Pilaitėje 22-ąjį kartą nutūpė Poezijos paukštė su iškilaus mąstytojo Imanuelio Kanto vardu

Kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“ gegužės 25 d., šeštadienį, gausiai rinktasi į XXII Pilaitės poezijos pavasarį „Pėdomis į žemę, žvilgsniu į žvaigždes“. Tuo tarpu Lietuvoje pabaigos link keliavo tarptautinis poezijos festivalis, sveikindamas po visą Lietuvą jau dvi savaites 60-ąjį kartą sklandžiusią nepailstančią Poezijos paukštę. 60 jos pavidalų papuošė pasirodymų sceną ir aplinkinius medelius Pilaitėje. Juos įamžino Martyno Mažvydo progimnazijos trečiokai, padedami savo auklėtojų: 3b – Vilijos Malinauskienės, 3c – Daivos Diržauskienės, 3d – Gitanos Kučinskienės. Pilaitiškas pavasaris skirtas Imanuelio Kanto 300-osioms gimimo metinėms neatsitiktinai. Pilaitė siejama su Mažosios Lietuvos, iš kur kilęs Iškilusis mąstytojas, autentiškų vietovių pavadinimų ir ten gyvenusių iškilių asmenų vardų jos gatvėse, alėjose, infrastrukūros įstaigose įamžinimu. Po Pilaitės poezijos pavasarių iniciatorės ir NVO „Pilaitės bendruomenė“  pirmininkės Janinos Gadliauskienės pasveikinimo, priminta, kokia intencija gimė pirmasis Poezijos pavasaris Lietuvoje 1965 metais ir kas buvo jo iniciatoriai. Iš renginio vedėjos Dalios Tarailienės lūpų skambėjo Lietuvos lakštingalos Salomėjos Nėries eilės. Juk jai ir buvo skirtas toks pirmasis pavasaris, minint jos mirties 20-ąsias metines, kurio laureatu tapo Justinas Marcinkevičius. Skambėjo daug dainų, prisimenant I. Kantą, prisidėjusį prie lietuvininkų kalbos išsaugojimo ir jų paminėjimo geru žodžiu. Jas atliko pats ištikimiausias Pilaitės pavasarių iš kaimyninių Buivydiškių folklorinis ansamblis „Verdenė“, vadovaujamas Rasos Kauzonaitės. Buvo pristatytas jau 19-asis Pilaitės poezijos pavasariui skirtas almanachas su jos gyventojų ir artimiausių bičiulių kūryba. Jame 37 autoriai. Daugiau kaip trečdalis eiles čia skaitė gyvai. Kai kurie jas net ir padainavo. Renginį pagerbė ir garbaus amžiaus žvėrynietė Birutė Serapinienė – Pilaitės liaudies teatro epinėje dramoje „Mano vardas – LIETUVA“ atliekanti Bitės Petkevičaitės vaidmenį. Ji skaitė savo eiles. Stebino ir pilaitiškio Vytauto Juozapaičio, taip pat garbaus amžiaus literato, kūrybingumas ir jo atmintis. Jis įteikė leidinio sudarytojams jau 9-ąjį savo eilių savilaidinį tomą. Gaila, kad renginyje negalėta gyvai pasiklausyti Martyno Mažvydo progimnazijos trečiokių posmų. Jos šio pilaitiško poezijos pavasario almanacho debiutantės. Pilaitiškuose pavasariuose nebe pirmą kartą dalyvauja Filosofijos mokslų daktaras, VGTU profesorius ir Kūrybinių industrijų fakulteto prodekanas Vytis Valatka. Šią šventę pagerbė dabar jau Dusetose gyvenanti ir ten kultūrinį gyvenimą puoselėjanti poetė, vertėja su dviem sūneliais Rūta Suchodolskytė-Neniškienė. Vaikai ir anksčiau dalyvaudavo Pilaitės poezijos pavasariuose, kai čia gyveno. Dažnai eiles mama skaitydavo juos sūpuodama vežimėlyje. Pristant almanachą buvo perskaitytas į Amžinybę iškeliavusio Mindaugo Peleckio eilėraštis „Skristi“ iš 6-osios posmų knygos „Nuliūdę, nušvitę, nuėję“ (2023 m.), kuris įtrauktas ir į šių metų Pilaitiškąjį leidinį. Dabar šis poetas, rašytojas, filosofas, religijotyrininkas, žurnalistas jau devynių Pilaitės poezijos almanchų bendraautoris. Jis pirmasis Lietuvos istorijoje jauniausias profesionalus rašytojas. Priminta, neseniai Pilaitės gimnazijoje, pažymint Gegužės 7-ją – Spaudos atgavimo dieną, 120-ųjų metinių proga, čia perduodant dalį jo bibliotekos knygų, kuris, beje, savo disertacijoje taip pat minėjo Imanuelio Kanto filosofines įžvalgas, apžvelgtas visas jo kūrybinis palikimas (šio renginio vaizdo įrašas prieinamas čia: https://www.youtube.com/watch?v=9zc770S4KPE&t=45s). Taip pat perskaitytas negalėjusios dalyvauti Ritos Bijeikytės-Gatautės iš Klaipėdose eilėraštis „Pagal I. Kantą“. Prisiminta ir pilaitiškų poezijos pavasarių šviesios atminties dalyvė ir jam skirtų almanchų bendrautorė, Pilaitės liaudies teatro beveik visų spektaklių aktorė, lazdynietė Elena Ratautaitė-Skirelienė. Sveikinimo žodį tarė ir Bendruomeninio daržo prie Kūrybinių dirbtuvių „Beepart“ iniciatorė, žalioji Virginija Vingrienė. Ji pasidžiaugė, kad ženkliai dabar toks daržas išpuoselėtas ir kad tai prisideda buriant gyventojus, stiprinant bendruomeniškumą. Ta proga paviešintas Imanuelio Kanto įprotis iki pat mirties kviesti kas dieną prie pietų stalo savo bičiulius ir kitus Karaliaučiaus gyventojus. Tai liudija jo polinkį į bendruomeniškumą. Prie panašaus stalo buvo pakviesti patys kantriausi Pilaitiško poezijos pavasario dalyviai, iš pradžių nepabūgę karštos saulėtos dienos, o vėliau neišsibėgioję, kai išgirdo čia pat griaudint perkūniją. Prapliupo lietus, bet šventė nesibaigė. Kantriausius linksmino Šnipiškiečių AlgBENO muzikos grupė su daugeliui jaunystės laikus menančiomis dainomis, tad buvo galima prisijungti ir kartu padainuoti.

Susipažinti su visu 19-uoju Pilaitės poezijos almanachu „Pėdomis į žemę, žvilgsniu į žvaigždes“, kurį ne pirmą kartą pagyvina dailininkės Zitos Vilutytės kūriniai, Onutės Gaidamavičiūtės meniškos nuotraukos, galima čia: http://www.pilaitesbendruomene.lt/pilaites_giesmininkai.html

Visas renginio vaizdo įrašas čia: https://youtu.be/Q8k3B6lvwSw

   NVO „Pilaitės bendruomenė“ dėkoja Kūrybinėms dirbtuvėms „Beepart“ už galimybę susirinkti jų patalpose, Vydūno progimnazijai už paskolintas kėdes šventei ir apgailestauja, kad daugiau jų nepasiskolino. Nesitikėjo, tokios gausos dalyvių, tad už nepatogumus labai jų atsiprašo. Dėkoja „Verdeniečiams“ ir Šnipiškiečiams už dainas ir muziką, o poezijos kūrėjams už dalyvavimą renginyje ir savo kūrybą, patikėjus almanachui. Dėkoja renginio vedėjai Daliai Tarailienei dabar jau iš Kauno atskubėjusiai ir nuo 2006 metų tęsusiai savo vedimą Pilaitės poezijos pavasarių, nors rytojaus dieną jai reikėjo organizuoti ir vesti dar vieną, bet jau Sakraliosios poezijos pavasarį Kauno Prisikėlimo bažnyčioje.

Parengė Pilaitės kronikininkė Angelė Šarlauskienė