Sunkiosios muzikos gimimas Lietuvoje ir pogrindžio spauda

Nors sunkioji muzika (sunkusis rokas, metalas) Lietuvoje gimė apie 1979-uosius (grupė „Audronaša“ vadinama pirmtake), pogrindžio spauda (zinai), skirta sunkiajai muzikai, atsirado tik po dešimtmečio, tačiau būtent ji suvaidino esminį vaidmenį roko ir metalo raidai mūsų šalyje. Dabar daugelį sričių perėmė internetas, tačiau zinai tebėra gyvi. 

Ištakos: Dzūkija, 1990-ieji

Lietuvos pogrindinė muzikinė spauda (zinai), atsiradusi 1986 m. („Mūsų ašigalyje“; jį leido pirmoji Lietuvos pankroko grupė „Sa-Sa.“, grojusi nuo 1981 m., prie leidybos šiek tiek prisidėjo N. Pečiūra-Atstuktuvas) ir tebesanti gyvybinga šiais, 2015 m., yra gana plačiai paplitęs reiškinys.

Kaip 2015 m. vasario 14 d. pasakojo unikalių knygų „Sunkūs metai 2013“ (http://www.radikaliai.lt/radikaliai/1930-recenzija-sunkus-metai-2013-lietuvos-sunkiosios-muzikos-scenos-ivykiu-apzvalga-nepaprastai-geniali-knyga-kelianti-daug-minciu) ir „Sunkūs metai 2014“ (pasirodys šiemet) sudarytojas, sunkiosios muzikos tyrinėtojas P. Jarmala, „pirmasis metalo zinas Lietuvoje gimė 1990 m. Veisiejuose (Lazdijų raj.). Šviesios atminties G. Leonovas-Gena, žurnale „Metal Hammer“ susiradęs bendraminčių, metalo grupių fanų iš Lenkijos bei matydamas, kiek fanzinų yra kaimyninėje šalyje, nutarė leisti atitinkamą žurnalą ir Lietuvoje. Pavadinimą „Metal 'Em All“ (sudėjus grupės „Metallica“ bei jų debiutinio albumo pavadinimus) sugalvojo Genadijaus bičiulis, anuomet didelis grupės „Metallica“ gerbėjas G. Vaivada (šiuo metu gyvenantis užsienyje), svariai prisidėjęs prie 2 pirmųjų zino numerių leidybos. Genadijus zino straipsnius spausdindavo rankine spausdinimo mašinėle, palikdamas vietos nuotraukoms, kurias dažniausiai tekdavo perfotografuoti patiems iš kitų užsienio žurnalų. Po to nuotraukos buvo įklijuojamos, ir vėliau visa medžiaga buvo spausdinama vienoje Kauno spaustuvių. „Metal 'Em All“ naujienų skyrelį sudarydavo T. Balaišis-Sėkla, kuriam Gena parašė laišką į „Jaunimo gretas“ ir pasiūlė prisidėti. Pastarajame žurnale turėdamas savo skyrelį „Sunkusis rūsys“, jame būsimasis „Regredior“ bei „Ghostorm“ vadybininkas veisiejiečių leidinį ir reklamuodavo. Zinas buvo platinamas kaip ir visi vėlesni leidiniai – paštu, prieš tai gavus mokestį už žurnalą. „Metal 'Em All“ pasirodė 4 numeriai (paskutinysis – 1991 m.). Genadijui buvo kilusi mintis leisti kokybišką normalų žurnalą apie metalo muziką, tačiau dėl nežinomų priežasčių šis tikslas liko neįgyvendintas.“

Lietuvos zinų tyrinėjimai – embriono stadijoje 

Zinai atsirado 1940 m. kaip mokslinės fantastikos dalis, o iki „pankroko pūlinio sprogimo“ 1977-aisiais (pirmasis pankų zinas „Punk“ atsirado 1976 m. sausį) buvo jų pirmtakai – rokenrolo, roko muzikos zinai. Pirmasis – 1966 m. atsiradęs „Crawdaddy!“
Zinų tyrinėjimą paskatino filosofo G. Mažeikio įžvalgos apie fanzinus (http://www.hell-music.lt/straipsniai/subkultura/98/, paimta iš knygos „Paraštės: minčių voratinkliai“, 1999, skyriaus „Fanzinai“: Bundanti savimonė ir liaudies kultūra“), ypač šie teiginiai: „Kad ir kaip būtų keista, tačiau kalbos inspekcijos viešpatavimo laikais sužydėjo ir ėmė klestėti forma pogrindinė, tačiau turiniu nesiruošianti slėptis „fanzinų“, arba tiesiog „zinų“ kultūra. Praktiškai kiekvienas miestas ir miestelis turi savo „zinus“ ir jų leidėjus, skaitytojus, tradiciją, šios tradicijos skrupulingus saugotojus ir kritikus. „Zinuose“ rasime kitų „zinų“ recenzijų, reklamos, adresų, atsiliepimų. Žodžiu, vyksta laisvas dialogas, kur nepaisoma rašybos, skyrybos, leksikos, sintaksės taisyklių, nekruopščiai vartojami užsienietiški žodžiai, smagiai keikiamasi, plūstamasi, dalijamasi „nusirubalinimo“, sekso, kelionių patarimais, kuriama sava etika, poezija, religija. Čia savo turinį ir madas atskleidžia slėpiningi grafiti, alaus barų ir vyno rūsių, pagaliau „tusovkių“ mados, kurias vėliau sėkmingai absorbuoja įvairūs menotyrininkai (pvz. „Venta Girdzau“), rašytojai. Bandydami suvokti, kas čia dedasi, jie leidžia slengo kalba parašytą, neideologinę, pogrindinę, arba, kaip jie patys vadina, „undergroundinę“ literatūrą, tarp kurios žymiausi yra „fanzinai“: įvairių, dažniausiai metalistų, grupių fanų laikraščiai.“

Muzikinių zinų fenomenas Lietuvoje unikalus tuo, kad jie išliko gyvybingi tada, kai, rodos, niekas to jau nebesitikėjo. Buvo pastebimas tam tikras apmirimas, tačiau jau kelerius metus kartu su kasečių (MC) ir vinilų (plokštelių, LP) atgimimu galime stebėti ir zinų atgimimą: dabar leidžiami tokie zinai kaip „Forgotten Path“, „Diovim“ labiau primena storą solidų žurnalą nei pogrindžio laikraštuką, tačiau neišsižada pagrindinių pogrindžio spaudos idėjų. 

Zinus (fanzinus) šiek tiek tyrinėjo tarpdisciplininis mokslo darbų leidinys „Grupės ir aplinkos“ (R. Šatūnienė http://groups-and-environments.vdu.lt/articles/001/01_panku_tapatybes_bruozai_143_163.pdf, N. Liubinienė, http://groups-and-environments.vdu.lt/articles/001/01_metalo_muzikos_fanzinai_199_220.pdf), E. Ramanauskaitė-Kiškina monografijoje „Subkultūra: Fenomenas ir modernumas“ (2004), apie Lietuvos subkultūras, roko muziką atsiranda vis daugiau knygų (E. Visockaitės, M. Peleckio, R. Radzevičiaus, T. Pabedinsko, R. Pranskevičiūtės, G. Kajėno, J. Žitkausko, V. Vilimo-Luko Devitos), publikacijų, radijo laidų (ypač aktyvūs D. Bluvšteinas, D. Užkuraitis, R. Zilnys, K. Vyšniauskas). 

1996 m. žurnalistikos bakalauro darbą „Fanzinai Lietuvoje 1988–1996“ (visas tekstas randamas adresu http://www.dangus.net/library/Fanzinai-Lietuvoje-1988-1996_UgniusLioge.pdf) parašė (vadovas M. A. Lukošiūnas) U. Liogė. 

„Provincijoj ne tik mužikai gyvena“

Sklaidome kai kurių zinų puslapius. 

„Punkkronikos „Provincija“. 1993 m. pavasaris, Nr. 1(8). 24 p., nespalvotas, atšviestas, rinktas spausdinimo mašinėle. Leidėjas – Gytis Skudžinskas (tuomet – Kvaksas arba Riot Kwax) iš Papilės (Akmenės raj.). Leidinyje paminėta, kad zino gimtadienis švenčiamas balandžio 1-ąją, nes tądien yra vietinio undergroundo klubo „Provincija“ gimtadienis. Zinas pasakoja (paveikslėliu), kaip reikia nešti triušį, pasakoja apie tai, kad 1992 m. buvo išleista tik viena kasetė („Anarcija Lietuvos“), „ji gavosi nekokia visais atžvilgiais“, tais pačiais metais įvyko koncertas Papilėje, kur grojo „Komuna“ ir „Orfanai“, tačiau koncertą ištiko nesėkmė, nes „koją pakišo supista valstybinė įstaiga“. Tekste „Fuck army“ pasisakoma prieš militarizmą, reklamuojamas Saločiuose (Pasvalio raj.) leidžiamas Giedriaus Karoblio redaguojamas zinas „Monstrosity“, publikuojama esė „Kam reikalingas peilis gegužinėje ir kitur“, pasakojimas apie latvių grupę „Inokentijs Mārpls“ (tiksliau, interviu su jos lyderiu Dambiu), apžvelgiami nauji leidiniai (grupių „Metamorfozės“, T.I.J.B., „Kančia“ demonstraciniai 1991–1993 m. įrašai). 

„Provincijoj ne tik mužikai gyvena“, – konstatuoja zinas „Provincija“. Visiškai pritariu. Puikus zinas, dabartiniams muzikos žurnalistams iš jo mokytis ir mokytis. Nenuostabu, kad jį kūrė itin gabus žmogus Gytis Skudžinskas.

„Perskaitęs perduok kitam“, – sakoma paskutiniajame vieno „Provincijos“ numerio puslapyje. Gera nuostata. 

„Va taip“. 1993 m. Ketvirtas numeris. Švenčionyse leido Aleksas Navickas. Rašoma apie grupes „Giljotina“, „Žamba“, „Moraliniai valkatos“ (Aleksandras Makejevas), „Smalkės“ (Rimas Šapauskas ir grupės „Vėjo nunešti“ nariai Arnoldas ir Taušendas; angliškoji grupės versija „The Fumes“ firmoje „Debilo records“ 1992 m. išleido singlą „Birutė was a prostitute“), publikuojama anglų kalbos kertelė-komiksas „Žvenk ir tobulėk“, reportažas iš festivalio „Durnių laivas‘92“ ir t.t. Puikus leidinys, tikras raritetas, išleistas profesionaliai, įdomiai. Ko gero, geriausias iš skaitytų Lietuvos zinų. 

„Šalikąpalikau“. Ypač originaliame (kiekviename puslapyje prakirptas langelis) G. Skudžinsko nedidukės apimties zine, numeruojamame kaip 1996 m. Nr. 1, esama daug aukšto pilotažo tekstų – nuo G. Mažeikio iki V. Rimkaus, taip pat šviesaus atminimo Geraldo Jankausko-Džerio, „The Residents“, „Darius‘o“ (D. Gerulaičio) ir „Riot Kwax‘o“ (G. Skudžinsko). Idėja ir maketas – pastarųjų dviejų entuziastų, kuriems dar padėjo Agnė, Lina ir Kristina. Šiauliuose leistas zinas – vienas originaliausių kada matytų lietuviškų leidinių.

„Naujas zinas „Fiasko“. Nr. 1. Leidėjas – Donatas M. iš Utenos. Zino kopijos numeris 19. Leidimo metai nenurodyti, bet pagal interviu su „Poccolus“ pavyksta atsekti, jog tai 1994-ieji. 28 psl. paminėta, kad: Užpaliuose (Utenos raj.) grupė „Kūzavas & Co.” įrašė demonstracinį įrašą „Ablėda“; iš Ignalinos rajono kilusi grupė

„Three little pigs“ savo kūrinius atlieka lotyniškai, „nes jų vokalistas Benas B. pernai pasiplovė iš gimnazijos“, o pati grupė kitame puslapyje aprašyta plačiau (susikūrė 1993 m. vasarą ar pavasarį, kai Benas B., Jemelė ir Šėkžmas pamatė „Green Jelly“ vaizdo klipą „Three little pigs“); iširo prieš mėnesį susikūrusi grupė „Koja side“, „nes beviltiškai susipyko vokalistas Rūrius ir gitaristas Zajoba“; „Blyškūs veidai“ – „perspektyvi Vilniaus indiapo grupė“; didžiausias netikėtumas „Conscious Rot“ gerbėjams – vokalisto Osvės išspyrimas iš grupės („nelankė repeticijų, nedalyvavo grupės veikloje“); „Regredior“ šiemet koncertavo Minske; grupė iš Zarasų „Zaraza“ Utenoje įrašinėja demo „Difterija“, muzika primena „Poccolus“; 1991 m. pavasarį Panevėžyje susikūrusi grupė „Kančia“ (Arnoldas Jalaniauskas, Vaidas Virbickas, Romas Jovaiša, Rolandas Naujokas) „skaito zinus, kuria dainas ir plauna (savo) kojines“; Utenoje (Aukštakalnyje) susikūrė berods 8 miesto grupė, kurios muzika primena grupę „Sepultura“.

Buvo labai smagu skaityti šį ziną. Vėl prisimename frazę apie tai, kad provincijoje ne tik mužikai gyvena. Praėjo apie 20 metų, viskas gana stipriai pasikeitė, bet smagiausia, kad liko bent galimybė paskaityti kažką tikro, nuoširdaus ir įdomaus.

Apie Utenos muzikinę sceną galima kalbėti daug. 1990 m. Utenoje susikūrė žymiausia Lietuvos gotikinio roko grupė „Siela“. 1993 m. šiame mieste gimė grupė „Poccolus“, davusi postūmį visos Lietuvos nepriklausomiems muzikantams labiau domėtis senąja baltų religija ir mitologija. Iš Utenos baltų tikėjimą išpažįstančių muzikantų sąjūdžio galima būtų išskirti tokias grupes ir projektus: „Ha Lela“, „Zpoan Vtenz“, „Sovijus“, „Vasha Dai“. Unikaliu skambesiu pasižymėjo ir elektroninės muzikos kūrėjas „Sedu“ (Gediminas Gadliauskas, 1979–2004). Nepamirškime ir po pasaulį klajojusio (šiuo metu apsistojusio Havajuose) Hokšilos – jis taip pat iš Utenos. Iš šių kraštų – ir noise kūrėjai „iTi“, ir neofolko grupė „Žvaigždumėnija“ (vėliau peraugusi į projektus „beniūniuojantnemiga“ ir „Skeldos“). Bene įdomiausia mistinė uteniškių eksperimentinės, psichodelinės muzikos grupė „Sala“ – apie 1995 m. iš beišyrančių grupių „Poccolus“ ir „Zpoan Vtenz“ susikūręs menininkų kolektyvas, kuris domisi ne tik muzika, bet ir daile, kinu, atranda daugeliui nepažįstamas filosofijos gelmes.