Apie visa tai ir daugiau – išskirtinis radikaliai.lt interviu su V. Diawara (2015 04 08).
Kokie dabar darbai aktualiausi?
Įkarštis. Iš tikrųjų daug kas čia vyksta vienu metu: pas mane, LOFTE, SKAMP pradeda įrašinėti, turiu didžėjinių projektų.
Daugiausia laiko atima LOFTAS, birželio pradžioje atsidarys jo vasaros terasa, pernai joje per du mėnesius turėjome 78 renginius, šiemet planuojame veikti tris mėnesius ir LOFTO vasaros terasoje 2015-aisiais bus surengta kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio daug renginių. Kiekvieną ketvirtadienį bus atlikėjai iš užsienio, kiekvieną pirmadienį – iš Lietuvos, bus įvairių didžėjinių projektų. Bus labai turininga programa. Visa tai sudėlioti užtrunka daug laiko. Rugpjūčio pabaigoje bus LOFTO festivalis, kuriam deriname atlikėjus. Šių metų spalio 2–3 d. vyks tarptautinė kūrybinių industrijų konferencija „WHAT’S NEXT?“ (http://www.whatsnext.lt), 2014 m. lapkričio 6–14 d. vyko Multimedijos meno ir muzikos festivalis „Insanitus“.
Mes esame ne naktinis klubas, o menų fabrikas, vyksta ir konferencijos, TEDx, architektų renginiai, įvairūs startaperiai.
Prieš trejus metus LOFTE apsilankė apie 80 000 lankytojų per metus ir apie 90 renginių. 2014 m. turėjom apie 140 000 lankytojų ir 150 renginių. 2015 m. bus dar daugiau. Dabar trys, keturi, penki renginiai per savaitę yra normalu.
LOFTĄ pradėjom prieš penkerius metus dviese su žmona Živile, o dabar jo biure įdarbinti jau 28 žmonės. Jei kas prieš penkerius metus būtų pasakęs, kad viskas taip vyks, būčiau, aišku, apsidžiaugęs, bet nepatikėjęs.
Bet nesigailit?
Ne, tikrai ne, nors buvo labai sunkus darbas, įdėta daug nervų, energijos, buvo labai sunkus kelias, nes žodžiai „kultūra“ ir „verslas“ Lietuvoje dar nesueina, čia požiūris į kultūros verslą dar nėra toks, koks turėtų būti, turi praeiti dar kažkiek laiko.
Mes patiriam labai daug minusų, turėjom jau kokius tris kartus bankrutuoti, tačiau esame socialiai atsakingi, savo skolas grąžiname. Jei darai festivalį, gali prarasti ir 100 000 eurų, parduoti butą, bet jei nori kažką gero daryti, turi tikėti savimi ir investuoti.
Mes niekada nebūsim Londonas, Berlynas, bet nėra dėl ko atsilikti, nes Vilnius yra Europa. Anksčiau į Lietuvą veždavo arba NAZARETH, DEEP PURPLE, arba arenas pripildančius ELTON JOHN, STING, DEPECHE MODE, LENNY KRAVITZ, METALLICA. Reikia to, kas šviežia: pas mus du kartus grojo CHINAWOMAN, MONO, rokas, hiphopas, jungle, drum‘n‘bass ir kt. stilių atlikėjai.
Mūsų valstybės politika, kalbant apie kultūrą, yra tokia, kad reikėtų patylėti. Islandijai, Airijai, Skandinavijos šalims RASMUS, ABBA, BJÖRK, U2 atneša daugiau pinigų nei energetika.
Malis turi jau keturis „Grammy“ apdovanojimus, o kada „Grammy“ gaus lietuviai?
Mūsų valstybė nesupranta, kas yra šiuolaikinė kultūra. Remiamas folkloras, džiazas, klasika, visa tai gerai, bet... Pavyzdžiui, 2005 m. sausio 23–27 vyko didžiausia kasmetinęė prestižinė muzikos mugė-festivalis „Midem“ Kanuose, Prancūzijoje. Tuo metu buvo išleistas SKAMP albumas „Reach“. Kartu su mumis vyko ir Lietuvos džiazo bei klasikos atstovai „Lithuanian Jazz Trio“ (Vytautas Labutis, Leonidas Šinkarenko ir Arvydas Jofė) ir „Kremerata Baltica“. Lietuvos džiazo muzikantai buvo nuskraidinti, apgyvendinti, net gavo honorarą, viskas apmokėta. Mes važiavom su VW autobusiuku, patys sumokėjom 2000 eurų tais laikais tik tam, kad galėtume prisistatyti.
Esate buvę tokiose situacijose, kai nedaug trūko, kad būtumėte pasirašę kontraktus su pasaulinio garso firmomis. Erica gavo tris pasiūlymus: iš „Universal Records“, kai prasidėjo Britney Spears ir Christina Aguillera mada, tada, kai buvo populiari Norah Jones, dar vieną. Mums teko bendrauti su daugybe prodiuserių, bet niekada nenorėjome būti „one hit wonder“ ir groti „Mambo No. 5“.
George‘o Gershwino „Summertime“ sukūrėme rinkiniui „Saulės smūgis 3“ (1998, „Koja Records“) pagal dainą, kurią Erica dainavo dar būdama vaikas. Norėjome padaryti kažką panašaus į dainos „Killing me softly“ FUGEES versiją. Pas Algį Drėmą studijoje Lazdynuose dainą įrašėme per keturias valandas dviese su Viliumi, tada paskambinome Ericai, ji iš karto įdainavo vokalą, ir po septynių valandų nuo dainos įrašinėjimo pradžios ji jau skambėjo radijo eteryje.
Turėjom daugybę pasiūlymų, bet nebuvo tokio, kuris mums tiktų. Turim dar laiko...
Kas yra didžiausią įtaką SKAMP padariusi grupė?
FAITHLESS. 1995 m. debiute „Reverence“ man kaip rokeriui buvo nuostabu, kad pirmoji daina techno, kita hiphopas, dar viena triphopas, visos skirtingos. Tas albumas man buvo „žalia korta“, jis man parodė, kad nebūtina groti vienu stiliumi.
Užaugau su RAMMSTEIN, DIE KRUPPS, MORBID ANGEL, NIRVANA, SODOM, TANKARD, death metal, DIE TOTEN HOSEN (mačiau juos septynis kartus, jų koncertai yra WOW), DIE ÄRZTE, vėliau kiek susišvelninau.
Mano visi keiksmai nuo vaikystės yra vokiški. Mąstau lietuvių, prancūzų, anglų kalbomis, taip pat bambara ir vokiečių kalbomis.
Ar nesinori kartais sukurti metalo supergrupę?
Pakalbam apie tai kartais su Justinu Jaručiu (FREAKS ON FLOOR).
Kokias SKAMP dainas laikote brandžiausiomis?
Tas, kurios mažiausiai žinomos, mažiausiai pirktuose albumuose. Pvz., albume „Green“ esančią „Wiseman“, įrašytą su orkestru.
Su SKAMP nuo pat pradžių mums sakė, kad kažkoks angliškai vokiškai prancūziškas repas čia „nesuveiks“, niekam to nereikia. Tas pats sakyta apie per 2010 m. krizės įkarštį atidarytą LOFTĄ, „Tabami“ projektą.
Laikausi požiūrio, kad niekas nieko tau nepadovanos. Neturiu turtingų tėvų. Viską esu pasiekęs savo rankomis. Nuo 14 metų pats viską užsidirbu pats. Dirbau restoranuose padėjėju, šiukšles nešiau, dažiau, dešrelių fabrikuose pačius baisiausius darbus dirbau.
Už pirmuosius įrašus, kai man buvo 18, sumokėjau savo pinigais.
Kas buvo iki SKAMP?
Viskas prasidėjo 1992–1993 m. nuo V POWER (buvome trys V – Viktoras, Vilius ir dar vienas narys, Vytas), tada MIXED ATTACK (prieš tai RAP ATTACK) Vasario 16-osios gimnazijoje (Privates Litauisches Gymnasium) Vokietijoje, Hiutenfelde.
Vėliau sugalvojome pavadinimą SAVAS KAMPAS, sutrumpintai – SKAMP. Jo istorija tokia, kad turėjome savo repeticijų kambarį, kuriame mūsų muzikos dėstytojas, ponas Arvydas Paltinas, Nijolės Paltinienės vyras, išmokė mane groti gitara, skolindavo instrumentus, tai ir buvo mūsų savas kampas.
Tai krikščioniška Vasario 16-osios gimnazija neprieštaravo, kad joje atsirado Jūsų SAVAS KAMPAS?
Ne! Mano pirmoji rimtesnė grupė iš tikro vadinosi NEKROPHILY. Tai buvo pankroko grupė. Trys akordai, buvom trise. Buvome įrašę demo kasetę su devyniomis dainomis.
Buvo ir poproko grupė B‘OP (BUNCH OF PROBLEMS). Mes 1995 m. gegužės 19 d. su ja grojome septintajame festivalyje „Pop Art‘95“ su tokiomis grupėmis kaip „Sekmadienis“, „Nars“, „16 Hz“, „Dinamika“ (ji laimėjo „Grand prix“ su daina „Padovanok man“), „Tikroji išdykėlė“ ir kt.
Išleistas albumas „Pop Art '95. Septintasis Lietuviškos Pop Muzikos Festivalis“ (1995), kuriame buvo mūsų daina „Arčiau prie tavęs“. Grojome trise: aš, Vytas ir Justas Čekuolis.
Daug kas nežino, kad SKAMP susikūrė 1993 m., o pirmasis grupės albumas „Štai mes“ išleistas 1995 m. 500 egz. tiražu „Pop centre“.
SKAMP pirmoji daina ir vadinosi „Štai mes“.
Perleisit?
Tikrai ne.
Kodėl?
Ten toks stilius kaip SEL, RSA, techno, country įtaka, hiphopas. Parodijavome DR. ALBAN „Sing Hallelujah“, pagal ją sukūrėme dainą „Čiūčia liūlia“. Tekstai tokie...
Pirmieji buvote trise, vėliau, pasikeitus grupės nariui, tebesate trise?
Taip, su Viliumi Alesiumi ir Vytu Lemke, kuris turi absoliučią klausą, yra muzikantas, likęs Vokietijoje, dirba mokytoju, aktyviai nemuzikuoja.
1995 m. susipažinome Lietuvoje su Erica.
Vadinasi, jau du dešimtmečius jūsų sudėtis nepasikeitė?
Su Vilium mes nuo 1993, su Erica nuo 1997 m. Manau, kad pasieksim tą lygį, kurio nepasiekė FOJE, BIX, net ir SEL buvo trys žmonės iš pradžių, tikiu, kad išliksim kartu kaip METALLICA ar AEROSMITH.
Tai Pats daugiau esat rokeris?
Tai, aš pradėjau nuo roko. Gimiau Lietuvoje, bet augau Afrikoje. Girdėjau ir ten koncertų. Mano gyvenimas toks: devynis mėnesius Lietuvoje, devynerius metus Malyje, tada Europoje, Vokietijoje, iš ten grįžau į Lietuvą. Kas dvejus metus aplankydavau tėvus Malyje, nes dažniau dėl finansų nepavykdavo.
Man Afrikos kultūra padarė didelę įtaką. Yra nemažai dainų, parašytų viena mano gimtųjų kalbų, bambara, o albumo „Angata“ (1999) pavadinimas bambara kalba reiškia „Eime kartu“.
Mano tėvas rašytojas, rašo pjeses, motina – teatro režisierė. Užaugau visiškoje bohemoje, man tai įaugę į kraują. Kai pirmąsyk pamačiau gitarą, pasakiau motinai, kad noriu ja groti. Mano tėvai manimi visada pasitikėjo, išleido į pasaulį, kai buvau dešimties. Esu jiems už tai labai dėkingas, nes anksti išmokau priimti sprendimus. Mėgstu su galva daužyti į sieną, įrodyti, kad galima padaryti kitaip, ir SKAMP bei LOFTAS yra tie pavyzdžiai.
1991 m. rugpjūčio 7 d. Maince, Vokietijoje, įvyko didžiulis festivalis „Monsters of Rock“, kuriame grojo AC/DC, METALLICA, QUEENSRŸCHE, MÖTLEY CRÜE, THE BLACK CROWES. Tuo metu man buvo 13.
Aš visad labiau buvau rokeris, rap-rock mėgėjas (RAGE AGAINST THE MACHINE, CLAWFINGER).
Kada laukti naujo SKAMP albumo?
Nuo 2008 m. albumo išleidimo investavome pinigus į studiją, turime savo studiją. Gavome apie 30 apdovanojimų.
Vėliau man „gazas išėjo“, būdavo, ateini į studiją, paties nebeveža. Todėl nusprendžiau, kad jei neturi ką sakyti, tai nesakyk.
2014 m. žiemą atsirado toks kutenimas viduje. Dadar dirbame trimis kryptimis. Ir dabar planuojame ne vieną albumą. Gali būti, kad kaip SKAMP išleisime tris EP, nors gal ir ne vienu metu: vienas albumas bus didžėjavimo įtaką patyręs elektroninės muzikos, dubstep/trap/drum‘n‘bass/house stilistikos; kitas bus labiau oldskūlinis, seno kirpimo hiphopinis albumas (Vilius visada labiau mėgo hiphopą); trečias bus mellow, akustinis, su Ericos vokalu.
2015 m., manau, CD formatas nebeaktualus, geriausia padaryti 500 egz. plokštelių ir platinti per internetą. Jei esi SEL‘as, gali parduoti koncerte 3000 CD. Anksčiau SKAMP parduodavo 20 ar daugiau tūkstančių CD (daugiausia – „Skempinligės“, apie 25 000 egz.).
Šiemet vienas EP, elektroninis, jau bus paleistas. Spalį planuojame didelį koncertą. Eisime į areną.
Ar vadinamasis piratavimas padeda įrašų prekybai?
Labai jo nemėgstu, bet priimu jį ir su juo nekovoju.
Kas dabar geriausiai groja Lietuvoje?
BA., GARBANOTAS BOSISTAS, MINISTRY OF ECHOLOGY, BEISSOUL & EINIUS, MC MESIJUS.
EMPTI albumas „Estrada“ (1999) yra tas albumas, kurį galima bet kur pristatyti. Tai, kaip dainuoja Giedrė, yra pasaulinis lygis, o Paulius Kilbauskas ir Marijus Adomaitis yra geriausi prodiuseriai.
Didžiuojuosi, kad teko kurti muziką grupės ANTIS naujausiam albumui „Baisiai džiugu!“
Nuorodos:
LOFTAS:
SKAMP:
https://www.youtube.com/user/SKAMPMUSIC/videos
https://www.facebook.com/skampmusic?fref=ts
http://www.discogs.com/artist/568901-Skamp
Knyga „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ (2011) – p. 327 ir kt.
NO DJ's: