SOMA: „Be muzikos būtų per tylu“

Apie SOMA pasakoja visi trys jos nariai:

Augtumas Harner - gitara, vokalas;

Margiris Milinis - bosinė gitara;

Vilius Garba – būgnai.

Vilius Garba (gim. 1994 m., Klaipėda).

Netingint pasikapstyti po interneto platybes, Lietuvoje galima atrasti tikrai geros ir kokybiškos eksperimentinės muzikos. Noise’o, psichodelikos ir ambiento atlikėjų turime tikrai gerų, tik bėda tame, kad tokia muzika vargiai kada išlįs kažkur aukščiau underground’o, nes ne kiekvieno ausis linkusi eksperimentuoti.

Nevadinčiau Somos tik stoner’io grupe, ten galima surasti tiek post roko, tiek psichodelikos, ir net bliuzo elementų. Kuriame tai kaip jaučiames ir tikrai ne visada jaučiamės apsistouninę (haha). Istorijos kol kas nedaug. Vienas debiutinis koncertas. Kaip ir dauguma grupių, žinoma, su laiku išleisime tiek demo, tiek pilnų irašų ir kūrinių, bet šito teks palaukti, nes kol kas ši Somai tai tik pirmieji žingsniai į žmonių sielas.

Dabar žmogus auga su muzika, ji yra visur aplink, skamba viešosiose erdvėse, namie ir kur tik gali įsivaizduoti. Be muzikos būtų per tylu. Na, o jei kalbant, kada pradėjo formuotis dabartinis mano muzikinis skonis, tai turbūt būtų kokie 13 metų, kai nusibodo visur girdimas popsas kuris beveik neprogresuoja, žmogus klauso to paties per tą patį. Tada pradėjau ieškoti sunkesnės muzikos ir palaipsniui virtau metalo fanu. Nors taipogi negaliu sakyti, jog klausau tik metalo, skonis kažkiek keičiasi, nes reikia kažko įvairesnio. Tada pradedi plėsti klausomos muzikos horizontus ir klausomos muzikos žanrų sąrašas taip pat didėja.

Pirmoji grupė buvo Viscornal, Klaipėdoje nuo 2011 m. iki 2013 m. rudens grojome thrashą. Nuo 2014 m. sausio groju grupėje SagittariuS, nuo 2015 m. Somoje. Dabar taipogi grojam su chebra iš tų pačių Viscornal’ų, tik jau Vilniuje. Gabalus kūrėme plius minus kartu. Na bent jau man kaip būgniorui teko susikurti savo paties partijas.

Įrašėme su Viscornal vieną gabalą bei dabar su SagittariuS įrašinėjame porą demūškių.

Beveik visi koncertai buvo vadinamuose kabokuose, ten, kur įsileidžia visokio plauko metalistus, pankus ir kitus nepritapėlius. Vienas įsimintiniausių koncertų buvo 2013 m. pradžioje Kaune su Viscornal, na ir žinoma pačių organizuotas debiutas nArauti klube su Soma.

Šiuo metu groju grupėje SagittariuS, kur vis bandome sukurti įdomią programą, paįvairinti nusistovėjusį Lietuvos metalo grupių skambesį, t.y. atitraukti klausytojus nuo black’o death’o ir thrash’o bei įnešti melodijos. Manau čia kūrybinis procesas juda gan lėtai, bet pakankamai stabiliai. Ir žinoma grupėje Soma kur leidžiame sau ištrūkti iš apibrėžtų kažkokio stiliaus rėmų ir į skambesį sudedame tai kaip jaučiamės, išreikšdami savo vidinę būseną.

Šiuo metu daugiausia klausau melodic metal – tai tokių grupių kaip Omnium Gatherum, Sylosis, Soilwork ir pan. bei didelę dalį mano playlisto sudaro stoneris bei postrokas, tai tokios grupės kaip Stoned Jesus, Red Fang, Get Your Gun, Fever The Ghost, na ir paįvairinimui ambientas ir noise’as kaip OBŠRR ir Donis.

Tiek muzikos klausymas, tiek grojimas išlaisvina ir leidžia duoti galvai pailsėti tol, kol ausyse skamba geras gabalas.

Kita vertus, norisi ir kažkiek išsiskirti iš masės. Kai klausaisi geros muzikos, norisi ir pačiam kurti, daryti tai ką ir kiti žmonės pastebėtų ir juos taip pat užkabintų.

Kiekvienas turime savyje menininką, tereikia jį atrasti ir išlaisvinti. Na o norint tapti SĖKMINGU menininku, iš to gyventi, darbas yra neišvengiamas.

Margiris Milinis (gim. 1996 m., Klaipėda).

Muzika domėjausi nuo pat mažens, pradinėse klasėse lankiau muzikos mokyklą, dainavau chore, grojau pianinu ir trimitu. Gitara groti pradėjau apie 11-os metų, nuo tada tai yra mano gyvenimo dalis.

2008–2009 m. su Augtumu grojome savo pačių įkurtoje grupėje Broliai Akmenai. Pakeitę būgnininką į Vilių Garbą, pakeitėme pavadinimą į Viscornal. Dainos pasunkėjo, tapo labiau techniškos, kėlėme sau vis aukštesnę kartelę. Broliai Akmenai grojo iki 2011 m.

Viscornal įrašė dainą „Holy Chaos“, laimėjome festivalyje „Irrgi“.

Šiuo metu su grupe Soma esame įsikūrę Vilniuje, grojam tai, ką norim, nesistengiam apibrėžti savo kūrybos žanrais ar kokias kitais rėmais.

Mėgstu klausyti daug baroko epochos kūrinių, taip pat žaviuosi ir moderniais kompozitoriais bei muzikantais. Klausant muzikos tam tikru paros metu ar esant skirtingam orui, esu veikiamas vis kitaip ir savo emocijas bei mintis perleidžiu per gitaros grifą.

Labiausiai vertinu ilgai gyvuojančias grupes.

Gaila, kai ne visi supranta, jog neturi talento.

Augtumas Harner (gim. 1995 m., „įtariu, kad gimiau Klaipėdos ligoninėj, nebent yra tamsių paslapčių, apie kurias nieko nežinau“).

Nelaikau mūsų būtent stoner’io grupe. Iki pat šiol negaliu įvardinti mūsų atliekamo stiliaus ir tai, manau – geras dalykas. Soma atsirado ieškant kitos savirealizacijos terpės, kitų kūrybinių kelių. Tai turėjo būti atskiras mano ir būgnininko Viliaus Garbos projektas, tačiau prisijungė ir Margiris Milinis, tik šįkart nebe su soline gitara, o bosine. Palaipsniui dirbom ties Soma vis intensyviau.

Artimiausi planai: pasibaigus vasarai, tęsime koncertus, toliau kursime.

Muzika supo mane nuo mažumės. Būdamas vaikas, geriausiai miegodavau, jei fone grodavo AC/DC, tačiau rimčiau ja domėtis pradėjau gal 13 ar14 metų, kai draugas nusipirko gitarą. Norint groti kartu, teko ją nusipirkti ir man.

Viscornal (thrash metal) buvo pirmoji gropė. Antroji jau ši – Soma. Abiejų grupių sudėtyje – tie patys muzikantai, taigi nesijaučiu pakeitęs grupę; Soma tiesiog yra kažko naujo paieška, eksperimentas, galimybė įgyvendinti naujas idėjas.

Pirmieji kūriniai (su Viscornal) buvo savotiškas kopijavimas to, ką girdėjome, kuo domėjomes. Vėliau, geriau įvaldę instrumentus, susiformavus savitam požiūriui į muziką, kūrinai darėsi techniškesni, savitesni ir žymiai geresni.

Viscornal gyvavo nuo 2011 iki 2013 m., tačiau nesakome, kad tai jau palaidota grupė. Kaip Soma groti pradėjome šiais metais (2015); birželio 20 d. pirmą kartą užlipome ant scenos.

Repetuodami su grupe, valgydavome bulves, virtas arbatinuke. Įrašams pinigų, savaime suprantama, taip pat neturėjome. Kad jau niekas nepasisiūlė to apmokėti, įrašyta yra tik viena daina.

Dideliuose festivaliuose groti neteko. Vienas įsimintiniausių buvo paskutinysis Viscornal koncertas Kaune (gal dėl žinojimo, jog tai paskutinis kartas, o gal dėl šiltos atmosferos, kurios tąkart nesitikėjom).

Šiuo metu Soma – pagrindinė muzikinė veikla. Su ja toliau kuriame dabartinį repertuarą, glūdiname neseniai sukurtas dainas.

Mano kūrybai didelę įtaką daro literatūra. Daugiausia – egzistencialistiniai kūriniai. Ji įtakoja ir muzikoje kuriamą nuotaiką.

Prie to prisideda ir teatras. Kiekviena daina yra tarsi spektaklis, kurio metu išgyvenamos įvairios emocijos; į kiekvieną dainą pasineriama vis iš naujo, stengiamės groti, turėdami tai omenyje.

Visų muzikantų, kurie vienu ar kitu metu paveikė mano požiūrį į muziką net negalėčiau išvardinti. Visų nevardinsiu, galbūt galėčiau išskirti kelis : Tom Waits, Nick Cave (nors stiliai nesutampa, jų muzika padarė gan didelę įtaką mano muzikos suvokimui), lietuvių – tokios senosios grupės kaip  Kontrabanda, Foje.

Kartą begrodamas prasipjoviau pirštą, kraujas tekėjo visą dainą, bet, manau, tai tik pagyvino pasirodymą. Somos pirmojo koncerto metu lūžo būgnų lekštė, tačiau, pratus prie to, kad kartais gali įvykti visokiausių dalykų, tiesiog pradėjau juoktis – viskas baigėsi gerai.

Labiausiai esu linkęs laikyti save kūrėju. Į šį žodį telpa daugiausiai ir tai geriausiai apibūdina tai, kuo užsiimu.

Pašaukimas, be abejo, egzistuoja, menininkas nėra profesija, išmokstama kada panorėjus, turi tai arba ne. Kiek į tai reikia įdėti darbo – kitas klausimas. Matyt, vieniems daugiau, kitiems mažiau, tai priklauso nuo žmogaus (nuobodžiai įprasta, bet tai tiesa). Aš norėčiau pridėti, kad į tai būtina investuoti begalę kantrybės.