Klausimas menininkams: kas yra tikra, „įgarsinta krauju“ muzika

Janina Peleckienė

Tai muzika, perleista per stiprų jausmą – dažniausiai skausmą. Tai gali būti gėla, gali būti ir melancholija, šviesus liūdesys.

Daina Mieželaitytė

„Muzika, kaip ir bet kuri kita meno rūšis, tampa kūriniu tik tada, kai autorius yra tikras profesionalas, savo amato meistras, kai žmogus yra jautrios sielos ir girdi savo laikmečio  balsą, kai jis yra iškili ir originali asmenybė ir sukuria kažką tikrai unikalaus ir negirdėto (nematyto), ir dar truputėlis dieviškosios kibirkšties, kuri ir užvestų visą tą procesą.“

Marijus Berenis (Marijus-Trū)

Man šis terminas labiausiai asocijuojasi su metalo muzika. Ilgos repeticijos, po kelias paras „tekinami“rifai ir kriokiantis vokalas :) Nors, aišku, galima jį pritaikyti ir kai kurioms ŽAS dainoms. Toms, prie kurių tekstų teko ilgiau pasėdėti, juos „išnešioti“. Yra dainų, kurioms žodžiai susidėlioja per 15 minučių. Yra tokių, kurioms žodžius renki kelias savaites. Štai jos ir yra įgarsintos krauju.

Algimantas Lyva

Ir taip jau pasakyta: „įgarsinta“...

Emilija Petrauskaitė

Ta, kuri kyla iš tikrų išgyvenimų. 

Andrius Cenobitas

Kur jaučiasi, kad iš dūšios varė.

Linas Rimša

Kažkaip niekas neateina į galvą. Matyt todėl, kad nesąmoningai kyla dėsningos neigiamos asociacijos su sovietų armija. Tarnavau gi aš. Ten pas tuos padugnes viskas, anot jų, „krauju plauta“ buvo – tiek maršai, tiek čigoniško/kriminalinio atspalvio karininkų dainos ir visa kita. Kitų estetinių ar/ir kultūrinių kriterijų jie gi neturėjo. Visą tai man teko kasdien groti, groti... Ten gi visi esminiai reikalai умытые кpовью. Daugiau juk kaip ir nėr kuo didžiuotis, nors didžiuotis labai norisi, bent jau tam, kad nebūtų iki apsivėmimo gėda dėl supančios, pačių susikurtos realybės.

Artūras Šlipavičius

Baltijos jūros ošimas.

Egidija Medekšaitė

Krauju turbūt, kur buvo nelengvos aplinkybės įrašyti muziką.

Teresa Zibolienė

Tikra muzika nebūtinai turi būt paženklinta krauju.

Reda Šatūnienė

Net nežinau. Gal sunkusis metalas? Daug elektrinių gitarų, fūzų ir pan? :) Sodrus, gilus balsas, ne koks švelnus lyrinis „berniuko“ :)

Martynas Jankevičius

Visa muzika yra tikra, arba ji tiesiog nėra muzika.Įrašinėti muzikos krauju nebandžiau. (Gal būtų įdomus eksperimentas.). Man tik menasi vienas pokalbis. Vienam labai geram gitaristui pasakiau, kad jis yra gitaros dievas. Į ką jis man atsakė – pilnos kapinės tokių gitaristų.

Dijana Apalianskienė

Mano KUKLIA nuomone, tai roko muzika ar tam visai priesinga, bet panaši savo galybe, stiprumu, jega, laisve – simfoninė muzika... Tokios dvi priešingos, bet stiprios savo emocijomis ir pojūčiais  muzikos... Abi jos man gan priimtinos.

Rūta Skudienė

Klausimas keistas... Muzika arba yra, arba jos nėra... Jeigu  girdėti pastangos, neprofesionalumas, tuomet jos ir negali būti, jeigu jaučiasi „kraujas“ – dar keisčiau. Muzika yra garsų menas ir muzikos misija yra suteikti emocinį pasitenkinimą (gal ir susierzinimą). Garsu galima ir nužudyti tiesiogine to žodžio prasme, ir išgydyti ar pakylėti. Taip paprastai atsakyti negalėčiau.

Tomas Pabedinskas

Roką :)

Ką Mykolas

Arba iš serijos, kurioje per metalo koncertą Irane sukarinta policija lazdomis „prižiūri“, jog visi žiūrovai sėdėtų? Indonezijoje vaizdelių panašių irgi būta. Tiesa, lazdos jau bambukinės. Ne taip kardinaliai – Monsters of Rock Moscow?

Dainius Stonys

Gal tai muzika, sukurta kritiniais, persilaužimo laikotarpiais, persunkta idėjų, už kurias buvo liejamas kraujas..?

Arūnas Brazauskas

Flamenco.

Algirdas Kugevičius

Septintojo dešimtmečio roką, hipių muziką, persmelktą protesto prieš šaukiamąją armiją ir visokius karus. Ją dažnai „įgarsindavo“ kraujas, besiliejęs iš po policininkų ir milicininkų „bananų“...

Henrikas Pupelis

Tikra muzika aš laikau  visą sukurtą muziką. Tačiau „krauju įgarsintą“ priskiriu kūrėjui, kurio  dvasinė vertikalė nepajėgi pranokti fizinės horizontalės, t. y. jo instinktų. Mano manymu, žodis „kraujas“ visiškai netinka romantinės epochos klasikinei  muzikai , kurioje erosą pranoksta agapė, bet puikiai tinka romansams, kurių lygis nuo vertikalės ir horizontalės sankirtos taško – aistringo „myliu–užmušiu“, viršija horizontalę pasiekdamas tam tikrą vertikalės aukštį , „myliu–pasiaukosiu“. (Tiesa, Lietuvoje teko girdėti muzikos kūrėją, kurio lygis nepasiekia „myliu“ vertikalės pradžios ir šliaužioja  „nekenčiu“ lygmenyje, pvz., daina: „Kontrolinis šūvis“, ar kažkas panašaus). Galbūt žodis „kraujas“  tinka modernios, galios epochos tam tikrai tiek klasikinei, tiek estradinei muzikai. Tačiau tikriausiai netinka, pvz., R. Paulo estradinei muzikai.

Evaldas/Sadlave OBTEST

Asmeniniais išgyvenimais perpinta muzika, dažniausiai iš paauglystės ir jaunystės laikų. Stipriai susijusi su tam tikrais žmonėmis, žmonių grupėmis ar įvykiais. Tai ir yra visos magijos paslaptis, mano manymu.

Linas Paulauskis

Daugelis iš muzikos, iš paskutiniosios Kultūros nakties.

Remigijus Ruokis

Kurią atlikdamas ar darydamas įrašą jauti šiurpulius nugaroje ir visišką palaimą.

Žemyna Trinkūnaitė

Tikra muzika man – ta, kurią groji ir džiaugiesi, kad ji tokia graži :)

t'

Rutina, į kurią atsakyti nėra nesudėtinga, bet pagalvojęs rašau: muzika, kad ja apskritai galima būtų suvokti, turi buti skirta, o ne pasisavinta. O tam, kad kraujas lietųsi laisvai, jo turėtų būti bent lašelis. Elektrinė plazma to nereikalauja. Ten viskas tik emuliuojama. Inovacijos tik reklamoje (ir tai tik toje, kai viskas iki lempos. Kai investuoji (į ją). Muzika visada buvo ir liks už mikrofonų. Kad ir kaip ten nekalbėtumėm („'Venos, Venos“) ar net dūduotume kartu (Vienos-Du... Du! Du!!!)

Tomas Chveduk

Hm... Labai graži frazė – „krauju įgarsinta“...  Krauju įgarsinta muzika – garsas, kuris sukuria šiurpulius žmogaus kūne.. Tai yra garsas, kuriam skambant, akyse matosi atlikėjas, jo emocija, jo teigiama/neigiama kraujosrūva, kuri teka klausytojo link ir, pasiekusi tikslą (klausytoją), sukuria galimybę pajusti tai, ką jaučia atlikėjas. Trumpiau tariant, galėčiau pasakyt ir taip: „krauju įgarsinta“ – muzika Dievui. Muzika iš žmogaus Dievui, iš Dievo žmogui. Labai plačiai interpretuoju, bet toks apibūdinimas man šiuo metu tiko labiausiai. :)

Vilijus Vaišvila

„Krauju įgarsinta“, mano nuomone, muzika sukurta esant stipriam emociniam , socialiniam ar istoriniam sukrėtimui. Muzika, parodanti ne tik kompozitoriaus emocinę būseną, bet ir visuomenės požiūrį į tą ar kitą įvykį.

Aras Žvirblys

Bandau atsakyti į „neatsakomą“ klausimą ;):) Kaip gal jau pastebėjai, muzikos aš nevadinu tuo žodžiu. Tą vyksmą, tą kūrybinį, garsinį vyksmą aš vadinu garsų žaisme, taigi, tuo pavadinimu ir remsiuosi dabar, iš eigos, „rašliai galvodamas“ , tau rašydamas, atsiliepdamas. Galvoju, kad netgi ta garsų žaismė, kuri gimė tik dėl poreikio gyventi kažkaip geriau, ji taip pat yra tikra ir „krauju įgarsinta“, arba „krauju pagardinta“ :). Kas yra tikra ? Pvz., medinis kiaušinis yra netikras kiaušinis, bet jis yra tikras medinis kiaušinis :) O garsų žaismė, jei joje yra garsas ir nors kokia žaismė, tai ji, matyt yra tikra. Jei galvoti apie tai, kiek kūrėjas yra nuoširdus, dalindamasis ar parduodamas savo mintis, kūrybą – garsą, kiek naudojo „kraujo“ kurdamas savo didingą ar „didingą“ kūrinį, tai to dalyko aš negaliu pamatuoti ir paprastai stengiuosi atsiriboti nuo tokio poreikio – matuoti. Tikiu ar ne kūrėjo garsinės, kūrybinės minties teigimu, tai irgi nėra visada vienodai aišku. Netgi man pačiam :) Kartais, tai tiesiog skamba, susilieja su pasaulio triukšmu, tampa jo dalimi, jo tikra dalimi, o kartais, visai tikroviškai :) paliečia net ir giliausias sielos stygas. Dažnai tai tiesiog aplinkybių, įspūdžių visumos dėsninga išdava. Gali būti, kad tas pats kūrinys vienomis aplinkybėmis „išsiduoda turintis kraujo“, o kitomis, ne. Matyt, galima pasakyti ir taip, kad savo „krauju“, pagal savo tam tikrą poreikį ar net poreikių lygmenį, mes girdimą garsų žaismę pripildome ir patys. Gal tiktų palyginimas apie tai, kad kuo pats smirdi, tuo kitus tepi :) Arba kaip šauksi, taip ir atsilieps ir t.t., ir pan..  Juk žinome tokius dalykus, kad kartais „turgaus mergelė“ gražiai, gal net ir saldžiai, bet su nuoširdžia įtaiga, tikėjimu dainuojanti mergelė, gali pasiekti mūsų jausmingumą. Tada ir protas nesipriešina :) O „sliekų ieškojimas“ ar pastangos susitapatinti su vadinamuoju „elitu“, klausantis aukščiausio pasaulio įvertinimo sulaukusių kūrėjų, atlikėjų, gali palikti tik neaiškų prisileitimą prie to, kas be ginčo... yra vertinga, gali ir nesuteikti to „kraujo“ papildymo.  Na, jau rutuliuoju čia iš tos eigos, gal ir į kitas lankas. Įtariu, kad dar nesulaukei mano atsakymo :):) Man visa garsų žaismė yra tikra, jei aš ją sugebu išgirsti ir pajausti. O ar ji, kuri parašyta „krauju“. Tai gal ir atsakiau jau. Net gi ta garsų žaismė, kurią daugiau kuria „kompiuteris“ ar įvairios pagalbos, ruošiniai, net ir ji dažnai gali būti vadinama „krauju parašyta“. Jei klausytojas, ar net vartotojas, ją klausydamas geriau jaučia savo „kraują“. Jei įvyksta „pokalbis“ ar sąšauka. Dėliojimas į lentynas, ypač dvasinių („krauju parašytų“) dalykų, man nėra priimtinas. Gal dėl to, kad jis man labai susijęs su dvasios augimu ar jos skurdu apskritai, garsų žaismėje taip pat. Lyg ir suprantu tavo susigalvotą ar pan. ;) užduotį, tavo pašaukimą, bet ar jis tikrai "krauju parašytas" .... ? :) atsakyk į tai pats sau..... Na, kaip sugebėjau, nuoširdžiai :) gero dienos skambėjimo

Ramūnas Jaras         

Ar tai apie garso režisūrą, įrašymą („garsistai“ arba ir patys muzikantai šiais laikais įgarsina, fiksuoja), ar įgarsinimas perkeltine prasme?

Deividas Krutkevičius

Apibrėžkit šia sąvoką plačiau, ką norima tuom pasakyt?

Alkobilly Man

Jokios muzikos nelaikau tikra, muzika yra fikcija. Neįsižeisk, bet man atrodo, kad tu ieškai šokiruojančių antraščių ir provokuojančių atsakymų klaidingu adresu. Rekomenduočiau šituo klausimu pakalbinti goregrind stiliaus atstovus.

Gaiva Kuliešienė

Apie muziką negalvoju nieko ir niekada, visai ne mano sritis, neturiu geros klausos ir neturiu pakankamai intereso, nes suvokiu, jog tekstai programuoja mus labai giliai, o as negirdžiu tokių, kuriais norėčiau leistis programuojama.

Skaidrius Kandratavičius

Krauju įrašyta arba įgrota arba įgarsinta gali turėti keletą prasmių. 0. Tikra arba reali arba „nereali“ autentiška arba autais atsiduodanti, arba lytimi, todėl (ne)autonomiška (ne)automatiška. 1. Bet kurio žanro, kurią kuriant įdėta daug širdies (meilės arba neapykantos arba mėsos) arba darbo (taigi dėl to arba geniali „nuo Dievo“ arba netalentinga.  2. Faustiškąja reikšme pardavusi dūšią velniui (šėtonui arba piktajai dvasiai, arba demonui, arba ateiviui, arba pelkių pinčiukui), satanistinė arba nemirtinga, amžina. 3. Netapusi preke arba populiaria, arba neradusi nišos kapitalo rinkoje, dėl to mirusi arba miręs (iš bado arba nevilties) autorius. 4. Tapo pop preke arba itin „vežanti“ minios išėjo iš proto arba nusižudė. 5. Itin Asmeniška, dėl to visiems kiekvienam priimtina, randanti atgarsį arba nepaklausoma, per individuali. 6. Gyva (gyvai atliekama arba gyvybinga (laikui nepasiduodanti arba klasika tampanti arba itin užvedanti). 7. Skambėjusi arba suskambusi kruvinų skerdynių metu arba Nukryžiavimo metu. 8. Triukšmas arba tyla, arba Visa pasaulių muzika. 9. Transcendentinė arba imanentinė, arba įimanti, arba metarealistinė kaip vidurio kelias materialistinei dvasiai. 10. MP3 arba Mindaugo Peleckio trejybinis vienis. 11. Grojimas Paberžėje arba Jaro Kandratavičiaus (de)generuotos nrg sangriuva. 12. Bijanti ambient arba AMB nebijanti žmogadievių šmogadeivių teosofinė arba filologinė. 13. Tiesiog 13 arba 767 arba skersą dedanti ant skaičių arba skaitymo arba skaitmenavimo. 31. Spiritualistiniai spyriai arba spirų spiritas.

Vaclovas Bagdonavičius

„Krauju įgarsinta“ muzika, mano požiūriu, yra toji, kuri „užvirina kraują“ klausytojo gyslose, t. y., kuria išreiškiami tikri dvasiniai kuriančiojo  išgyvenimai, tokius pat išgyvenimus sukeliantys panašią dvasinę klausą turinčiam suvokėjui.

Kimo Arbas

I would say that real music is the work done purely for the art of it, it's ok if it sells, but if it is created as a business project, then it will be business first and music second. So when music is done for the art of music it tries to stand out amongst other styles and have its own "voice" or it will reference other music and add a personal twist to make it stand out. Usually business music tries to sound/look like what ever is selling most and it is built for that. But the energy is much different and obvious even with high level of skills. Music for the art of music has an unmistakeable spiritual quality to it that is alway present and is invisible to materialism...

Regimantas Tamošaitis

Oi, nežinau... Šita metafora „įgarsinta krauju“ man su muzika nelabai asocijuojasi, labiau gal su  prozos autoriais; moksliniai darbai yra rašomi „krauju ir prakaitu“ – bent man taip buvo:) Muzika visada turi džiaugsmo ir žaidimo elemento... Bet muzika gali būti įgarsinta sielos būsenomis, ir tai pasakytina apie muzikinio stiliaus kūrėjus, kuriuos galime išgirsti jų muzikoje kaip unikalius ir gyvus asmenis. Pradedant nuo Jimi Hendrix, Jim Morrison, Janis Joplin (vokalas), Jimy Page, Ritchie Blackmore, Pink Floyd, Robert Fripp ir t. t. Pavyzdžiui, The Beatles – genialūs, labai asmeniški kūriniai, bet ne „kruvini“, ne iš kančios, o iš džiaugsmo:)... taip man atrodo... geros dienos!

Baiba Ivulāne

Folklorą, tiksliau, tradicinį arba etnografinį dainavimą, kuris ne tik girdimas, o ir juntamas dėl vibracijos. Taip pat ir kai kurių atlikėjų improvizacija, pagrįsta folkloru.

Linchette Marcel

Krauju igarsinta muzika – tai muzika, gimusi iš išgyvenimu, tarsi vidinio pasaulio garsinė bei lyrinė išraiška. Manome, kad būtent realus emocinis bei jausminis pagrindas suteikia muzikai tikrumo. Ir dažnai labai jaučiasi, kaip buvo parašytas kūrinys, ar nuosirdžiai, ar racionaliai, matematiškai apskaičiuotas. Tikra muzika gimsta jaučiant, o ne galvojant.

Mirrors of Mind

Tai tokia muzika, kai tu parašai albumą ir po kurio laiko supranti, kad tau nėra ko daugiau pasakyti, kad viskas, ką tu galėjai, žinojai, pergyvenai, jau įdėta į tas 12 dainų. Viskas. Ir tuštuma...

Vita Žabarauskaitė

Išgyventa, būdinga tik tam autoriui ir nuoširdi. Be abejo, profesionali. Iki kaulų smegenų paveiki, pravirkdanti gerąja prasme klausytoją. Kartais aš verkiu koncertuose nuo muzikos gerumo, bet tai išeina savaime, nes muzika sugeba suvirpinti tokias sielos stygas, ko nesugeba kiti menai. Jei autorius ir muzikantas save atiduoda, klausytojas tą tikrai pajaučia – visuose stiliuose.

Laurynas Šarkinas

Tikra muzika laikau profesionalią, profesionaliai aranžuotą kūrybą. Kurioje matai kompozitoriaus, grupės idėjas, muzikinį humorą, pastangas, įdomybes. Krauju įgarsinta muzika, man atrodo, tokia, kai atlikejai, neturėdami muzikinių žinių ir skonio, stumia iš savęs per prievartą bet koki šlamštą, per prakaitą ir kraują :) Žinoma visokio plauko žmonėms reikalinga visokio plauko muzika. Pagal kiekvieno intelektą.