Vasario eilėraščiai

_{Prie gimtosios Poetės sodybos}

_{Jadvygos Gabriūnaitės (1936-1990) atminimui}

_I

_{Narštupėli Narštupėli}

_{Kur tu nerši}

_{Kur toliau tekėsi}

_{Savo vardą įtekėdamas turėk}

_{Kuo tu virsi}

_{Ar dar atpažinsim}

_{Pačią pirmąją versmelę}

_{Rygos traktu ne į Rygą}

_{Pro malūnų miestą tiesiai}

_{Į Šiaulius patrauksiu}

_{Ten šurmulingiau}

_{Ten bičiulystė knygos}

_{Ten arčiau eilėraščiams prieiti}

Miškas sugrįžta namo

_{Pražilusios obelys}

_{Žolės pernykštės}

_{Žemėn susigeria}

_{Prie sienos glaudžiuosi}

_{Prie klėties molinio tvarto}

_{Be vietos}

_{Seniausiai dūzgesį užmiršęs avilys}

_{Šulinys nebėra kam pasemti}

_{Nebėra kam paduoti vandens}

_{Nebėra to vandens}

_{Į rentinį remiuos}

_{Bandysiu dar pašaukti}

_{Gal atsilieps}

_III

_{Neliko balso žingsnių}

_{Nebeliko žmogaus}

_{Žodžiai toliuos pasklido}

_{Nebeskaitomos knygos}

_{Trūnydamos dūla}

_Užmiršta

_Užbaigta

_Nebesitęs

_{Aplink aparta neužeinama}

_{Namai tušti tušti}

_{Nakčia trimitais juos pasveikins}

_{Baikščios gervės}

Prie Poeto paminklo Biržuose

Janonis rengias iš aikštės pakilti

Atšiaurūs vėjai apdarą nuo kūno plėšia

Kas šitaip kelia jį aukštyn

Ar vėjai galynėjasi ar mintys

Grumias ir užtveria kelius

Greičiau virš žemiškų vargų

Ir virš politikų visų

Skaudžiau už kraujo lašą

Už tuos pačius neištartus žodžius

Į postamentą šluota atremta

Sušluos nukritusius rudens lapus

Gal ir paminklą sumanys sykiu nušluoti

Gyvų valia visaip išmano

Su mirusiais atsiskaityti

Ir kaip drįsai šiandien tai pamatyti

Geriau jau būtų buvę nematyti

Tai ką gi su tavim daryti – pamatei

Atmintyje tatai laikyk

Ir niekam niekam šito nesakyk

Prie paminklo Juozui Balčikoniui Panevėžyje

Sujungti Lietuvą žodyne

Sujungti iš kortelių

Tie žodžiai senesni už Kernavę Trakus ir Vilnių

Ir tvirtesni už tas tvoras pasienyje

Jie ilgesni už kelią kaiman

Už kelią sujungusį tris sostines tąsyk

Pavargo Balčikonis žodyną vartė

Jau pusiau gulom

Gal juo ir nakčiai užsiklos

O gal skaitys iš naujo mums priminti

Gyvi kol kalbamės

Sujunkim Lietuvą sakau

Kol ji dar jungtis nepamiršo

Naugarduke ties piliakalniu

Nameliūkščiai

Iš paties kalno išdygo

Lyg kelmučių šeimyna

Visai vietos nėra o išsitenka

Ir džiaugsmo apstu

Paprasti ir tvarkingi

Šviesiai žiūri į kelią

Taikingai sutinka ateinantį

Ant kiekvieno suolelio

Sutūpusios senutės nepajėgia

Užbaigti kalbos

Kambariuos iš paveikslų

Jaunutė Marija Kazimieras visiškas vaikas

Žiūri o suprantu

Kad į Vilnių jie eit pasiryžę