Lapės atranda Kauno architektūrą

Spalio 11 d. Kauno technologijos universiteto miestelio bibliotekoje (Studentų g. 48) atidaryta KTU docentės, tyrėjos ir menininkės Indrės Gražulevičiūtės-Vileniškės paroda „Lapių džiaugsmai mieste: pasaka tarpukario modernizmo fone“. Ši paroda – Vaikų architektūros festivalio KUR PASLĖPTI LOBIAI (vyko spalio 11-13 d.) dalis.

Kaip vaizdingai parodą pristato jos autorė: Vieną ankstyvą rudenio rytą, kai Kauno gatvėmis švelniai slinko rūkas, nutiko kažkas netikėto – laukinės lapės nusprendė, kad laikas išbandyti gyvenimą mieste. Pavargusios nuo tylos ir vienatvės miškuose, jos įsikraustė į miestą su savo pūkuotomis uodegomis ir žibančiomis akimis. Kauno tarpukario modernistiniai pastatai jas traukė kaip magija. Čia buvo ir kavinės su kvapnia kava, ir kino teatrai su intriguojančiais filmais, ir net prabangūs psichologų kabinetai, kur jos galėjo pasikalbėti apie savo naują, užimtą gyvenimą.

Šioje parodoje eksponuojama 10 dirbtinio intelekto (DI) pagalba sukurtų kompozicijų su lapėmis – įdomu, jos – lapės – spalvotos, o Kauno modernistiniai pastatai – juodai balti, eskiziški. Šios kompozicijos itin žaidybiškos, estetiškai patrauklios.

Įdomu, dėl ko taip sumanyta (jungti spalvas ir eskizišką juodai baltą grafinį vaizdą)? Galbūt dėl to, kad Kauno modernistiniai pastatai – mūsų paveldas, istorijos, praeities dalis. Beje, 2015 m. 44  Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai buvo įtraukti į Europos paveldo objektų sąrašą. 2017 m. Kaunui suteiktas UNESCO dizaino miesto vardas. 

Įdomu, kaip toms miesto lapėms (angl. Urban foxes) sekėsi / sekasi įsikurti mieste. Pasirodo, kad dalis jų – net tapo architektėmis, ėmė braižyti dangoraižius.

Įdomu ir tai, kad kai kuriuose Europos ir ne tik didmiesčiuose (pvz., Londone) – lapės – neatskiriama urbanistinio peizažo dalis. Jos nėra baigščios ir jų visur galima sutikti, ypač šalia šiukšlių konteinerių. Kai kam tos miesto lapės kelia susižavėjimą, o kitiems – pasidygėjimą.

Bet negalima atmesti minties, kad lapės – savotiškos gudrumo, estetikos, grožio reprezentuotojos. Beje, keliuose šioje parodoje eksponuojamuose DI pagalba sukurtuose lapių paveiksluose lapės pristatomos ir kaip menininkės, tapytojos – jų letenėlėse – teptukai.

Galima pridurti, kad šios parodos funkcija – ne tik estetinė, bet ir pažintinė-edukacinė, lavinanti žiūrovų – nesvarbu kas jie bebūtų – moksleiviai, studentai ar dėstytojai – vaizduotę, praplečianti jų akiratį. Beje, parodoje galima įsigyti (beje, kažkam gali nusišypsoti puiki galimybė, – kad jie – atvirukai – bus lankytojams padovanoti pačios autorės) ir pagal parodos tematiką sukurtų Indrės atvirukų.