Talentingos dailininkės bei tautodailininkės Auksės Drazdienės kūrybos kelias prasidėjo Klaipėdoje, kur ji baigė A. Brako vaikų dailės mokyklą. Vėliau ji studijavo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume meninę odą. Nuo 2022 m. ji rengia personalines parodas.
Parodos vyko: Laukžemėje, Darbėnuose, Įpiltyje, Kretingoje, Šilutėje. Planuojama Klaipėdoje, Kaune. Šių metų kovo 5 d. Šilutės kultūros centre atsidarys personalinė Auksės Drazdienės paroda Sapnų gėlės.
Na, o Auksės Drazdienės paveiksluose – grafiškai ir kiek dekoratyviai nupiešti augalai, gėlės (plg. paveikslą Sapnų gėlės), dažnai jau subrandinę sėklas. Autorė renkasi piešti kiek sudėtingesnių formų augalus. Auksė Drazdienė dažnai naudoja ir akvarelės techniką. Stilistiškai panašus ir kitas Auksės paveikslas Rojaus pieva. Auksės Drazdienės naudojamos spalvos – itin subtilios, pasteliškos, dažnai monochromiškos. Kūrėja dažnai net ir fonui nesuteikia spalvos, dažnai jis tiesiog baltas.
Paveiksle Saulėgrąža IV – kiek stilizuotas saulėgrąžos vaizdas, saulėgrąža ten primena tarsi mažą mandalą, o gal net saulę. Būtent šis paveikslas turi ir tam tikrą etnografinį kodą.
Kalbant apie Auksės paveikslų kompozicijas, akivaizdu, kad paveikslų centre – augalų makro vaizdai, užpildantys visą paveikslo plokštumą. Augalai Auksės paveiksluose – tarsi savarankiški veikėjai, gyvenantys savo gyvenimą, kuris, galbūt primena ir žmonių gyvenimą, plg. vieną iš paskutinių A. Drazdienės paveikslų – Karuselė. Jame – kruopšti, detali, subtili kompozicija iš įvairių augalų, matyt, džiovintų, dalių. Kažkuo sukomponuoto augalo kompozicija šiuo atveju primena puošnų moters apdarą.
Monochromiškai paveikslai Sūpynės ir Sutemos – itin dekoratyvūs, juose – sėklas subrandinusių augalų portretai. Rašau portretai dėl to, menininkės paveiksluose – itin detalios ir grafiškos augalų studijos. Man, kaip menotyrininkei, kiek sunku nustatyti ir minėtų augalų rūšis, bet galbūt ne tai svarbiausia, o, matyt, sukuriama gausumo ar net pilnatvės atmosfera, nuotaika (o gal iliuzija).
Beje, susidaro įspūdis, kad kūrėja labai mėgsta organiškų formų augalo – pasifloros – formas.
Žinoma, kad tokie paveikslai turi numanomą taikomąją paskirtį – jie puikiai tiktų įvairių interjerų dekorui.
Auksės paveikslai – tarsi detalios botaninės studijos, tarsi Karlo Linėjaus augalų piešiniai, o gal net Diurerio graviūros. Kitą kartą pažvelgus į Auksės paveikslus, susidaro įspūdis, kad prieš mūsų akis atsiveria juodai balti ar pilkšvi augalų vaizdai pro mikroskopą (dėl piešinio detalumo, juvelyriškumo).
Auksė Drazdienė kuria ne tik paveikslus, bet ir rankines.
Dailininkė tautodailininė Auksė Drazdienė paveikslus spausdina Giclée[1] technika, tai spauda ant drobės, užtemptos ant medinio rėmo, paruošta kabinimui ant sienos.
[1] Giclée yra pažangus dailės kurinių spausdinimo procesas, skirtas aukštos kokybės skaitmeninio meno reprodukcijoms kurti. Rezultatą plačiai naudoja galerijos, muziejai ir privatūs kolekcininkai, namų ūkiai ir biurai.