Martynas Eidukevičius: „Jeigu kažkur yra žmonių, kuriems nepatinka muzika, jiems gyvenimas ne žiedlapiais klotas“

Interviu (2015 06 07).

Kas Jūs? Kodėl taip gerai grojate gitara?

Esu Martynas Eidukevičius, gimiau 1993 m. Vilniuje.

Muzika mane žavėjo nuo pat vaikystės. Tėvai pasakoja, kad būdamas maždaug 3 metų sėdėjau senelio brolio automobilyje ir garsiai klausiau AC/DC, bet to jau neatsimenu. Atsimenu, kaip būdamas maždaug šešerių mėgau žiūrėti MTV, tai būdavo beveik taip pat įdomu, kaip animaciniai filmukai per Cartoon Network. Vienam namuose likti nebūdavo bėda – vienas smagiausių užsiėmimų man būdavo klausytis albumų per muzikinį centrą. Labiausiai patikdavo Robbie Williams, Queen ir Moulin Rouge garso takelis. Tuo metu, kai pradėjau eitį į pirmą klasę, ypatingai susižavėjau sunkesne muzika, greičiausiai todėl, kad kartą per MTV pamačiau Linkin Park – In The End. Tai buvo mano pirmoji mėgstamiausia grupė.

Pradinėje mokykloje per muzikos pamokas gaudavau pagyrimų, vėlesnėse klasėse neilgai grojau pianinu. Kai ėjau į šeštą klasę, mama iš pusseserės pasiskolino klasikinę gitarą, tada ir pradėjau groti, buvau trylikos. Esu savamokslis, o tuo metu neturėjau interneto, todėl buvo labai įdomu išsiaiškinti, kaip ta gitara apskritai veikia, ir gan greitai perpratau. Vėliau gitarą teko grąžinti, tad susitaupiau pinigų ir nusipirkau savo pirmąją akustinę gitarą. Turiu ją ir šiandien – apipaišytą, subraižytą, be vieno suktuko, todėl slepiu spintoje. Elektrinė gitara buvo mano 15 gimtadienio dovana iš tėvų, dabar tai yra mano mėgstamiausias ir pagrindinis instrumentas.

Aš manau, kad susidūrimo su muzika išvengti beveik sneįmanoma. Kartais pagalvoju, kad jeigu kažkur yra žmonių, kuriems nepatinka muzika, jiems gyvenimas ne žiedlapiais klotas.

Pirmosios grupės, kuriose teko groti/jas sukurti. Pirmi sukurti kūriniai.

Mano pirmoji grojimo grupėje patirtis buvo mokykloje – keletą kartų grojau renginiuose, bet tai tebuvo tam tikslui suburtos grupės. Aš niekada nelankiau muzikos mokyklos, ir taip jau nutiko, kad nei vienas iš mano draugų negrojo jokiu instrumentu, o kadangi mėgau kurti, reikėjo kažką sugalvoti.  Gal atsitiktinumas, o gal ne – domėjausi kompiuteriais ir programomis, ir kartą NK žurnalo diske aptikau programą Fruity Loops studio, tai buvo mano pirmoji pažintis su muzikos kompozicija bei produkcija. Pirmuose kūriniuose buvo tik gitara ir vokalas, gaila, jų jau nebeturiu. Seniausias kūrinys, kurį turiu, įrašytas 200 9m. rugsėjį, parašytas pianinui, vadinasi „Autumn“ („Ruduo“). Turiu pasakyti, kad nors ir labai mėgėjiškas, man jis patinka, matyt todėl ir yra seniausias – praėjo šešiolikmečio muzikos tirono Martyno filtrą. Anksčiau turėjau ligą viską trinti, kas bent kiek užkliūna.

Maždaug prieš pusmetį nusprendžiau, kad užteks sėdėti namuose, mat visada grodavau vienas ir kai draugai paprašydavo kažką pagroti, pastebėjau, kad grodamas kitiems jaučiuosi visai kitaip – ne taip jaukiai, nesaugiai. Iki to laiko esu keletą kartų grojęs mokykloje, bet niekada nedariau to reguliariai. Mano nuomone, puikus muzikantas turi mokėti viską – kurti, jausti ritmą, improvizuoti, išmanyti muzikos teoriją, atlikti savo muziką prieš auditoriją. Šiuo metu stengiuosi kuo daugiau groti gyvai, dalyvauju improvizaciniuose vakaruose, kartais groju akustiškai su vokaliste, repetuoju su nerealiu kolektyvu Vilniaus Kolegijos baigiamajam egzaminui. Tiesa, apie nuolatinę grupę kol kas negalvoju – kompozicija dabar yra mano pagrindinis prioritetas.

Kada pirmasis albumas?

Kitų metų viduryje ketinu parašyti bei išleisti savo pirmąjį albumą, kuriam ruošiuosi jau ilgą laiką. Iki šiol internete nėra daug mano muzikos – turiu kelis vaizdo įrašus YouTube bei vieną neilgą kūrinį Soundcloud puslapyje.

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

Kol kas iš žymesnių renginių teko dalyvauti tik „Guitar Day 2015“ konkurse, bet manau, kad greitu metu šis sąrašas taps ilgesnis.

Ką kuriate dabar?

Šiuo metu visas dienas, kaip ir įprasta, leidžiu savo studijoje, namuose. Esu pasirašęs planą bent metams į priekį, dabar turiu užbaigti aštuoniolika kūrinių, iš kurių ištraukų sudėsiu savo demonstracinį įrašą. Jame bus galima išgirsti įvairių žanrų kompozicijų, parodysiu tai, ką moku geriausiai. Kartais draugams kyla klausimų, ką gi aš apskritai dabar veikiu, nes kaip groju – taip groju, į saulės šviesą beveik neišlendu, o naujų kūrinių nėra. Šie kūriniai kartu yra ir pasiruošimas albumui, tad didžiosios dalies jų neketinu kelti, bet vieną kitą įdėsiu. Kaip tik šiuo metu baiginėju ilgą elektroninį/fusion/rock/ambient kūrinį, kurį greitu metu ir įkelsiu. Mane domina muzikos kūrimas žaidimams, filmams, reklamoms, tad šalia albumo rašymo mėginsiu prasibrauti ir į tą nišą.

Įtakos.

Didelę įtaką mano muzikai turi kitų kūrėjų darbai. Stengiuosi klausyti muzikos kiekvieną dieną, yra daugybė albumų ir atlikėjų/grupių, kurių ruošiuosi paklausyti. Lygiai kaip rašytojui reikia skaityti kitų autorių knygas, kad pasisemtų naujų minčių, atrastų negirdėtų metaforų bei formuotų savo stilių, kompozitoriui būtina klausytis kuo daugiau įvairios muzikos. Geri albumai mane įkvepia panašiai, kaip filmai, – tai nėra ilgalaikis įkvėpimas, bet jo užtenka. Kartais, kai ilgą laiką vien tik groju ir kuriu, santykis su muzika pasidaro kažkoks buitinis – labiau talpinu viską į rėmus, pamirštu eksperimentuoti, tokiais atvejais geras albumas, koncertas, ar filmas labai gelbsti.

Aš manau, kad įkvėpimo nereikia laukti. Sėdint ir nieko nedarant jis neateina, bent jau man. Darbas mane labiausiai įkvepia – kuriu kiekvieną dieną ir kartais užtenka vienos vienintelės natos, kad vaizduotėje pasimatytų kūrinio kontūrai. Kartais būna, kaip aš vadinu,  “disonansinių” dienų, kai tingi groti, kurti, net klausyti muzikos, bet labai svarbu nepasiduoti šioms klastingoms mintims ir laikytis plano, dažniausiai užtenka 20 minučių pagroti gitara ir vėl grįžta noras muzikuoti.

Mėgstamiausi/labiausiai vertinami Lietuvos/užsienio muzikantai/grupės.

Iš užsienietiškų grupių šiuo metu klausau Paramore, Hybrid, Dirty Loops, visgi dažniau klausau kompozitorių arba gitaristų/instrumentalistų muzikos – Plini, Jakub Zytecki, ypatingai daug Pat Metheny, Alissia Benveniste ir kitų.

Lietuviška muzika domėtis pradėjau palyginus neseniai ir kasdien atrandu kažką naujo. Patinka Saulės Kliošas, Marijonas Mikutavičius, Beissoul & Einius. Labiausiai įkvepiantys Lietuvos muzikantai – Aleksandras Tenas, Domas Aleksa, Martynas Levickis.

Visa kita, ko nepaklausiau – tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

Ko gero, daugiausiai įdomių pasakojimų susikaupia grojant gyvai, bet kadangi tai pradėjau gan neseniai, nelabai ir turiu ką papasakoti, ir gerai – kol kas viskas vyksta sklandžiai. Pačiam visada būna labai linksma žiūrėti nepavykusius kadrus kai įrašinėju video – visada juos išsaugau. Šiaip esu labai kantrus, bet ne tiek, kad ramiai įrašinėčiau, kai kažkas nesigauna 40 kartų iš eilės, po tiek jau prasideda linksmybės.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a.a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Manau, kad šiais laikais žmonės labai persistengia svaidydamiesi žodžiais „talentas“ ir „genijus“. Žinoma, visi turime skirtingų gabumų, bet aš pritarčiau E. Mieželaičio teiginiui. Mano nuomone, talentingi žmonės yra vienu laipteliu aukščiau, bet užlipti tai vis tiek visiems visą laiptinę reikia. Labai mėgstu vieną anglišką posakį – hard work beats talent, when talent doesn’t work hard (sunkus darbas nugali talentą, kai talentas nedirba sunkiai).

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Aš visada palaikau bandymus ieškoti ar kurti kažką naujo. Pats nelabai domiuosi tokiais dalykais, man visada buvo ir bus svarbiausia muzika, bet šou elementai gali būti puikus prieskonis (jeigu dėl to nereikia ieškoti kompromisų muzikoje). Šių metų eurovizijos nugalėtojas puikiai išnaudojo vizualizacijas. Jei kas sukurtų tokio pobūdžio miuziklą, tikrai norėčiau tai pamatyti. Visgi vien tik atlikėjų ant scenos man pakanka, tame yra kažkas magiško, žiūrėti kaip kitas žmogus groja. Visai neseniai vyko “Gatvės muzikos diena”, kurioje jau prieš einant namo pamačiau styginių kvartetą, grojo gerai žinomus klasikinius kūrinius, tai stovėjau išsižiojęs gerą pusvalandį. Muzikantai buvo pasipuošę, geros nuotaikos, tiesios laikysenos ir viskas atrodė profesionaliai. Ir visai nesvarbu, kad buvo sunkiau juos girdėti, kadangi instrumentai nebuvo įgarsinti, ar kad kuris nors įveldavo vieną kitą klaidelę, po truputį žmonės pradėjo eiti arčiau, nes pats pasirodymas atrodė žiauriai žavingai. Kaip ir minėjau anksčiau, kartais atsiranda kažkoks buitinis santykis su muzika, kai priimi ją kaip kokį sausą mokslą ar darbą, bet užtenka pamatyti/išgirsti kitus muzikantus gražiai grojant, ir prisimeni, kodėl iš tiesų tai darai.  

Nuorodos:

https://soundcloud.com/martynaseidukevicius

https://www.facebook.com/martynaseidukeviciusmusic

Klubo „Tamsta“ nuotr.