Recenzija. ANDRIUS MAMONTOVAS. Degančios akys (Mono Stereo Įrašai, CD, 2015, LP, 2016)

Visų pirmą noriu atsiprašyti už gramatines klaidas, visada jų pridarau. Mano filosofija šiuo klausimu tokia: - man mieliau kai kreiva, bedante būrna sako tiesą nei gražiai dažytos lūpos skelbia melą. Pradėsiu nuo to kad esu Andriaus kūrybos fanas nuo pirmos klasės. Kai tik išgirdau jo įrašus. Mokykloje buvau dėl to kartais net engiamas juk kaip gali mėgti žmogų kuris nerūko negeria, nekelia scenų, nesiafišuoja per durnas laidas, jo nepagauna girto už vairo. Nu ne lygis paauglystėje ir vaikystėje mėgti kažką teigiamo. Andriaus kūrybą nuolat kinta bet išlaiko savo kažkokias pirminęs apraiškas. Čia jau pripranti prie kurio nors albumo ir bac vos ne reivas ( foje M-1 ) pripranti po to kas nors vėl nustebina. pradžioje būna atmetimo reakcija o poto įsimyli albumą ir jo nebepaleidi. Tokie šuoliai man buvo ir su "Šiaurės naktis puse penkių" ( beje pažystami kurie nemėgo AM kūrybos šį albumą pamilo dėl ypač stipraus instrumentalizmo). Kai įsiklausai ir pamilsti albumą čia bac išleidžia " Mono arba stereo" . Tada vėl klausau ir vėl pamilsti jo kūrybą ir naujo. Po kurio laiko išleidžiama "O meilė" ir tu supranti vieną dalyką, kai tik tu suvoki jog kaip reikiant pažinai Andriaus kūrybą jis tuo metu deda septynmylį žingsnį nuo tavo atskaitos taško ir pažintis su Andriumi Mamontovu prasideda iš naujo. Tas pat buvo ir su "Saldi. juoda. naktis" Šį diską pirmą kartą išgirdau snausdamas automobilyje, muzika grojo tyliai ir per miegus vienu metu pamaniau kad groja Stingas. Kiekvienas šis albumas ( bent jau man ) buvo tarpinė stotelė, kurioje keliautojas kardinaliai keisti maršrutą. Kai kurie albumai nėra paminėti bet jie tikrai nėra užmiršti. Čia paminėtieji pateikti kaip pavyzdys kūrybos šuolių.
Ir dabar atėjo eilė "Degančioms akims ". Specialiai skipinau disko pristatymus knygynuose, neklausiau net Lietuviškų radijo stočių. Norėjau išklausyti kai būsiu vienumoje, pailsęs nuo darbų. Girdėjau kad šio albumas pasirodymas buvo keblus ir tiesioginę ir perkeltinę prasmėmis. Fūrą vežusi diskus į Lietuvą apvirto, diskai buvo sugadinti. Bet knygų mugės metu pardavinėjami vinilai ( kuriu tiražas tik 250 ) ir visas dėmesys naujam albumui manau atpirko viską. Pats stovėjau eilėje beveik dvi valandas ir gavau išsvajotąjį albumą.

Beje yra Lietuvoje du komikai. Vienas yra sakęs kad Andrius metų begyje pasižada išleisti naują albumą kuriame tikrai bus daina su žodžiais "meile- pasaulį"

O kitas pasakė kad klausė naujo i albumo "Degančios akys" ir suvokė kad albumas turėjo vadintis " kraujuojančios ausys". Klausant šių komiku supranti kad būtent Lietuvių kalboje žodis "komikas" kilo nuo žodžio "koma" Tik dar nesuvokiu ką ta koma ištinka ar juokautuojus ar tie kas klauso jų juokų. Toks bandymas sumenkinti Andriaus kūrybą primena distrofiko žygį su šluotą prieš atvažiuojanti traukinį su slaptu tikslu- nuversti traukinį nuo bėgių. Arba pritrėkštus uodus ant automobilio bamperio.

Taigi namai, patefonas , naujas vinilas.

Norėdamas aprašyti albumą ,susiduriu su bėda. Kiekviename mūsų burną yra įmontuota tarp smegenų ir širdies. Vadinasi karštus širdies dūžius turime atvėsinti šaltu protu arba kaip tik šalto proto balsą kartais reikia užpilti karštos širdies liepsna ir visą tai žodžių pavidalu turi perleisti per filtrą- burną. Norint nusakyti naujausią albumą protas ir širdis nepasidalina ir norėtų pasakyti daugiau nei tik tuos galimus 50 proc , supranti kad šiuo atveju širdis ir protas vienoje komandoje ir kamuolį bando mušti į tuos pačius vartus.

Bet aš pasistengsiu.

Visų pirmą neišskirsiu nei vienos dainos, visas albumas yra lyg knyga , kurios kiekvienas skyrius yra atskira albumo daina. Kas įdomiausia, nesvarbu nuo kurio skyriaus knygą skaitysi, jei ją perskaitai visą - poveikis visada išlieka toks pat.

klausant dainų jauti kad tekstas, balsas ir muzika lyg talentingas chirurgas, miklią ranka ir nematomu skalpeliu pjauną širdies sritį.

Lyg gėlės žiedas skleidžiasi prapjautas rūbas, odą , krutinės ląsta. Jauti kad kažkas lengvai purto tavo širdį. Širdis purtoma tol kol iš jos išlenda dalele tavo sielos. Tada jausmas toks kad kažkas pastveria tavo sielą ir šauna su ją virš debesų. Siela nuskrieja į balto popieriaus lapo dykinę visą sužymėtą punktyrais. Staiga popierius linksta palei punktyrinę linija ir iš balto popieriaus lapo išsilanksto kalnai, miškai ir viskas apie ką dainuojama. Jie balti bet visą tai, kiekvienas klausantysis nudažo savo matytomis spalvomis ne tik nudažo o ir apsigyvena tenai iki tol kol pasibaigia albumas.

Andriaus balsas, įtaigus , tėviškas kiek pavargęs bet tai kelia didelį pasitikėjimą nes rodo kad vedlys yra visą tai patyręs, ir tikrai neves tavo sielos ten kur pats niekada nebuvo, veda tik ten kur saugu.

Nenorėdamas iš klausytojo atimti atradimo džiaugsmo jis tik lengvais štrichais nupasakoja tai kas laukia už kito posūkio. Kartais atsitraukia kad tik tu pasidžiaugtum savo atradimu.

Jei kartais išsigąsti ir siela rodo pirmuosius grįžimo į žemę požymius, vedlys primena kad " tu esi mano" ir jei jau esi savo sukurtame pasaulyje turi klausytis vedlio, nes be jo tu tiesiog nesileistum į kelionę po savo suskurtą pasaulį.

VIENINTĖLIS PATARIMAS KLAUSANT ŠIO ALBUMO.

Jei albumo klausotės automobilyje- pasirinkite saugų greitį, kad albumui pasibaigus Jūsų atsiskyrusi siela spėtų pasivyti kūną.
Andriaus kūryba yra tokia, kurios geriausia klausytis esant vienam. Tai ilgai lauktas pokalbis su savimi. Mes gyvename informaciniame amžiuje bendraujame su visais, bet kur ir bet kuria kalba bet labiausiai užmirštame save.

Su savimi kalbėtis yra du būdai. Atskleisiu abu.

Pirmas.

Atsisėskite patogiai priešais veidrodį ir sėdėkite tol kol Jūsų atspindžiui veidrodyje nusibos ir jis pradės gyventi savo gyvenimą. Tada bandykite užkalbinti jį. Pabandykite, aš bandžiau šimtus kartų ir nepavyko.

Dėl to siūlau antrąją variantą. O jis toks . Išklausykite visą albumą " Degančios akys" - man padėjo.

Realiai šis albumas turėtų būti pardavinėjamas vaistinėse o kelių dainų priedainiai, paskambinus į Jaunimo liniją , kaip pyyyp tonai turėtų skambėti ragelyje.

Atradau save, pasikalbėjau, išsikalbėjau susiriejau ir susitaikiau su savimi. Žinau kad Andrius Mamontovas viską girdėjo bet tikiu kad niekam nesakys

P.S pirkau vinilą ir diską. Jaučiu kad vinilas nuo tokio dažno klausymo jau nebegros. Liks diskas ir ši nepakartojama sielos kelionė.

ANDRIAUS MAMONTOVO KOMENTARAS

Andrius Mamontovas. Ačiū, bičiuli:)