Dumaz: Poreikis kitokiam, nestandartiniam menui atsirado

Interviu (2015 04 25).

Kas yra muzika?

Hm. Man tai toks, sakyčiau filosofinis/egzistencinis, klausimas. Anksčiau apie tai nesusimąstydavau. Bėgant metams požiūris gilėjo ir viskas pradėjo įgauti kitokią prasmę. Sakyčiau, tikras menas tai dvasios saviraiška kūno pagalba. Gal todėl klausant kūrinio kartais iš karto galima pajusti, ar jis sukurtas iš reikalo (šlovės ar turto siekiams), ar jis nuoširdžai liejasi iš širdies, kai nebandoma įtikti niekam, tik sau pačiam.

Kiekvienas mato, supranta ir girdi skirtingai, bet yra tam tikrų besikartojančių šablonų, kurie suprantami daugumai. Kai aš pajuntu šias visiems taikomas gaideles, toks menas man nueina į antrą planą. Tuo nenoriu pasakyti, kad masėms pritaikytas menas yra blogai. Juk visi mes pradedame nuo kažko, mokomės iš kitų, atkartojam kitų technikas ar skolinames idėjas. Galų gale mokomės suprasti, ką matome ir girdime ar jaučiame kitų kūryboje. Taip kad visas menas turi tam tikrą vertę pagal kiekvieno individualų vidinį evoliucionavimo lygį.

Vis daugiau ir daugiau įdomesnių lietuviškų projektų išlenda į paviršių. Matosi, kad poreikis kitokiam, nestandartiniam menui, atsirado. Publika taip pat bręsta. Sunku sekti, kas vyksta Lietuvoje gyvenant užsienyje, bet pasiekiančios naujienos džiugina širdį. Malonu, kad Lietuvoje pradėjo rastis daugiau įdomių ir drąsių žmonių, nebijančių laužyti nusistovėjusius standartus.

Mane patį labiau domina stebėti, kaip kūrėjas tobulėja ir mokosi, kai nesustoja prie vieno šablono, o ieško toliau, eksperimentuoja, auga. Šiuo gyvenimo laikotarpiu tikriausiai jau persisunkiau populiariąja kultūra ir menu, todėl ieškau kažko įdomesnio ir savotiškesnio, nematyto ir negirdėto. Apibrėžtus muzikinius stilius po truputėlį imu laikyti kaip bandymą būti kažkuo kitu. Apibrėžtas muzikos stilius tai bandymas pritapti prie šablono, kopijavimas kažkieno kito minčių ir idėjų. Kam to reikia? Kuo blogai būti savimi ir daryti taip kaip tai sklinda iš tavo vidaus. Kai sukūręs kūrinį esi nustebęs, kad net nežinai, kaip čia tau taip pavyko padaryti. Būtent toks savitumas man dabar ir yra įdomiausias muzikoje  ar apskritai bet kokioje meno šakoje.

Papasakokite apie save.

Ričardas Strikulis, gim. 1979 m. Savo gimtine laikau du miestus, kuriuose augau. Tai Šiauliai ir Joniškis.

Turbūt, kaip ir daugelis, sakysite, kad muzika Jūsų gyvenime atsirado dar vaikystėje?

Gal juokingai nuskambės, bet manau, jog pirmoji pažintis su muzika įvyko motinos įsčiose ir nuo to laiko tęsiasi per visą gyvenimą.

Vaikystėje namuose netrūko muzikos, nes abu mano buvo tėvai buvo muzikantai. Šiuolaikinis jaunimas tikriausiai net nežino, jog sovietmečiu tik labai nedidelė dalis vakarų muzikos buvo viešai leidžiama klausyti ar įsigyti. Buvo tokių muzikantų, kurie tą muziką importuodavo pridengę kaip savo kūrybą. Tokiu būdu nemažai muzikos darbų atgimė lietuviškų koverių/remiksų pavidalu. Gaila tik kad daugelis  klausytojų tada net nežinojo ko klausėsi iš tikro;] Taip pat buvo pakankamai žmonių, kurie pogrindyje kopijuodavo juostas ir kasetes nelegaliai patekusias pro geležinę sovietų sieną ir dalindavosi.

Namuose nemažą sovietinių plokštelių kolekciją buvo surinkusi ir mama, tarp kurių pasitaikydavo perliukų tiek iš lietuviškos, tiek ir kitos sovietuose leidžiamos muzikos. Taip pat turėjom ir keletą pogrindinių kasečių bei juostų. Visa ši muzika įtakojo mano ankstyvąją vaikystę ir plėtė supratimą apie muziką.

Labiausiai atmintyje istrigęs momentas maždaug sovietmečio griuvimo laikotarpiu, kada tikrai giliau įnikau į muzikos klausymą. Namuose mama buvo įrašiusi muzikos greičiausiai iš MTV top 20. Tai buvo viena mėgstamiausių ir klausomiausių mano juostų. Taigi užsimaukšlinęs ausines klausau tos juostos taip isijautęs, kad net nejuntu, kad niūniuoju/dainuoju. Matyt, traukiau iš širdies, nes kitą akimirką mano skraidymas padebesiais buvo nutrauktas mamos purtymo už peties: pasirodo, aš pakėliau ją iš popiečio miego savo erzinanciu zyzimu ir kraustymusi iš proto.

Tuo metu klausiau vieno is dviejų kūrinių: arba „Depeche Mode - Enjoy the Silence“, arba „Tears For Fears - Sowing The Seeds Of Love“. Ir iki šiol šiuos abu kūrinius laikau to laikmečio šedevrais niekuo nenusileidžiantiems šiuolaikinei muzikai.

Seniai kuriate?

Kurti pradėjau po pirmų susidūrimų su kompiuterine programėle Fast Tracker II. Buvau taip sužavėtas mintimi, kad yra galimybė kurti naudojant kompiuterį, o ne grojant tikru instrumentu. Tai buvo maždaug 1996 metų pavasaris. Nuo to laiko visam gyvenimui “užsikabliavau ant muzikos”. Pirmaisiais keturiais/penkiais kūrybiniais metais nieko reikšmingo nenuveikiau, nes tai buvo viso labo pirmieji žingsneliai ir vaikiški bandymai sukurti kažką, sukombinuoti, kopijuoti ir panašiai. Tuo laiku mokiausi Šiauliuose, o gyvenau Joniškyje. Neturėjau savo kompiuterio, tad stūmiausi labai palengva.  Nors vistiek mokslų sąskaita atrasdavau laiko sudalyvauti vietiniuose "tūsuose" tiek didžėjaujant, tiek pusiau live pasirodant.

Tikriausiai daugelis žmonių kreivai žiūri į tokius kūrėjus kaip aš, bet aš praktiškai beveik nemoku groti jokiu instrumentu.  Mano instrumentas yra galva, klausa ir kompiuteris arba sintezatoriai. 

Kada gimė Dumaz?

Rimtesnė kūryba prasidėjo projektu Dumaz apie 1999 metus. Tuo laiku sparčiai ėmė vystytis kompiuterinės technologijos dėl ko atsirado ir geresnės galimybės kurti kompiuteriu. Tuo metu priklausiau studentų atstovybei Šiauliuose ir kadangi savo personalinio kompiuterio vis dar neturėjau, nemažai  vakarų ir net naktų kartu su bendraminčiais praleisdavome sėdėdami prie atstovybės turėtų kompiuterių užsiimdami muzikine kūryba. Vieną naktį klausantis ir sempluojant skolintas senas plokšteles iš bibliotekos akiratint papuolė pasaka apie Elenytę. Klausant pasaką kilo mintis, kad neteisingai yra „važiuojama“ ant kai kurių užsieninių filmukų kaip pvz. Tomas ir Džeris, būktais jie smurtą propaguoja, kai pas mus pačius tokios „gražios“ pasakos. Taip gimė idėja „parodyti ir savo grožybes“ sukombinuojant lietuviškos pasakos iškarpą su  muzika. Šitaip atsirado projektas Dumaz.

Maždaug tuo pačiu laiku pradėjau dirbti prie kito savo projekto Empty Pockets kuris galų gale pastūmėjo vystymąsi link Exhibitor projekto. Exhibitor projekte susiliejo Dumaz muzikali pusė su Empty Pockets technine puse ir įgauta patirtimi bei jau pakitusiu požiūriu į muziką. DigThatBeat (kitaip DTB) buvo tik tarpinis ieškojimo metas.

Kokius albumus įrašėte?

Yra ir niekur prieš tai nepublikuotų muzikinių kūrinių.

Albumai ir EP:

Dumaz - Dumaz (+bonuses) (triphop)

Dumaz - Different Reflections Of The Same (triphop/beats)

Empty Pockets - Questionmark (idm)

Empty Pockets - Vl1 (d&b)

Empty Pockets - B Sides & Remixes (d&b)

Empty Pockets - 3 (bigbeat/breakbeat/breaks)

Exhibitor - Triple Retrack (experimental/triphop/nu jazz/acidjazz)

Exhibitor - Too Many Teas (experimental/triphop/nu jazz/dubstep)

Richy - Black Underground + bonuses (experimental)

Demo1 - lengvoji pusė:

https://soundcloud.com/dumaz/rs-soft-side

Demo2 - kraštutine pusė: 

https://soundcloud.com/exhibitor/rs-edgy-side

Nuorodos:

https://www.facebook.com/dumazofficial
https://www.facebook.com/exhibitormusic

https://soundcloud.com/dumaz
https://soundcloud.com/exhibitor
https://soundcloud.com/empty-pockets

https://www.mixcloud.com/exhibitor

Paskutinių likusių Dumaz CD (2006 m.) galite isigyti čia: https://dumaz.bandcamp.com/album/dumaz.

Koncertavote?

Teko dalyvauti „Mėnuo Juodaragis“ festivalyje pristatant būsimą Dumaz albumą Dumaz. Daugiau nieko rimtesnio pasirodymų srityje kaip ir nebuvo. Įlindau pogrindin ;]

Prieš keletą mėnesių „damušiau“ iš archyvų atkapstytos senos nebaigtos Dumaz medžiagos ir ją sukompiliavau į remiksų albumą „Different Reflections of The Same“.

Kažkada ateityje prie Dumaz projekto tikriausiai dar sugrįšiu, bet pagrindinę muzikinę veiklą dabar sieju su Exhibitor vardu. Po šiuo pseudonimu, manau, atsiskleidžiu geriausiai, nes nebandau savęs varžyti stilių rėmuose ir darau tai, kas eina iš širdies. Exhibitor tai viskas: nuo d&b bosų, triphopo darkymo, sintezatorinės rūgšties iki momentais džiazinių sąskambių, persunktų elektroniniais efektais. Kaip vienas žmogus sakė, tai elektroninis reivas.

Manau, kad galėtum pats augti kaip atlikėjas, turi klausyti ir ieškoti  įvairių muzikos krypčių, skirtingų atlikėjų. Negalima sustoti vietoje. Klausydavau muzikos beveik visur – darbe, namuos, mašinoje. Gal tik dabar aprimau ir pradėjau vertinti tylą ;] Didžiausią įtaką mano kūrybai greičiausiai turi patirtis ir atmintyje įsirašęs perklausytos muzikos bagažas. Nedidelė muzikos dalis, kuri mane įtakojo, sudėta ir į mano mixus.

Šiuo metu muziką kuriu su programa Reason. Stengiuosi išnaudoti visas jos galimybes. Atsiradus naujam man patinkančiam pluginui dažnai sukyla įkvėpimas ir taip nelauktai gimsta naujas muzikinis kūrinys kaip pvz. Exhibitor - Cheeky Buffre Cheater, Triple boom, Where is my nintendo ir kiti.

Dalį labiausiai mėgstamų lietuviškų atlikėjų ir kūrinių esu sudejęs į “Different Lithuanian Music” miksus. Tuom pačiu norėčiau tiems kūrėjams ir padėkoti už nuostabius darbus. Nenoriu nieko išskirti, nes kiekvienas atlikėjas savitas ir išskirtinis. Įtariu jog nemažai nuostabių darbų prasprūdo ir pro mano akiratį. Tikrai apstu kūrėjų kurie niekam nežinomi, nes nesiafišuoja dėl nežinojimo kaip tai daryti arba dėl nepasitikejimo tuo ką daro. Gaila, kad neretai tokie talentai taip ir baigia savo kūrybinį kelią neišgirsti, nes nugrimzta į kasdienybę negavę palaikymo tinkamu metu.

Kokiu būdu ieškote naujų atlikėjų ir jų muzikos?

Išsirinkęs kažkokį žinomą patinkantį atlikėją, ieškodavau panašaus interneto duombazėse. Vienas iš būdų privedančių prie įdomesnių paieškos rezultatų tai Youtube. Įsivedu kokį nors to atlikėjo kūrinį į paiešką ir Youtube išmeta krūvą “radinių”. Pasirinkus vieną iš jų naujame lange (seną langa palieku atvirą, kad nespaudinėt “atgal” mygtuko) ir perklausius (arba prasukus į priekį) galima bandyti atsidaryti sekantį iš to pačio grojaraščio arba kitus siūlomus video naujame lange. Ir taip vis eini tolyn ir tolyn tomis nuorodomis, kol matai kad jau niekur įdomiai nebeveda. Tada grįžti vienu ar keliais žingsniais  atgal prie sekančio iš siūlomų kūrinių ir vėl leidiesi kelionėn. Niekad nežinai, kur tokia kelione gali nuvesti;]. Tokiu būdu ieškant galima rasti daug negirdėtos įdomios muzikos.

Keistuolis.

Daugumai tikriausiai keistuolis;] Iš tiesų nežinau, kas esu, todėl ir ieškau. Muzikinis kūrybos procesas man kaip meditacija: atsisėdu prie kompiuterio ir išnykstu, leidžiu laisvai rutuliotis procesui jį tik momentais pakoreguodamas.

Jūs talentingas?

Kiekvienas iš mūsų turi kažkokį talentą/-tus kylantį iš kažkokios tai gilesnės sielos kertelės. Turbūt sudėtingiausia jį rasti ir visiškai atskleisti bei išvystyti. Neturėdamas talento pvz. muzikai, gali išmokti labai gerai groti, bet be talento mažai šansų jog sugebėsi kurti. O turėdamas talentą, bet jo netobulindamas irgi aukštumų nepasieksi. Kuo daugiau dirbi tuo geriau sugebi išnaudoti savo talentą ir perteikti tai kas tavo vaizduotėje.

Ką norėtumėt palinkėti muzikos klausytojams ?

Noriu palinkėti, kad visi muzikos klausytojai neužsidarytų rėmuose, numestų išankstinius nusistatymus ir neužtrigtų viename taške, ir vis ieškotų kažko naujo ir įdomaus. Jeigu mes kažko nesuprantame, tai dar nereiškia, kad tai yra nesąmonė - gal mes paprasčiausiai iki to dar nepriaugom. Aš pats vis dar augu ir mokausi suprasti ir klausyti, tai linkiu ir kitiems to paties;]