LIETUVIŠKŲ ALBUMŲ RECENZIJOS. DIENA, KURIOJE NEMELUOTI

This is the weeping song

The song in which to weep

Šie Nick Cave ir Blixa Bargeld nemirtingo dueto dainos The Weeping Song iš 1989 m. įrašyto albumo The Good Son žodžiai parodo, kokia turi būti tobula daina (+klipas): su humoru, su prasme, melodinga, stipri. Daina, kurioje verkti. Iš džiaugsmo, kad gera muzika niekada nesibaigs.

Lietuviškos muzikos albumų per pastaruosius mėnesius pasirodė nemažai. Ne viskas dar klausyta, nepretenduoju į visaapimančią apžvalgą, bet kai kuriomis mintimis glaustai pasidalinsiu.

COLOURS OF BUBBLES

Visada rūpėjo, ar grupė rašo artikelį prieš pavadinimą, ar ne. Kartais netikėta sužinoti, kad būna ir taip, ir taip. Šiuo atveju lyg ir visur pavadinimas rašomas be artikelio (mano galva, be reikalo), o colours rašyba angliška, taigi orientuoti tartum labiau į britus ar australus, o ne amerikiečius. Na, anglų gal labai COB ir nenustebinsi, bet ši šiauliečių grupė Lietuvoje jau pasiekė labai daug. Antrasis ilgagrojis She Is The Darkness (M.P.3, 2016) yra labai geras. Man patiko grupės nario Julijaus Aleksovo parašytas ir aktoriaus Sigito Jakubausko įskaitytas eilėraštis prieš dainą Wall Of Death: Я наивысшая гора, поддерживающая небеса своими туманными пиками. Я шепот на ветру палящий в бесконечных равнинах тундры. Я исчезнувший сон, охраняющий давно забытые тайны. Я безграничный океан омывающий твои берега. Я – стена смерти.

Bendras albumo skambesys puikus. Dar labiau apsidžiaugiau pamatęs CD. Estetika visada man labai rūpėjo, o čia ji aukščiausios klasės. Viršelyje - žodžiai Brailio kalba, įspūdinga knygutė yra puikaus dizaino, konceptuali, su tekstais ir viskuo, ko reikia geram albumui. Bravo. Nežinau, koks bus tolesnis COB kelias, bet grupei reiks labai pasistengti. Dabar jai keliama itin aukšta kartelė. Manau (ir linkiu), kad susitvarkys: kai pradėjo savo kelią prieš dešimtmetį, buvo niekam nežinoma indie rock grupė.

DOGMA

Nors debiutinis supergrupės albumas Dogma-92 išleistas pačių muzikantų dar 2015 m., bet kadangi grupė aktyviai tęsia savo veiklą, neseniai pasirodė nauja jos daina, reikia pripažinti, kad tai vienas labiausiai vykusių muzikinių projektų Lietuvoje. Mėgstu už kietumą, smagumą ir melodingumą vienoje vienoje. Žmonės protingi, tekstai nekvaili, draivas labai geras. Na, o kad Kasčio balsas yra tikriausiai vienas iš geriausių dviejų lietuviškų vyriškų dainininkų balsų kartu su Igorio Kofo, aiškinti nereikia. Puikus albumas, geri klipai, laukiu antro albumo, nors ir pirmas dar tikrai nepabodo.

ARBATA

Du naujausi albumai Visiems saviems iš Mėnulio (2014-2015) ir Kiekvienas teisus (2012-2013) yra įdomi muzikos rūšis: dainuojamoji poezija, rokas ir dar daug visko viename. Unikali grupė. Išleisti keli albumai per 15 metų, ir grupės pristatinėti nereikia. Tiesiog arba mėgstate arbatintis su šia puikia grupe, arba ne. Aš mėgstu. Gera grupė.

BROLIAI JUODVARNIAI

Puikus patriotinių dainų albumas, kurį 2016 m. išleido VšĮ "Vytauto Kernagio fondas" kartu su LR KAM. Manau, kad komentuoti jį būtų šventvagiška: Vytauto Kernagio, Veronikos Povilionienės, Ievos Narkutės, Kamanių Šilelio, Artūro Dubakos, Vytauto V. Landsbergio, Akvilės Rubikienės ir ansamblio "Blezdinga" vyrų dainos yra apie Lietuvą, partizanus, tai, kas brangu kiekvienam lietuviui.

KEYMONO

Keymono albumas Time Capsule (Monokey, 2016), kaip esu minėjęs recenzijoje anglų kalba, padeda pamiršti laiką. Puiki lengva, bet profesionaliai sukurta muzika, geras electronica/brass/neo-soul/funk. Man ši grupė nėra Saulės Kliošo kopijuotoja, kaip buvo pastebėta Lietuvos žiniasklaidoje. Na, tai mano nuomonė, juolab kad acid jazz, propaguotas grupės anksčiau Brassbastardz pavadinimu, buvo tikrai unikalus.

LA CHUDRA

Juokaujama, kad ši grupė pankų vadinama metalistais, o metalistų pankais. Kafkiška. O albumas Salvation/Decay (išleista savo lėšomis, 2015) yra rimtas, stiprus thrash metal kūrinys. Tai, ką grupė šiek tiek juokais leido anksčiau, galima vadinti eksperimentais prieš rimtą šuolį. Šuolis padarytas, ir šį gražiai išleistą digipaką su kokybiška muzika galima vadinti vienu geriausių naujų sunkesnės lietuviškos muzikos albumų. Kiek vėliau - platesnis albumo pristatymas.

ex-ATIKA: DARIUS ŽVIRBLIS, MICHAILAS DENISENKO, AU-DRE-Z

Grupė ATIKA, kurią drąsiai galima vadinti viena geriausių roko grupių Lietuvoje, nesnaudžia. Grupė iširo, bet solinius albumus išleido net trys jos nariai. Žinomiausias, be abejo, yra Darius Žvirblis, 2015 m. išleidęs albumą Pudelis už borto. Tačiau nė kiek ne prastesni yra ir kitų grupės narių soliniai albumai. Jie unikalūs ir įdomūs, apie juos plačiau kalbėsiu vėliau. Tik paminėsiu, kad dėmesio verti yra šie albumai: Michailas Denisenko Ale eilės (2013-2014) ir Au-Dre-Z (Audrius Šalnis ir ko.) Basomis per Mėnulį (2015). Apie Mėnulį, kaip matome, dainuoja nemažai kas: Arbata, Au-Dre-Z, o dar ir Mindaugas Briedis spaudžia Mėnulio sultis.

(Ne)pabaigai: nauja MONKEY TANK daina, pasirodžiusi vakar: