„Subliminal Messages“: „Gyvas koncertas turi būti daugiau nei šiaip sau pagrojimas. Turi būti visas performansas“ (video)

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Ieškojimas kažko naujo vietoje jau patikrintų formulių naudojimo dažniausiai yra gerai. Visgi to dėka muzika ir tobulėja. Skirtingų sferų maišymas tik prisideda prie to. Gyvas koncertas turi būti daugiau nei šiaip sau pagrojimas. Turi būti visas performansas. To priemonės gali būti įvairios. Mes, kaip papildus prie muzikos, renkamės semplus ir vizualizacijas, kad geriau perteiktume idėjas gyvo pasirodymo metu. Lietuvoje šiuo klausimu dauguma atlikėjų ir grupių vis dar yra konservatyvūs, o nevisada ir galimybių yra tai padaryti. Bet kuriuo atveju, reikėtų nepamiršti, kad muzika čia visada bus svarbiausia. Gerą grupę malonu stebėti ir be šou elementų, o prastos muzikos neišgelbės niekas.

Papasakokite apie save. Kaip pradėjote groti?

Jonas Stanevičius (elektrinė gitara), 1989, Kaunas.

Nuo pat vaikystės mane supo tokių grupių kaip Black Sabbath, Pink Floyd, The Beatles bei Jimmy Hendrix muzika, todėl turėčiau dėkoti savo tėvams, jie taip pat ir gitara groti pasiūlė, galiausiai man tai prilipo ir tapo gyvenimo dalimi.

Kadangi pirmi susibūrimai liko be pavadinimų tai neverta jų ir vardinti, svarbiausia dabartinė grupė.

Egidijus Kalasūnas (elektrinė gitara), 1991, Garliava.

Muzika gyvenime atsirado anksti. Jau būnant 8 metų, muzikinis skonis formavosi žiūrint senamadišką rokiška MTV kartu su Beaviu ir Tešlagalviu. O ir tobulejant technologijoms panašią muziką tapo apčiuopti vis paprasčiau, walkmanus pakeičiant mptrioškėm rock'n'roll'as tapo kasdien pasiekiamas visur... O gitara rankose atsirado visai netyčia, kaimynas užrodęs savo gitarą nustebo mano perdėtu susidomėjimu ir pasiūlė pasiskolinti gitarą ir šiek tiek pasimokinti savarankiškai, o tai privedė prie pasirinkimo nusipirkti savo pirmąjį instrumsentą 15 metų.

Kol kas kitų projektų neturiu, nors yra svajonė sukurti post-punk grupę ateityje. Subliminal Messages esu nuo pačios pradžios, 2013 m. rudens.

Arnas Langaitis (bosinė gitara), 1994, Kybartai.

Turbūt kokiais gūdžiais 2006-aisiais, kai man buvo 12, pusbrolis užrodė visokius Linkin Park, Slipknot, Papa Roach (nuo ko, turbūt, dauguma pradėjom savo odisėją į undergroundinę muziką). Po to pats pradėjau ieškot daugiau panašios muzikos ir taip ir įsišaknijo visa tai pasąmonėj. 14 metų gavau tokią supuvusią, neskambančią akustinę gitarą, bet netrūko noro grot. Tokia ir buvo ta pradžia.

Nuo susikūrimo esu su Subliminal Messages. Bet be šitos kompanijos prioritetuose turiu dar vieną besikuriančią gan agresyvaus ir sudėtingo progresyvaus metalo grupę ir taip pat besikuriantį death/doom projektą. Na, ir, aišku, jau minėtas solo projektas, kurio apleist nesinori. Dar daug ką noriu grot. Tikiuosi, kad visos idėjos, besisukančios mano galvoj, kadanors pasieks dienos šviesą.

Kajus Šeštokas (būgnai), 1989, Klaipėda.

Nors muzika žavėjo nuo vaikystės, šiek tiek vėliau ypač įdomūs tapo perkusiniai instrumentai. Groti būgnais pradėjau septyniolikos, kai pradėjau lankyti būgnų pamokas privačiai.

Grojau su nemažai grupių – vargu, ar pavyktų visas išvardinti. Teko groti įvairių stilių, nuo pankroko iki džiazo. Visgi esama grupė yra svarbiausias mano projektas.

Kaip gimė bendra grupė?

Jonas: Keli pirmi bandymai suburti grupę greitai subliuško, nes vis kažko pritrūkdavo. Iš studijos ar gatvės taip ir niekur neišėjau, tačiau groti teko nemažai skirtingų žanrų nuo primityvaus bliuzo iki akustinio instrumental, vėliau alternative roko. Mėgstu žanrų maišymą, o daugiausiai kurti įkvepia žmonės su kuriais tuo metu bendradarbiauju.

Egis: Subliminal Messages yra mano pirma rimta grupė, su kuria pradėjau groti. Nors buvo bandyta gvildenti kelis projektus ir prieš ją, bet nieko rimto iš to neišėjo.

Arnas: Nelabai ten Kybartuose prigrosi su kažkuo. Taip ir gimė toks solo progresyvaus metalo projektas vienam sėdint kambary su gitara. S/M – man pirma grupė.

Kajus: Pirmose grupėse daugiausiai grojau energingą ir greitą roko muziką, kuri dabar man atrodytų ne tokia subtili. Tačiau būgnai man asociavosi su energija ir išsikrovimu.

Kokia dabartinė Subliminal Messages veikla?

Atsako visa grupė.

Šiuo metu šlifuojam savo kūrinius. Pasibaigus netikėtam koncertų anšlagui planuojam pradėt įrašinėt demo, o gal net ir EP. Tai bus pirmas mūsų išleistas muzikos rinkinys. Labai laukiam to.

muzikos pasauly kaip grupė mes vis dar esam maži vaikai. Viskas įdomu, smalsu, norisi visur dalyvaut, visur grot, viską išbandyt. Esam sugroję jau 5 koncertuose, iš kurių kiekvienas paliko savotiškus įspūdžius ir davė skirtingos patirties.

Kas daro pagrindinę įtaką?

Atsako visa grupė.

Visi gan skirtingi esam, visų skoniai skiriasi. Visi turim skirtingus grojimo stilius, tai visų jų aspektus sumaišius gaunam melodingą, atmosferinę, nevengiančią netradicinių struktūrų muziką. Arba tiesiog Subliminal Messages. Kaip grupę, mus skatina kurti fantastinės koncepcijos ir viskas kas yra aplink: gamta, dangus, oras, kosmosas, fizikiniai dėsniai. Viską, ką galim pamatyt ir pajaust verčiam tuo, ką kiti gali išgirst.

Mėgstamiausi/labiausiai vertinami Lietuvos/užsienio muzikantai/grupės.

Jonas: Gėda pripažinti, tačiau beveik nesidomiu Lietuvos muzikos scena. Iš užsienio grupiu man didžiausią įtaką padarė Pink Floyd kūryba. Mėgstu klasikinį roką ir bliuzą, iš labiau šiuolaikinių grupių paminėčiau Jeff Buckley, Radiohead, Katatonia, Agalloch, Tiamat, Scott Walker, Nick Cave, Akira Yamaoka kūrybą. Iš būtent post-roko klausausi tokių grupių kaip Sigur sRós, 65 Days of Static, Solkiry.

Egis: Lietuvos – Sraigės Efektas, Nrcssst, Obšrr, Vilkduja, BA. Užsienis – God is an Astronaut, Godspeed You! Black Emperor, Carbon Based Lifeforms, Neurosis, Be Forest, Depeche Mode, Tool, Radiohead.

Arnas: Deftones, SikTh, Intronaut, Cloudkicker, Uneven Structure. Čia gal toks top 5 mano. Lietuvos scenoj irgi daug turim gerų, savitų grupių, bet lengviausiai galėčiau išskirt N R C S S S T, No Real Pioneers ir kol kas kiek mažiau žinomą, bet tikrai vertą dėmesio ir daug žadantį Martyną Eidukevičių.

Kajus: Vertinu ir mėgstu lietuvių tamsios elektronikos/roko sceną, paminėčiau OBŠRR, Sovijus, Lauxna Lauksna, Mano Juodoji Sesuo. Jei žiūrėti į užsienį, tai didelę įtaką man, kaip muzikantui, padarė naujų laikų progressive grupės, tokios kaip Tool, The Mars Volta, Porcupine Tree (ir visa kita Steven Wilson kūryba). Taip pat žaviuosi post-roko grupėmis, tokiomis kaip Sigur Rós, God is an Astronaut, Russian Circles, Explosions in the Sky.

Jei jūsų grupė būtų vienas asmuo, kas būtumėte labiau, kokių nuotaikų inspiruotas – (kino, teatro) aktorius, muzikantas (galima sakyti, bardas?), „keistuolis“, ...?

Save galėtume personifikuoti kaip keliautoją, išėjusį ieškoti savęs. Galbūt kiek panašiai kaip H. Hesse‘s Sidharta. Mums visa tai yra daugiau, negu grojimas, daugiau, negu muzika, daugiau, negu grupė. Mums tai yra kelionė, kurioje nors ir patys nežinom ko ieškom, nemažai jau radom.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a.a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Pirmiausia turi būti pašaukimas. Niekas turbūt šiaip sau nesusigalvoja iš niekur pradėt kurt muziką, arba išreikšti save kitokiu būdu. Na bet aišku, kai atranti tą nišą, kurioje gali atsiskleisti – tada reikia įdėti begales pastangų. Instrumentui įvaldyti ir klausai išlavinti reikalingi ne vieneri metai. Muzikos teorija nuobodi, neiškart įkertama, bet reikalinga. Tie patys instrumentai iš dangaus nenukrenta. Negana to, visad norisi papildyti savo įrangos arsenalą. Ar be kažkokios jėgos, vedančios mus į priekį, visa tai būtų įmanoma? Mes taip nemanom. Kad ir koks kiekis laiko ir finansų būtų įdėtas į muziką – rezultatas mums yra to vertas. Nepaisant sunkumų, nepaisant visko, mes visvien judam tolyn. Nežinom, kas turėtų nutikt, kad šita mūsų kelionė nutruktų. Būtent tai ir yra tas pašaukimas.

Visa kita, ko nepaklausiau – tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

Oi, šitų tai netrūksta. Praktiškai kiekvieną koncertą kažkas atsitinka. Neveikia laidai, užsibugina pedalai, dėl mistinių priežasčių neveikia, arba fonuoja kubai. Vieną kartą per soundchecką Kajui nukrito ir sulūžo lėkštės stovas. Kitąkart, koncerto dieną Jonui teko keistis stygas ir grifą susitvarkyt tiesiog važiuojant pakeliui į Vilnių, o Arnas tik išvažiuojant iš Vilniaus prisiminė, kad nepasiėmė boso galvos. Dar buvo atvejis, kai jam straplockas neatlaikė, tai gal likus valandai iki koncerto superklijais šita problema buvo išspręsta. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Niekada negali žinot, kad atsitiks, čia tinka ta banali, bet teisinga mintis, kad reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. 

https://soundcloud.com/subliminal-messages-1

https://www.facebook.com/subliminalmessageslt

https://www.pakartot.lt/album/an-auspicious-future-demo-singlas