Alchemijos paslaptys

1) Aplankėte Prahą, A. Muchos, taip pat ir Alchemijos muziejus. Kokį įspūdį šis miestas bei minėti muziejai paliko?

Šios mano kelionės pagrindinis tikslas ir buvo aplankyti Prahos alchemijos muziejų "Speculum Alchemiae". Planuodama kelionę perskaičiau, kad esama baltosios magijos miestų trikampio – tai Praha, Turinas, Lionas (yra ir juodosios magijos miestų trikampis – San Franciskas, Londonas ir vėlgi – Turinas). Visi jie garsėja magiškomis vietomis, istorijomis ir ypatinga savo energija. Kaip tik pavasarį lankiausi Turine, taigi nutariau aplankyti ir Prahą. Pasakojama, kad ir Turine yra alchemikų rūsiai, panašūs kaip Prahoje, tik iki šiol neprieinami lankytojams. Lione kol kas neteko lankytis – paliksiu tai ateičiai.

2) Man regis, kad Muchos graviūros žavi ne tik secesišku linijų ir formų įmantrumu, organiškumu, bet jos turi ir tam tikro alcheminio žavesio, auksinio švytėjimo. Kaip manote Jūs?

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios menas, architektūra turi ypatingo žavesio, vitalizmo. Čia matomas gyvas formų ryšys su gamta, kurio dabar ieškome tvarumo, ekologijos judėjimuose, biofilinėje architektūroje. Vaikštinėjant ar važinėjant tramvajumi po tokius mietus kaip Praha, Turinas, ar Ryga kyla mintis, kad jau XX a. pradžioje buvo atrasti visi svarbiausi  principai, kaip sukurti jaukius, gražius ir gyvus miestus, architektūrą ir meną, reikėjo tik juos tobulinti technologiniu ar meninės išraiškos požiūriais, o ne išradinėti dviratį su XX a. miestų modernizacija, kurios "dėka" dabar daugelis iš mūsų gyvena niūriuose beveidžiuose betoniniuose daugiabučiuose. A. Mucha buvo itin produktyvus ir labai savo tėvynei nuspilenęs menininkas, deja jam skirtas muziejus Prahoje visai mažytis, kaip kokia nedidelė galerija. Žinoma reikia nepamiršti ir A. Muchos monumentalaus tapybos darbų ciklo – slavų tautų epo – kuris šiuo metu eksponuojamas kitame mieste. Šiuolakiniame pasaulyje slavų tautų vienybės idėja tapo nebeaktuali, gal dėl to ir A. Muchos kūryba nesulaukia deramo dėmesio. Iš tiesų A. Muchos kūryboje alchemiškai susilydė gatvės menas – plakatai, afišos – ir aukštoji tapyba, ir laikmečio dvasia ir noras atrasti amžinas vertybes.  

3) Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie Prahoje aplankytą Alchemijos muziejų, kuo jis Jus

patraukė, sužavėjo?

Prahos alchemijos muziejus "Speculum Alchemiae" sudomino kaip originalus, autentiškas objektas. Tai po 2002 m. miestą ištikusio potvynio atrasti autentiški Viduramžių rūsiai, kuriuose darbavosi XVI a. – karaliaus Rudolfo laikų – alchemikai. Taigi muziejuje galima pamatyti ne tik šiais laikais sukurtą alchemiko–vaistininko darbo kambarį, bet ir pasivaikščioti po rūsius, kuriuose slaptai, nelengvomis sąlygomis dirbo praeities alchemikai, pajusti laikmečio dvasią. Net muziejuje pardavinėjami suvenyrai ypatingi – pagal senovinius receptus sukurtos tinktūros, eliksyrai, kurių ir kainos atitinkamos. Tik reikia nesupainioti, yra Prahoje ir kitų alchemijos ir magijos muziejų – šiuolaikinių imitacijų.

4) Kaip žinia, alchèmija yra ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, ezoterinis menas, apimantis chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmo bei religijos elementus. Kadaise psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas alcheminėse graviūrose atrado vaizdinius, panašius į jau daugelį metų užrašinėtus jo paties ir jo pacientų sapnų vaizdinius, net keletą dešimtmečių paaukojo alcheminiams simboliams nagrinėti. Šių studijų įžvalgomis jis toliau grindė savo psichologinę teoriją. Alchemijos darbų psichologinei analizei Jungas skyrė net tris didelės apimties veikalus. Alchemikus jis laikė žmogaus vidinio pasaulio sandaros žinovais, kitaip tariant – tikrais psichologais, o pačią alchemiją – išminties tradicija, tiesa, nepakankamai suprasta ir įvertinta. Įdomu, kas Jums asmeniškai yra alchemija, koks Jūsų santykis su šia spaltinga sritimi, šiuo paslaptingu mokslu?

Senovės alchemikai buvo ir praktiški ir kartu dvasingi, idealistai, dirbę paslapčiomis, sunkiomis ir kenksmingomis sąlygomis, kurias atskleidžia ir Prahos alchemijos muziejaus rūsiai. Žinoma, tam, kad išsilaikyti, gauti paramą alchemikams tekdavo pardavinėti tinktūras ar pasižadėti iš netaurių metalų sukurti aukso. Būtent dėl to šiuolaikiniame populiariajame diskurse alchemija dažnai nuvertinama kaip nerealistinės pastangos ar net apgavystės  bandant iš iš švino išgauti auksą arba sukurti amžinos jaunystės eliksyrą. Alchemija laikoma modernaus chemijos mokslo motina, sakoma, kad šiais laikais arčiausiai alchemijos ko gero yra homeopatija, bet kartu dažnai pamirštamas mistinis, ezoterinis alchemijos aspektas, kurį ir nagrinėjo K. G. Jungas. Alchemija – tai kartu ir eksperimentai ir jų apmąstymas, kontempliavimas, filosofavimas, bandant suprasti ir gamtos dėsnius ir tai, kokios transformacijos vyksta žmogaus vidiniame pasaulyje. Mano dėmesį visų pirma patraukė iliustruoti alchemikų traktatai, kurių iliustracijose persipina nebeatpažįstami simboliai ir kuriuos dabar galima suprasti ne tiek pasitelkiant istorines simbolių reikšmes ir žinias, kiek nuojautą ir vaizduotę. Į alchemiją žiūriu kaip į Vakarų pasaulio ezoterinę tradiciją, kuri Bažnyčios priespaudoje taip užsislaptino, kad dabar sunku rekonstruoti jos vaizdą. Visgi alchemija įkvepia ir suteikia vilties, kad gali įvykti transformacija ir iš paprastų kasdienių medžiagų ir išgyvenimų galima išgauti "auksą". Nors, galima pragmatiškai manyti, kad, kaip sakydavo mano močiutė "iš š... varškės neišspausti", bet gal vis tik galima? Ir gamtos istorija mums liudija stebuklingas transformacijas: anglis pavirto deimantu, dinozaurai – paukščiais, priešistoriniai paparčiai – žydinčiomis gėlėmis. Su šiuolaikiniu mokslu galima būtų susieti eksperimento ir vaizduotės vaidmenį alchemijoje. Su eksperimentais viskas aišku, tačiau šiuolaikiniam mokslui būtina ir vaizduotė, faktų interpretacija. Pavyzdžiui, kaip teigė britų sociologas A. Giddensas, sociologui reikalinga sociologinė vaizduotė ir t. t. Nors tos vaizduotės, filosofavimo ir kontempliacijos šiuolaikiniam mokslui dažnai pritrūksta ir vis labiau žiūrima į efektyvų lėšų pritraukimą ir įsisavinimą. Alchemija gali būti ir menininko įkvėpimo šaltinis, socialinėje medijoje vis pastebiu vieną kitą menininką kuriantį alchemijos temomis, vis tik toks menas retai pakliūna į pripažintas modernaus meno galerijas. Kartais susidaro įspūdis (tikiuosi, kad klaidingas), kad vienas iš atrankos kriterijų tokiose galerijose – meno bedvasiškumas.

5) Galbūt ir Jūsų vizualiojoje kūryboje bei moksliniuose tyrinėjimuose svarbus ryšys su

alchemija? Ar alchemija siejasi ir su ezoterika? Regis, Jūs esate iliustravę ir ezoterines Saulės Zujūtės knygas...

Jeigu kokioje nors knygoje, kad ir grožinėje literatūroje randu alchemikų, jų darbo aprašymus, visada ypatingai dėmesingai perskaitau. Dabar visų pirma atmintyje iškyla nuostabus Philip Pullman paaugliams ir jaunimui skirtame romane "Slaptoji sandrauga" sukurtas Prahoje dirbusio alchemiko ir jo laboratorijos aprašymas. Šis aprašymas iš dalies ir paskatino apsilankyti Prahoje.  Turiu nemažą mistinės literatūros bibliotekėlę, taip pat ir alchemikų traktatų šiuolaikinių leidimų. Visa tai yra vienas iš įkvėpimo šaltinių mano meninei kūrybai ir būdas vaizduotei lavinti, nes savo kūryboje taikau K. G. Jungo aktyviosios vaizduotės metodą. Džiaugiuosi turėjusi galimybę sukurti rašytojos ir mistikės S. Zujūtės mistinių romanų viršelių iliustracijas ir taip šiek tiek tiesiogiai prisidėti prie mistinės literatūros pateikimo pasauliui. Žinoma, mokslui mistika mažai pasitarnauja, tai atskira mano gyvenimo sritis, tiktai vaizduotė pasitarnauja visose srityse.

Dėkoju Jums, Indre.