Spalvų ir potėpių ekspresijos žaismas - malonumas akiai ir sielai...

Spalvų ir potėpų ekspresijos žaismas, virtuoziškos improvizacijos, įkvėpimas ir malonumas akiai – taip galima pristatyti kovo 4 d. 17 val. atsidarysiančią GIRIOS parodą Tado Ivanausko zoologijos muziejuje Kaune.

Kauno zoologijos muziejuje kovo mėnesį dalyvauja menininkai: Ina Budrytė, Gustas Jagminas, Irena Mika, Romanas Averincevas... GIRIA į parodas kviečiasi gerus bičiulius, menininkus, viena iš jų, dalyvaujanti šioje parodoje, – tapytoja Laima Drazdauskaitė. Parodos kuratorė – tapytoja ir pedagogė Irena Mika. Parodoje dalyvaujantys GIRIOS menininkai eksponuoja naujus, specialiai šiai parodai, sukurtus paveikslus.

Savita ekspresyvi ir dinamiška, kameriška parodos ekspozicija išsiskiria ryškiaspalviais paveikslais, laisvai plaukiojančiomis spalvų dėmėmis, primityvia stilistika. Šios spalvingos grupės narius jungia ekspresyvumas, pirmiausia koloristinis, primityvi (nors ne visada) vaikišką vaizduotę imituojanti stilistika, ypatingas dėmesys gamtos detalėms.

Savitai apie tapybą ir GIRIOS autorius liudija tapytoja Ina Budrytė: „Tapyba man – kaip medžiui ošimas vėjuotą dieną, mano vėjai kyla iš vaizduotės. Gustas, Irena, Romas [...] gal kiek kitokie medžiai, priežastys skatinančios mus tapyti gali būti skirtingos, bet mums tinka vienoje girioje augti. Reikšminga, kad pirmą mūsų parodą Irenos dėka pavyko surengti Kauno kultūros židinyje – Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje“[1]. Tai bene antroji GIRIOS paroda (pirmoji GIRIOS paroda, kaip minėta, vyko Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune 2024 metais). Paminėtinos kitos grupinės parodos, kuriose dalyvavo GIRIA: Panevėžio miesto dailės galerijoje „Prieškvadrenalė. LDS bendruomenės:‘gangai‘,grupės ir individai (2022 m. spalis), Kvadrenalėje Titanike (2023 m. liepa), ArtVilnius'2023 spalis, LDS projektų erdvėje (2023 m.spalis-lapkritis).

Virtuoziškumu, improvizaciniu charakteriu išsiskiria tapytojų – Irenos Mikos ir Inos Budrytės – paveikslai. Irenos Mikos nutapyti gyvūnai išsiskiria ypatingu ekspresyvumu ir improvizuotu charakteriu, pvz., paveikslus Dramblio portretas, Iguanos akis. Įdomiausia, kad šie paveikslai subtiliai balansuoja tarp abstraktumo ir tikrovės elementų. Savitumu ir žaismingumu virtuoziškumu išssiskiria ir kiti Irenos Mikos sukurti gyvūnų portretai, tarkime, gaidžio, peliuko... Kartu šiuoje parodoje eksponuojami ir Irenos Mikos sukurti žmonių portretai, kontrastingomis spalvomis ir ekspresija primenantys primityvių genčių (tribal people) veidų dekorą, savotiškas Australijos, Okeanijos kraštų aborigenų kaukes.

Irena Mika. Iguanos akis

Ypatingai įdomūs Inos Budrytės naujausieji paveikslai, vaizduojantys gyvūnus kartu su gėlėmis, kad ir paveikslas su smagiai nusiteikusia tupinčia lape, kai šalia jos pavaizduotas vos ne už ją didesnis pakalnučių krūmas.

Inos Budrytės paveikslas

Įsimintinas ir kitas Inos Budrytės paveikslas, vaizduojantis mėlyną vilką ar šunį šalia rusvo raktažolių krūmo. Stebina tapytojos drąsa eksperimentams, naujų kūrybinių formų ieškojimas.

Inos Budrytės paveikslas

Parodoje eksponuojamuose Gusto Jagmino paveiksluose atsiveria peizažų toliai, sakyčiau, egzistencinių peizažų toliai, plg. paveikslą Tas paveikslas pamiškėj su raudonu angaru. G. Jagmino paveiksluose savitai dera minimalizmas ir subtilios realybės detalės, autorius dažnai kaip akcentą savo peizažams pasirenka viena objektą, kurį savaip išskiria, išryškina (spalvomis, formomis), šiuo atveju – tai horizonte plytinis raudonas angaras (nelyg besileidžianti saulė). Parodoje eksponuojami ir kiti G. Jagmino paveiksluose, kuriuose vaizduojamas ir urbanistinis peizažas... Viename iš šių paveikslų stebina subtili spalvų traktuotė ir spalvų žaismas, – vaizduojamas baltas senovinis pastatas, kiek primenantis sinagogą ar tiesiog Kėdainių miesto panoramą šalia virtuoziškai piešiamų medžių kontūrų ir mėlynuojančių kitų namų langų. Tiesa, šiame paveiksle vaizduojamas ir iš pirmo žvilgsnio į akis nekrentantis nedidelis juodas šuneliukas, tipenantis (tikriau sustingęs) šalia to baltatonio pastato. Žvelgiant į šį paveikslą, atsiveria daug kontekstų, jis atviras improvizacinei interpretacijai...

Kitame iš parodoje eksponuojamų G. Jagmino paveikslų – žalsvas namas, kurį ‚raižo‘ nuogi pilšvi medžių situetai. Žvelgiant į paveikslą, susidaro įspūdis, kad perteikiamas nykumo, namų nykimo (o gal apskritai nykstančios kultūros ar etnografijos) jausmas... Galima dar pastebėti, kad G. Jagminas yra pamėgęs subtiliai niuansuotą žalsvų, rusvų – gamtos ir žemės spalvų – paletę.

Gusto Jagmino paveikslas

Šioje parodoje kiek išsiskiria tapytojos Laimutės Drazdauskaitės darbai, kuriuose vaizduojami ne įvairiaspalviai įvairiaformiai gyvūnai, bet stilizuoti tekstilės ir etnografijos artefaktai – juostos... Paveikslai-akvarelės, vaizduojančios juostas (ciklas Juostos, I, II, III, IV, V, VI) sukurti pagal tautinių juostų motyvų inspiracijas. Visgi ir šios įvairiaspalvės linijos, juostos savitai dera su įvairiaspalviais įvairiaformiais parodos motyvais – herojais – gyvūnais.

Laima Drazdauskaitė. Juostos

Parodoje vaizduojami ir anksčiau sukurti Romano Averincevo darbai,juose – ekpresyvūs gyvūnai, kartais plėšrūs, tarsi nasrus

rodantys. Šie paveikslai išsiskiria ypatinga ekspresionistine traktuote, Goyos darbus primenančia dvasia. Įdomus ekspresyvus ir, sakyčiau, simboliškas parodoje eksponuojamas Romano Averincevo paveikslas, vaizduojantis vorą (žmogų-vorą?)...

Romano Averincevo paveikslas

Tad GIRIOS kūrėjai kviečia užsukti į įvairiaspalvių gyvybės formų galeriją ir kūrybiškai patirti spalvų, formų, linijų žaismę, žaismą ir apvalantį, gydantį katarsį.