Tas baisus žodis POP

Kuo grindžiu tokį teiginį? Na, kadangi esu net tokios garbingos institucijos kaip LMIC pavadintas kontroversišku muzikos diskurso rašytoju (niekas nepaaiškino, ką tai reiškia), vadinasi, galiu oficialiai sau leisti kiek aštresnius teiginius. Tiksliau, pasakysiu tai, ką visi žino, bet nedrįsta įvardyti. 

1.Visa muzika pasaulyje yra POPmuzika, nes kiekvienas muzikantas siekia būti populiarus, žinomas, pripažintas, išgirstas, kaip kad kiekvienas savižudis tikisi, kad jį kažkas bent paskutinę sekundę išgelbės. 

2.Svarbiausias dalykas yra pripažinti pirmąjį punktą. Kiti vienuolika žingsnių jau lengvesni. Be abejo, ne visi nori būti maiklais džeksonais, madonomis. Ne visiems ir pavyks. Galima norėti būti populiariu savoje, uždaroje terpėje, kad ir tarp 3, 5, 10, 100 žmonių. Tokia POPmuzika vadinama andergraundu (underground) ir su tam tikra panieka priešinama meinstrymui. 

3.Iš tikro visa tai yra viena ir tas pats. Nėra blogų stilių, yra tik blogi muzikantai. Esti tokių dainų, kurios oficialiai laikomos popsu, bet jas mėgsta netgi vadinamojo andergroundo atstovai. Ne paslaptis, kad gana uždara metalistų bendruomenė yra gana supopsėjusi, t. y. suminkštinusi stilistiką: pažvelkime į Anathema, Tarja, visus tuos linksmus Sabaton, melodingąjį metalą. 

4.Žinoma, esti labai gūdžių, uždarų bendruomenių, kurių POPmuzika yra labai, labai nepopsas. Tai savotiškas elitas, kuris dėl įsitikinimų niekada niekada neis į Louvre'ą, gros tik miške pušims ir ąžuolams, užsiims tik psichodelika ir bus laimingas. Ir tebūna palaimintas toks elitas, nes be jo POPmuzika prarastų savo žavesį.

5.Atsargiausiai reikėtų kalbėti apie stilius. Jų esti dešimtys, šimtai, tūkstančiai. Ir ar tai stiliai, ar postiliai, kas iš ko ir kada atsirado, ginčai turbūt niekad nesibaigs. Tačiau tai primena teologinius ginčus, kurie beprasmiški. Arba tiki, arba ne. Arba klausai muzikos (groji ją), arba ne.

6.Jei jau viskas yra POPmuzika, kodėl tuomet toks didelis esti susipriešinimas tarp vadinamojo popso ir andergraundo? Šį klausimą performuluočiau: o ar tikrai jis toks didelis? Taip, sutinku, užkietėjęs grindcore mėgėjas turbūt Llana Del Rey vadins bobų muzika, ir neklausys iš esmės. Tačiau jis juk norėtų būti toks klausomas kaip ji, ir kad visame pasaulyje aidėtų malonūs grind'o garsai. 

7.Išvada: kokybė yra viskas. Sugrok man polkutę, sujunk ją su dark ambient garsais, gausi eksperimentinę muziką, nors realiai tai ta pati POPmuzika. Sugrok polkutę be priedų, ir tai bus Jungėnų kaimo kapela. Taip pat POPmuzika.

8,9,10,11,12.Kiekvienam individualiai.

P.S.Muzika yra Talento kūrinys. Nesvarbu, koks stilius. Ar jis taps POPmuzika, priklauso nuo daugybės faktorių. Esti pavyzdžių, kai muzikantai išgarsėja po mirties. Man Muzika yra tada, kai pajuntu revoliucijos skonį, kažką naujo, kokybiško, kai nupurto šiurpuliukai. Tai yra mano POPmuzika. Apie ją dabar ir rašoma pirmoji tokia knyga Lietuvos popmuzikos istorija.

Jūsų kontroversiškasis muzikos diskurso rašytojas

Mindaugas Peleckis