Keista muzika

Vis galvoju, ko trūksta Lietuvos muzikai. Rodos, visko sočiai yra: šalis nedidelė, o pasiūla nors persiplėšk. Na taip, neturim galbūt tokių pasaulio roko ir kitokią šiuolaikinę muziką formuojančių grandų, kokius turi kitos šalys. Negimė čia Kapitonas Jaučiaširdis, neįsikūrė Magma, nekuria David Bowie, ir Woodstock ne Lietuvoje įvyko. Priežastys aiškios. Bet yra vienas dalykas, kurį turime. Ir pagaliau, po tiekos metų, manding, aš supratau, kas tai: keista muzika.

Nebūtinai tai yra dark ambient/experimental (Donis, Esatis - bene gražiausias pavadinimas Lietuvos muzikoje, Driezhas, Oorchach, Girnų Giesmės. Sedu, Sala, Anubi), performansai (AVaspo ir co.), neodadaizmas (nė nežinau, kas tai yra, ir ar yra, bet turbūt Šarūnas Nakas), sutartinės ar free jazz (oi ko turim, to turim, pvz., Liudą Mockūną, Juozą Milašių), microsound (Gintas K), field recordings (Alas23). 

Kai kam patinka pernelyg išgirtas toks lengvas vieno hito popsiukas su bandymu nustebinti kaip kad Vilkduja, Rumunija, OBŠRR (lyg The Legendary Pink Dots analogas, bet toli iki jo, deja), visokie draugų projektai, apie kuriuos žino tik patys draugai ir draugų draugai. 

Metalas ir (post)(pank)rokas Lietuvoje stiprus (NRCSSST, Shadowdances, Ghostorm, Ruination, Spellbound/The Earth Confession, Katedra, Berserker, Diktatūra, Poccolus)-(Antis, Šiaurės Kryptis, BIX, Sa-Sa., SKAMP, Siela, Alina Orlova, Jurga Šeduikytė, Vidas Bareikis, Antikvariniai Kašpirovskio Dantys, Giedrė, Jurgis Didžiulis, Biplan, Lemon Joy, Jazzu... stabdykit, kiek daug visko).

O dar naujo gero hiphopo užvežė: Fist 2 Fist Clik, Yga ir Broo, Lilas ir Innomine, Omerta. Ir Remigijaus Ruokio nepamirškim su jo Les Stagnateurs ir Gin'Gas. 

Tai gali būti kažkoks nostalgiškas bandymas prikelti laisvės dvasią hipiškai: https://www.facebook.com/santakastera?fref=ts (Lukas Devita). Kažkoks neįvertintas tylus šešėlinis Donovan'as, kurio, regis, taip niekas ir neįvertins, išskyrus uždarą kompaniją. Kažką panašaus galima pasakyti ir apie Vasha Dai / Vasha Dadaya.

Taip pat tai yra tokie genijai, kurie priklauso labiau pasauliui nei Lietuvai, tačiau jų saitai nėra nutrūkę, ir aš juos labai gerbiu: Darius Čiuta, Vladimiras Tarasovas, Viačeslavas Ganelinas, Natanas Gitkindas, Robert Svilpa, Michael Gira, Victor Diawara.

O mūsų pasididžiavimas Merope ir kiti su juo susiję projektai, NOTE, Druskomanija?

Keista muzika, tiesa? Visa liūdnai pikta, ir paneigianti svarbų mitą: estai visada už mus geresni (taip rašė vienas muzikologu tituluojamas žurnalistas; mokslus reikia baigti, kad būtum muzikologu kaip Asta Pakarklytė ar Linas Paulauskis: pažiūrėkit, kokius darbus jie yra parašę). Kodėl? J.M.K.E. buvo puikūs pankai, dėl politinės situacijos ir dėkingos geografinės padėties estai visada gyveno turtingesnėje muzikinėje terpėje, beveik kaip Lenkijos pasienio dzūkai. Aš žinau ne vienos estų grupės pavadinimą, jos neblogos, kaip ir latvių, bet nėra jose štai to keistumo. To, ką turi Vytautas Kernagis (užsimirštu, turėjo... nors muzika amžina). Kai sirpsta vyšnios... To, ką turi Keistuolių Teatras. Kai pravirkt gali... To, ką turi BIX. Tarp Europos ir Honkongo... To, ką turi Sa-Sa. Daugiau niekada... 

Viso to NIEKAS daugiau pasaulyje neturi. MŪSŲ keistos muzikos. Savotiškai esame artimi islandams (gal todėl Low Roar yra pusiau lietuvių grupė, o pavadinimą Lithuania vagia, kas netingi).

Ir kai koks nors tikras ar apsimetėlis muzikologas ir bet kokios šalies ar netgi Lietuvos klaus: o tai ką jau čia mes tokio turim, niekas grot nemoka, visi išsivažinėję, duokit paskaityti šį sąrašiuką, pasodinkit prie YouTube ir kitų interneto kanalų, padovanokit CD, LP, MC ir kitokių laikmenų, padovanokit koncerto bilietą. Ir supras. Yra toks stilius lietuviška muzika. Keista muzika, nes iš Lietuvos.