Plastiškos ir šokančios moters kūno linijos

Evos Miliūnienės, kaip kūrėjos, kūrybinis kelias buvo gana vingiuotas. Pradėjusi mokslus dailės mokykloje, ji vėliau rinkosi tiksliųjų mokslų pakraipą. Baigė informacijos bakalauro ir magistro studijas KTU, dirbo programuotoja. Tik tapusi mama, Ieva vėl pajuto poreikį kurti. Dešimt metų Eva Miliūnienė dirbo profesionalia fotografe. Vėliau į jos gyvenimą atėjo tapyba. Dailės mokėsi savarantiškai iš užsienio tapybos meistrų. Ji skaitė geriausias realizmo ir impresonizmo mokytojų knygas anglų kalba, domėjosi didžiųjų meistrų darbo principais. Dailininkė prisipažįsta tokiu būdu įvaldžiusi jai artimą vienasluokstės tapybos techniką (wet in wet), kuri Lietuvoje nėra plačiai naudojama.

Tad, galima sakyti, kad Eva Miliūnienė profesionaliai tapo nuo 2017 metų, o personalines parodas rengia nuo 2019 metų. Pirmoji personalinė E. Miliūnienės paroda Portretai surengta Birštono Kurhauze 2019 metais. Be šios, E. Miliūnienė surengė šias personalines parodas: Vaikiškos istorijos, Vinco Kudirkos biblioteka, Kaunas (2019 m. liepa), paroda Šuniškas gyvenimas. Katino dienos, Kurhauzas, Birštonas (2019 m. lapkritis), paroda Baleto pamoka, pc Mega, Kaunas (2022 m. liepa), paroda Baleto pamoka, Prekybos centras Akropolis, Vilnius (2022 m. rugpjūtis), Baleto pamoka, Prekybos centras Ogmios miestas, Vilnius  (2022 m.), Baleto pamoka, Kauno muzikinis teatras (2022 m.), paroda Ąžuolo ūkis, Kurhauzas, Birštonas (2024 m. gegužė), paroda Uodeguotieji puošiasi, Vinco Kudirkos biblioteka, Kaunas (2024 m. gruodis), paroda Moters linijos, Kurhauzas, Birštonas (2025 m. vasaris).

Dailininkei tapytojai artimas realistinis vaizdavimas stilius. E. Miliūnienė tiesiog meistriškai įvaldžiusi turtingus potėpius, jų niuansus, šviesotamsą, ji tapo psichologizuotą žmogaus portretą, ypač įsimintinas jos paveikslas Raudonkepuraitė, kuris – paveikslais – kiek primena garsiojo meistro Rembrandto tapybą (ypatingai subtiliai niuansuota šviesotamsa, chiaroscuro).

Eva Miliūnienė pamėgusi kurti paveikslų ciklus. Įsimintiniausi šie tapybos paveikslų ciklai: Uodeguotieji puošiasi, taip pat Ąžuolo ūkis, taip pat Baleto pamoka, Vaikiškos istorijos, Šuniškas gyvenimas. Katino dienos. Jau minėtas Portretų ciklas[1].

Ypač žavus impresionistiškas Evos Miliūnienės paveikslų ciklas Ąžuolo ūkis, kuriame, pasitelkiant šviesius spalvų pustonius, sukuriama nuotaikinga vasariška saulėtos dienos atmosfera, kuria džiaugiasi mažasis berniukas ir jo draugai gyvūnai. Galima sakyti, kad, pažvelgus į šiuos paveikslus, jaučiamas vasaros dienos žėrėjimas, spindėjimas, sakyčiau, netgi vibravimas.

Paveikslų ciklas Baleto pamoka taip pat išsiskiria savotišku eteriškumu, subtilumu, estetiškumu, žavi perteikiamų jaunųjų balerinų judesių grakštumas, plastiškumas, niuansuotumas, impresistinis vaiskių, šviesių – melsvų, žydrų, gelsvų – spalvų vibravimas.

Ypatingą svarbą Evos Miliūnienės paveiksluose turi šviesios spalvos, jų subtilūs tonai ir pustoniai, taip pat potėpių vibravimas, virpesys, taip pat pastangos psichologizuoti portretuojamus objektus, ir žmones, ir gyvūnus.

Naujausia personalinė Evos Miliūnienės tapybos paroda Moters linijos atidaryta Birštono Kurhauze šių metų vasario 8 dieną (ir veiks iki kovo 8 dienomis. Parodoje eksponuojami paveikslai, sukurti tarp 2019 iki 2025 metų.

Šiame septyniolikos paveikslų cikle tapytoja perteikia subtiliais potėpiais niuansuotą moters kūno linijų grakštumą, eleganciją. Šioje parodoje dominuoja geltonų ir rusvų, taip pat melsvų spalvų paletė, tai ypač ryšku paveiksluose Geltona. Aš drąsi ir Ramunėlių arbata, Geltona aliuzija, Geltono vėjo drąsa, Geltona nepasakytų žodžių spalva. Įdomu, kokia geltonos spalvos simbolinė prasmė? Visgi tai – saulės, šviesos spalva.

Paveiksluose atsiskleidžia subtilus moters kūno grakštumas, elegancija bei grožis. Sakyčiau, moters kūnas yra estetizuotas, tarsi eteriškai pakylėtas virš žemiškos realybės.

Įdomus moters figūros (figūrų) ir paveikslo fono santykis. Kartais erdvė atrodo gili ir niuansuota, o kartais – kiek plokščia (kai ji tarsi suliniuojama vertikalių, dažniausiai šviesių, spalvų juostomis, dryžiais, nelyg zebro linijomis). Ypač subtilus paveikslas – Tarp šviesos dryžių. Paveikslo centre – mėlynatonis grakščios moters mėlyna suknele ir skrybėle siluetas. Moters kūno formos grakščios, elegantiškos, subtiliai niuansuotos, atsiveria subtili šviesotamsa. Moters kūną savaip įrėmina vertikaliai dryžuotos gelsvos ir baltos linijos. Gelsvos fono linijos subtiliai susišaukia su moters veido spalva.

Subtilia melancholiška nuotaika ir moters kūno grakštumas atsiveria paveiksle Rudens šviesa manyje. Tai – vienas iš retesnių Moters linijų ciklo paveikslų, kuriame dėmesys skiriamas ne, tarkim, moters kojoms, nugarai, bet veidui (taip pat ir kojoms). Ypač subtiliai perteikiami oranžiniai moters plaukai (garbanos). Paveiksle dominuoja niuansuoti balsvų spalvų tonai, savitai kontrastuojantys su oranžinėmis moters garbanomis.

Savitas ir paveikslas – Taškuota levitacija, kuriame – grakštus moters oranžiniais plaukais trumpa taškuota suknele judesys. Susidaro įspūdis, kad moters plaukai plaikstosi vėjyje. Šio paveikslo fonas pavaizduotas taip, kad jame sukuriama erdvės gylio iliuzija (subtili šviesėjančiu ir tamsėjančių rusvų tonų paletė).

Savitumu išsiskiria ir paveikslas Mėlynoji simfonija. Nuo kitų parodoje eksponuojamų paveikslų šis skiriasi plokščiais potėpiais, ypatingu subtiliu fonu. Mėlynatonė moters figūra, esanti paveikslo centre, savitai ištirpsta žydrame fone, savotiškame žydrumos, kuri vėliau pereina į tamsią mėlyną, apskritime.

Plastiškame kūno vaizdavime, impresionistiškame vaizdinių traktavime galima matyti sąsajų tarp šio Moters linijų paveikslų ciklo ir ciklo Baleto pamoka.

Galima sakyti, kad šioje parodoje eksponuojami Evos Mil paveikslai išsiskiria ypatingu plastiškumu, elegancija, judesio dinamiškumu, netgi, sakyčiau, muzikalumu. Kiekvienas paveikslas – tarsi savita atskira simfonija, išsiskirianti skirtingais potėpių niuansais, skirtinga erdvės traktuote bei ypatingu profesionalumu bei braižo brandumu ir atvirumu naujiems kūrybiniams ieškojimams.