ir begarsis trumpametražinis filmukas „Šaltupys“. Koncertas: šiaip ne taip suskolinta aparatūra, beveik valandą trunkantis pusiau akustinis grojimas ir pilna auditorija gerbėjų... Muziką ir žodžius dainoms kūrė A. Grinius ir šių eilučių autorius, mandolina pritarė A. Rumšas, bosine gitara grojo Z. Zažeckis, perkusija ir mušamaisiais – R. Balinskas, G. Daškus. Kai kurios iš tų senų dainų buvo atliktos 1999 metais dideliame alternatyvios muzikos festivalyje „Gėlių naktis“ Užupyje, Vilniuje projektui susikūrusios grupės „Archeologai“ (A. Uogintas ir BIXai: M. Špokauskas, A. Povilaitis, G. Gascevičius). Ten pat koncertavo ir eksperimentinio roko grupė „Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu“. Vienas jos lyderių vilnietis dailininkas Artūras Šlipavičius, kuris, beje, taip pat yra baigęs ŠPI Dailės fakultetą, aktyviai dalyvaudavo pirmosiose „Piešėjų“ šventėse.

Per maždaug dešimtį metų Dailės fakultete susikūrė žinomos Lietuvoje alternatyvaus roko grupės, kurių pagrindą sudarė studentai – dailininkai: SAULĖ ir ŽUWYS (S. Laurinaitytė ir P. Arlauskas), BIX (S. Urbonavičius, M. Špokauskas ir kt.), LYGIAILYJA (M. Juchnevičius, D. Žvybas, R. Kerpiškis). (...) Valstybė menui neskiria tiek daug dėmesio, kaip sportui (ypač krepšiniui) ar politikai. Tačiau menininkai randa, kaip parodyti save, atkreipti dėmesį į aktualią gyvenimo problemą. Meninė akcija ar performansas tampa tokios raiškos įrodymu. Ilgainiui susiformuos kiti raiškos būdai, juk meninę tiesą, idealus kuriame ir giname, kaip kažkada yra pastebėjęs ekscentriškasis grafikas Eduardas Juchnevičius, tikrai ne kokiais gležnais grožio sentimentais...“

Apie „Žuwis“, o gal „Žuvis“

Grupėje „Žuwys“ (kita rašyba – „Žuvys“) Saulė Laurinaitytė pradėjo dainuoti 1988 metais. 1994 m. pasirodė audio kasetė „Saulė ir Žuvys“. Grupės „Žuwys“ daina „Giminės“ 2001 m. įtraukta į avangardinį rinkinį „Mitteloseuropa Moe“, išleistą Vokietijoje. Saulė išleidžia dar du albumus: „Tikras garsas“ (1994) ir „Netikėtai paprastai“ (1997).

Paulius Arlauskas (g. 1965) dabar geriausiai žinomas kaip dailininkas, kurio paveikslais žavisi ir Facebook'o lankytojai. Jis atsakė į klausimus.

Kaip gimė „Žuvys“? Ar geriau rašyti „Zuwys“? Kodėl tokia rašyba? Ką ji simbolizuoja? Ką reiškia pavadinimas ir kas jį sugalvojo?

1986 metais Šiaulių menininkų sambūrio, kuris vadinosi „Žuvys“, iniciatorius. Sambūris gimė Šiaulių kultūros centre, kuriame buvo įsikūręs roko klubas. Aplink jį buvo susibūrusios grupės „Bix“, „Lygialyja“, vykdavo koncertai. Buvo keletas žmonių, su kuriais kartu muzikuodavome, tad reikėjo staiga įvardyti grupę. Pasirinkau pavadinimą pagal dainą „Žuvys“. Štai jos tekstas:

Žuvys turi ežerą didžiulį
Vandeniu užlietą lauką
Tik neturi jos liežuvio
Tad be žodžių
Žuvys plauko

Žuvišką dar protą turi
Nes galvoja esą paukščiai
Skriejantys aukštai virš jūrų
Taip  be žodžių
žuvys laukia
 
to pavasario ankstyvo
badančio žuvis žeberklais
šaukt norėtų, bet
nutyla
nes vanduo užspaudžia
gerklę...

Kas yra/buvo „Žuvys“? Roko grupė, menininkų kolektyvas? Kaip pavadintumėte tai, kuo užsiėmė „Žuvys“? Ar tai buvo tik muzikos grupė, ar kažkas daugiau?

Žuwys - muzikine grupė, eksperimentinė muzika, buvo kuriami pirmieji lietuviški vaizdo klipai.

Vėliau pavadinimas „Žuwys“ panaudotas ir meniniame tarpdisciplinariniame projekte, apjungiančiame muziką, video meną, dailę...

Buvo įkurtas klubas „Žuwys“, nes renginiui reikejo oficialaus pagrindo.

Kadangi festivalis buvo tarptautinis, reikėjo logotipo, pavadinimas transformavosi į ZUWYS.

Kokia buvo „Žuvų“ sudėtis?

Sudėtis nuolat kito, grojo kelios dešimtys muzikantų, vokalas – Saulė, „Bix“ būgnininkas G.Gascevičius, A.Povilaitis, R.Rašpoliauskas...

Nuo kurių iki kurių metų gyvavo „Žuvys“? Gal galėtumėte prisiminti, kokia grupės diskografija? Ar yra dar neišleistų, bet įrašytų ir kažkur gulinčių įrašų?

Įrašų yra juostelėse, bet jau trupa.

Gyveno nuo 1986 m. ir gyvena iki šiol. Manau, kad kažkokioje plotmėje gali pasirodyti vėl...

Diskografiją sunkoka atsekti. Albumai: „Zuwys“,“Tikras garsas“ LNK studijoje, buvo dainų ir rinkiniuose su kitais kolektyvais vinilai – „Shekit“, „Dabar kai galima“.

Ar galima Jūsų kūrybą vadinti psichodeline?

Bet kokia kūryba - kažkiek psichodelinė, tai - iliuzijos kūrimas.

Papasakokite apie save. Esate ne tik muzikantas, bet ir puikus dailininkas. Kada pradėjote tapyti?Facebooke Jūsų kūriniai sulaukia pelnyto pripažinimo. Ar jo sulaukiate „realiame“ gyvenime?

Taip, dabar pagrindinė mano meilė – dailė - tapyba, grafika.

Pradėjau be pradžios.

Facebook'as - tai mano galerija, galimybė parodyti kūrybą greitai ir didesniai auditorijai.

Grįžkime šiek tiek prie „Žuvų“. Norėčiau sužinoti, kokie būdavo dainų tekstai (ar rašydavote Jūs? O muziką?), apie ką dainuodavote, kas labiausiai rūpėjo?

Taip, rašydavau aš, pažvelgus nuo dabartinio laiko kalno, galiu pasakyti, kad buvo ir politikos, ir romantikos.

Šiauliai – savotiška roko meka. Ir „Žuvys“, ir „Bix“, „Lygiailyja“, ir dar daug stiprių kolektyvų iš šio miesto. Gal „kalta“ miesto aura? Kas yra Šiaulių fenomenas, iš kur jis?

Visada pajuokaudamas atsakau - rusu armijos balistinių raketų radiacija.

Kokie Jūsų artimiausi planai?

Nesustoti ir tobulėti.

Kas labiausiai Jus įkvepia – kokia muzika, filmai, dailė ir kiti dalykai? Ką labiausiai mėgstate?

Adrenalinas, kuris pažadina, kai susapnuoji būsima paveikslą.

Kaip žiūrite į lietuvišką roką? Ar jis kokybiškas – praeityje, ir dabar?

Laikmetis miksuoja muzikinius stilius, išplauna ribas, tad gryno roko kaip ir nebėra.

Muzika tampa arba gera, arba ne.