Mėlyno jūros vėjo gūsis. Pristatant tapytojų grupės 'Mėlynas menas' albumą

Kaip teigia katalogą parėmusios Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, šie menininkai, plenero Spalvota Pervalka dalyviai, jau dešimtmetį kūrybinio įkvėpimo kviečia ieškotti ypatingoje vietoje – Mirusių kopų vaizdiniais kerinčioje ir žirgų rago švyturio globojamoje Pervalkoje. Per šiuos metus pleneras įleido gilias šaknis į smėlėtą Nerijos žemę ir tapo tarpautiniu menininkų sambūriu, kurio dėka žinia apie Neringą – kūrėjų Meką – skrieja aplink pasaulį[1].

Grupė Mėlynas menas yra neformali tapytojus vienijanti grupė, kurią sudaro 13 narių iš Kauno, Kauno rajono, Vilniaus, Klaipėdos (Gitas Markutis, Marius Morkūnas, Indrė Makelytė-Morkūnienė, Ieva Grunskytė, Zita Tarasevičienė, Žaneta Lošienė, Loreta Markutienė, Fausta Kybartienė, Ignė Grigaliūnaitė, Jolanta Čiaglienė, Marija Mažeikaitė); grupei priklauso ir du Ukrainos dailininkai: Serge Ra, Marina Pugačiova. Galima dar pridurti, kad Mėlyno meno kūrėjai priklauso įvairioms kartoms, amžiaus grupėms: yra ir vyresnių, ir jaunų menininkų, vieni jų surengę daugiau parodų, kiti mažiau; bet tai tik dar labiau praturtina Mėlyną meną.

Pirmoji grupės Mėlynas menas paroda buvo pristatyta 2021 metais Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre. Nuo to laiko Mėlyno men menininkai suspėjo sudalyvauti šešiuose pleneruose ir surengti daugelį parodų: Preiloje, Pervalkos Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre, Kauno Dainavos bibliotekoje, Kauno rajono senojoje Zapyškio bažnyčioje, Kačerginės daugiafunkciniame centre, Kauno miesto V. Kudirkos bibliotekos Panemunės padalinyje, Birštono istoriniae muziejuje, Zyplių dvaro rūmuose, Kauno kultūros centre ir Maironio literatūros muziejuje. Svarbu paminėti, kad šie menininkai dalyvauja ir Gito Markučio rengiamuose pleneruose Spalvota Pervalka.

Grupė Mėlynas menas savo pavadinimu kelia asociacijas ir su 1911–1914 metais veikusia Vokietijos – Miuncheno – menininkų grupuote Mėlynasis raitelis (vok. Der Blaue Reiter). Jiems buvo svarbus ryšys su simbolistais, misticizmas, spalvų ekspresija (priklausė ir V. Kandinskis, ir V. Markas, kiti žymūs tapytoja).

Įdomu, ar šios lietuvių Mėnyno meno grupės nariams būdinga bendra tapybos stilistika, panašūs kūrybos motyvai? Įdomu, ar šie tapytojai renkasi dažniau abstrakčius, ar konkrečius motyvus?..

Atrinkti katalogui paveikslai išsiskiria ypatingu profesionalumu, meniniu įtaigumu, spalvų ekspresyvumu.

Ir iš tiesų peržvelgus kataloge eksponuojamus 28 paveikslus, susidaro įspūdis, kad juose visgi vyrauja įvairūs mėlynos spalvos tonai ir pustonai, atspalviai, marinistinė tematika, jūros, kopų motyvai.

Itin savitas Marijos Mažeikaitės abstrakcionistinės stilistikos paveikslas Kukutis (drobė, akrilas, 80 x 60). Šiame paveiksle – turtinga mėlynų tonų ir pustonių gama (nuo tamsiai mėlynos iki balsvai žydros), būdingi dinamiški potėpiai, vienintelis objektas, kurį galima atpažinti, – skrendantis žydras išplaukusių kontūrų paukštis (tačiau, kad tai – kukutis, – tikrai jokios žymės)… Savitai atrodo ir ekspresyvūs – storesni ir plonesni – kontrastingų – žalsvos, rožinės – spalvų intarpai.

Kataloge eksponuojamos ir itin profesionaliai atliktos dizainerio ir tapytojo Mariaus Morkūno drobės Preilos kuolai (drobė, akrilas, 140 x 70 cm). Šioje drobėje itin išraiškingas per dinamiškus, tarsi kunkuliuojančius, melsvus, balsvus potėpius perteikiamas jūros vaizdas Preiloje. M. Morkūnas itin profesionaliai ir niuansuotai naudoja įvairių atspalvių paletę, tarsi sugeba perteikti perlamutrinį jūros (netgi Preilos kuolų, stulpų) spindesį. Koloristiškai subtilios ir kitos kataloge publikuojamos M. Morkūno drobės: Karšta vasaros popietė Kuršių mariose, taip pat Nendrių šnarėjimas (tiesa, kiekviena drobė turi savo kiek skirtingą nuotaiką). Dar dera pridurti, kad Marius Morkūnas yra šio katalogo dizaineris.

O Indrės Makelytės-Morkūnės marinistinės tematikos drobės – Jūra ir smėlis, taip pat Jūra – pasižymi nuotaikos ramybe, turtinga, bet šiuo atveju subtilia pasteline, spalvų gama.

Ypatingu spalviniu dinamiškumu išsiskiria tapytojų Zitos Tarasevičienės ir Ievos Grunskytės akrilo drobės. Z. Tarasevičienė abstrakcionistinės stilistikos paveiksluose – Juodas sidabras ir Emocija 4 – per rausvų, rudų, melsvų spalvų potėpius, vibracijas, vaizduoja kunkuliuojantį žaižaruojantį žaismingą vidinių pajautų, emocijų pasaulį… Apskritai Zitai Tarasevičienei būdingas kūrybos dinamiškumas, koloristinis ekspresyvumas, atvirumas eksperimentams, kūrybinė drąsa, balansavimas tarp abstrakčių ir figūrinių motyvų.

O I. Grunskytės drobės išsiskiria turtinga žaižaruojančių rausvų spalvų palete, savotiškais abstrahuotais ir kūrybiškai transformuotais saulės, gėlių motyvais.

Mėlyno meno įkūrėjas ir siela bei šio katalogo sudarytojas Gitas Markutis kataloge publikuoja dvi drobes: Rytas prie jūros ir Rudens istorija. Paveikslai išsiskiria subtiliais ir turtingais spalvų potėpiais, turtinga koloristine gama (čia ir melsvi – jūos – tonai, motyvvai, ir gelsvi, tarsi kopų žymės). G. Markučio paveikslai balansuoja tarp figūratyvumo ir abstraktumo, išsiskiria ryškiais potėpiais, nutapytas kelias gali būti nutapytas abstrakčia maniera. G. Markučio paveiksluose apskritai gana dažnas snieguoto kalnų peizažo, taip pat Nidos kopų motyvai. Akivaizdu, kad G. Markučio meninis pasaulis susideda iš subjektyviai svarbių smulkmenų, dominuoja ekspresyvi tapybos maniera, kompozicijos dinamika.

Indrės Makelytės-Morkūnės, taip pat Ignės Grigaliūnaitės, taip pat Marynos Pugachovos, Žanos Lošienės, Loretos Markutienės, Serge Ra paveikslams – drobėms – būdingesnis didesnis ryšys su tikrove, realistiškesnė vaizdavimo maniera. Tačiau kiekvieno iš šių kūrėjų-tapytojų meninis braižas skiriasi savitais stilistiniais niuansais, kurie praturtina Mėlyno meno grupę ir suteikia jai ir koloristinės, ir ekspresijos, ir tematinės įvairovės bei turtingumo.